Rūta ŠIAUDVYTYTĖ
Pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) Lietuvai suteikia galimybę ne tik parodyti, kad yra sąžininga bei patikima partnerė, ir sustiprinti teigiamą įvaizdį, bet ir prisidėti prie visų ES šalių gerovės kūrimo. Vienas pagrindinių jos uždavinių – teisės aktų kūrimas, kuriuo Lietuva rūpinasi kartu su Europos Parlamentu (EP). Rugsėjo 9–12 dienomis Strasbūre vykusioje plenarinėje EP sesijoje tarp aptartų klausimų buvo energetikos, jaunimo nedarbo ir artėjančių rinkimų į EP klausimai. Visgi svarbiausi iššūkiai – dar ateityje.
Strasbūras ir skalūnai
Pirmininkaudama ES tarybai, Lietuva turi galimybę atkreipti visų narių dėmesį į jai ypač aktualius klausimus. Vienas jų – angliavandenilių žvalgyba ir gavyba. Tačiau užmojai teisės aktais dar netapo: EP iki spalio 7–10 d. sesijos atidėjo balsavimą dėl to, kad skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai būtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas. EP nariai pageidavo išsamesnių diskusijų šiuo klausimu.
Šiuo metu poveikio aplinkai vertinimas privalomas tik tiems projektams, kuriuos įgyvendinant per dieną išgaunama ne mažiau kaip 500 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų. EP nario Andrea Zanoni (Liberalai ir demokratai, Italija) parengtame pranešime siūloma, kad toks vertinimas būtų privalomas visų netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai, tarp jų ir skalūnų dujoms, nors jų per dieną išgaunama gerokai mažiau negu minėtas kiekis. Kartu siekiama sustiprinti visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinime bei priemones išvengti interesų konflikto, todėl po balsavimo Žemaitijos bendruomenių nuomonė gali turėti didesnės įtakos.
Jaunimo nedarbas – šiandieninė Europos piktžaizdė
Finansų krizei iš Europos pasitraukus viena opiausių problemų laikomas jaunimo nedarbas. ES jaunimo nedarbo lygis yra dvigubai didesnis už vyresnių žmonių ir šiuo metu jo vidurkis siekia daugiau nei 23 proc. Graikijoje, Ispanijoje ir Kroatijoje šis rodiklis perkopia net 50 proc. ES yra maždaug 14 mln. darbo neturinčių jaunų žmonių. Europarlamentarų nuomone, tokia situacija gali turėti ilgalaikių pasekmių. Jaunuolių nedarbas lemia ne tik aukštus nedarbo rodiklius, tačiau ir nepasitenkinimą valdžia, pasyvų dalyvavimą Europos institucijų ir nacionaliniuose rinkimuose, mažą domėjimąsi visuomeninėmis veiklomis, socialinę atskirtį, nusikalstamumą ar net psichinės ir fizinės sveikatos problemas.
Problemą spręsti ketinama reformuojant švietimo sistemą, skiriant daugiau dėmesio praktinių įgūdžių įgavimui. Daugiau lėšų ketinama skirti jaunimo mobilumui bei verslumui skatinti. EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžė, kad su problema susidoroti padėtų profesinio orientavimo mokyklose stiprinimas. O jaunuolio specialybei tapus nepaklausia jam padėti turėtų nenutrūkstamai veikianti persikvalifikavimo sistema.
Rinkimų vajus – ne už kalnų
Rugsėjo 10 d. EP oficialiai pristatė visuomenės informavimo ir aktyvinimo kampaniją, kurios šūkis – „Veik. Spręsk. Paveik.“ Kampanijos atidarymo metu ne kartą pabrėžta, kad žmonėms lengviausia daryti įtaką ES sprendimų priėmimo procesui yra balsuojant EP rinkimuose. Juk dauguma ES šalyse galiojančių įstatymų dabar priimami ES lygmeniu, taigi Europos Parlamento galios yra ne mažesnės negu tos, kurias turi valstybių parlamentai. Todėl pirmajame kampanijos etape bus siekiama visuomenei paaiškinti, kokie yra EP įgaliojimai ir koks jų poveikis žmonėms, gyvenantiems ES.
Antrajame etape, kuris tęsis nuo šių metų spalio iki kitų metų vasario, bus koncentruojamasi į penkias pagrindines temas – ekonomiką, užimtumą, gyvenimo kokybę, finansus ir ES reikšmę pasaulyje. Tuo metu vyks interaktyvūs renginiai įvairiuose Europos miestuose, taip pat ir Tauragėje.
Trečiasis etapas – tikroji rinkimų kampanija – prasidės kitų metų vasario mėnesį. Tada bus stengiamasi populiarinti rinkimus, kurie vyks 2014 m. gegužės 22–25 d. Galutinis informavimo kampanijos etapas vyks jau po rinkimų – jo metu visuomenė bus supažindinta su išrinktu Europos Parlamentu bei jame vyksiančiu balsavimu dėl naujo Europos Komisijos pirmininko, vyks naujos Komisijos inauguracija.
Šiuo metu EP dirbantys 754 nariai netrukus pradės skaičiuoti paskutinius savo kadencijų mėnesius.
Sudėtingiausi klausimai dar neišspręsti
Visgi pačių sudėtingiausių klausimų svarstymas – dar priešakyje. Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu pasiekimų gali būti tabako direktyvos priėmimas. Ji uždraustų prekybą mėtinėmis ir plonomis cigaretėmis, mat jos kuria rūkymo kaip patrauklaus ir nekenksmingo įpročio įvaizdį. Priimti direktyvą gali būti sudėtinga, mat tam nepritaria kelios ES narės. EP nariai dėl jos balsuos spalio mėnesį.
Kitas svarbus klausimas – Ukrainos siekis integruotis į ES. Lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyks ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas. Tikimasi, kad jo metu Ukraina pasirašys asociacijos ir laisvos prekybos susitarimus su ES. Tačiau Rusija neseniai uždraudė didžiausio Ukrainos saldumynų gamintojo produkcijos importą. Taip pasielgusi Rusija siekia atgrasinti Ukrainą nuo asociacijos susitarimų pasirašymo. EP nariai tokį Rusijos elgesį smerkia ir ragina ją gerbti valstybės suverenitetą ir nesikišti į jos vidaus reikalus. EP siekia, kad Ukraina nepasiduotų Rusijos spaudimui ir pasirašytų asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES. Tai būtų vienas didžiausių pasiekimų Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.
