„Mano galva, tai yra visiškai nerimtos problemos <...>. Visų pirma, tai reikėtų pradėti nuo to, kodėl Baltarusija naudoja šį ženklą, kuris turi panašumų į Vytį. Tai dėl to, kad Vytis primena ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, laikotarpį, kurį nelabai noriai prisimena pats Aliaksandras Lukašenka. Tai yra toks antirežiminis simbolis, tai nėra balta raudona spalva, kuri yra tiesiogiai nekenčiama Lukašenkos, bet bet kokiu atveju šis simbolis – nepageidaujamas“, – „Žinių radijui“ sakė istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Jis pridūrė, kad šis simbolis, panašus į Vytį, iki Lukašenkos valdymo laikų buvo naudotas kaip herbas, o šio simbolio naudojimas 1990 metais buvo suderintas su Lietuvos heraldikos komisija.
„Lieka atsakyti į klausimą, ar tai yra istorijos savinimasis ir kas yra vaizduojama Baltarusijos opozicijos šiuo metu naudojamame herbe. Išoriškai jis yra panašus į dabartinės Lietuvos valstybės naudojamą herbą, bet aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į tam tikras heraldines detales. Visų pirma, žirgo uodega – tai buvo specialiai suderinta tarp Lietuvos heraldikos komisijos ir Baltarusijos ekspertų. Heraldikoje Lietuvos Vytis yra žymiai taisyklingesnis.
Bet žymiai svarbiau yra lygtai tas pats naudojamas Jogailos kryžius ant Vyčio skydo. Ir nors čia simbolis yra tas pats, bet irgi skiriasi spalvos: baltarusiškame variante jis yra baltame fone – tai visiškai heraldikoje nenaudojama spalva. O pats Jogailos kryžius, vadinamas dvigubas kryžius, jis asocijuojasi baltarusiams ne su Jogailos kryžiumi, o su Polocko kunigaikštystės ženklu. Kitaip tariant, šitame baltarusių naudojamame ženkle, kuris panašus į Vytį, yra sujungiamos dvi valstybingumo tradicijos į vieną – Polocko kunigaikštystė, pati seniausia valstybė Baltarusijos teritorijoje, ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“, – tvirtino jis.
Istorikas pridūrė, kad dėl šių priežasčių tai yra du visiškai skirtingi simboliai.
Iškėlė problemą dėl paso pripažinimo
Seimo narys prof. Valdas Rakutis, kuris šį klausimą kėlė Užsienio reikalų ministerijai, „Žinių radijui“ tvirtino, kad tai yra problema, kurią sukelia pats faktas, jog Lietuvoje yra spausdinami kitai valstybei skirti pasai.
„Tada mes diskutuojame, ar pripažinti tuos pasus, ar ne, kur pripažinti. Kas yra blogiausia, kad tie pasai mažai skiriasi nuo lietuviškų pasų. Jie gali būti supainioti“, – sakė V. Rakutis.
V. Rakutis tvirtino, kad tokie dalykai turėtų būti iš pradžių rimtai išdiskutuoti, o tik vėliau daromi. Jis teigė, kad tai kelia klausimų ir rinkėjams, todėl sprendimas nebuvo tinkamai pristatytas.
A. Nikžentaitis iškėlė klausimą, ar turime kitokių alternatyvų. Jis pridūrė, kad kitu atveju būtų „aštrinami“ santykiai su baltarusių opozicija, ir jie tuo atveju jaustųsi atstumti. Iš vienos pusės, tvirtino istorikas, iš Baltarusijos opozicijos, esančios Lietuvoje, norėtųsi sklandesnio dialogo, tačiau iš kitos pusės lietuviai tokiais pasipiktinimais konfliktą stiprina.
V. Rakutis pritarė, kad alternatyvų nėra ir su baltarusiais reikėtų siekti sutarimo, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasirinkta forma kažin, ar pasieks norimą efektą. Jis pridūrė, kad reikėtų pagalvoti ir apie tuos Lietuvos žmones, kurie baiminasi daugėjančio rusakalbių skaičiaus Lietuvoje.
„Patiems baltarusiams gal suteiks tapatybę, nes būti bėgliu, pabėgusiu iš tėvynės, yra sunkus reikalas. Kartais mes juos lyginame su dipukais, kurie Vokietijoje po II-ojo pasaulinio karo buvo susirinkę, bet tada buvo aiški valstybė, kurios tą pilietybę atims. Mes tą turėjome ir buvo faktas, kad Sovietų Sąjunga šį kraštą užėmė, tai buvo lengviau truputėlį aiškinti, čia buvo kitaip“, – teigė V. Rakutis.
Jis pridūrė, kad šiuo atveju kyla pripažinimo klausimas, ar Lietuva, ar Europos Sąjunga pripažins šiuos pasus.
„Jei mes būtume kitoje pusėje, tai čia būtų pretekstas rodyti, kokie blogi lietuviai ir kokį perversmą jie rengia <...>. Prieš darant tokius dalykus reikia gerai pamatuoti“, – sakė V. Rakutis.
A. Nikžentaitis tvirtino, kad šio paso reikšmė yra tokia pati kaip „Lozoraičio“ paso. Jo daugelis nepripažino, bet žmonėms, kurie nenori tapatintis su Lukašenkos režimu, tokią galimybę – turėti pasą – suteikti reikia.
Politologas tvirtina, kad reaguoti į tai priešiškai yra tas pats, kas „šauti sau į koją“
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis „Žinių radijui“ teigė, kad į Vytį panašus „Pahonia“ yra baltarusiškas simbolis, kuris nepriklausomybės pirmaisiais metais buvo oficialus valstybės simbolis.
„Kitas dalykas, tai nėra pasas, tai yra maketas, tai yra milžiniška pastanga iš Baltarusijos demokratų pusės reaguoti į tai, kad Baltarusijos režimas uždraudė konsulines paslaugas 2023 m. rugsėjį. Dalis baltarusių, kurie negali grįžti dėl politiškai motyvuotų represijų grėsmės, susidūrė su problema, kad jų pasas baigiasi, tarkime, 2024–2025 metais, ir ką daryti?“ – kėlė klausimą V. Jurkonis.
V. Jurkonis tvirtino, kad esminis dalykas yra to dokumento tarptautinis pripažinimas, iki ko yra labai ilgas kelias. Šiandien šis dokumentas turi tik simbolinę reikšmę.
„Aš suprantu, kad kai kuriems žmonėms, kurie tame nebūtinai supranta visus niuansus, nebūtinai daug bendrauja su baltarusių demokratais, turi kažkokių baubų, išankstinių įsitikinimų. Bet bendrai, manau, tai yra tai, ko norime mes, ko nori demokratiškai nusiteikusi tarptautinė bendruomenė“, – sakė jis.
Politologas Vadimas Vileita „Žinių radijui“ teigė, kad kai kurie politikai bando pasinaudoti kitų Lietuvos gyventojų išgąsčiu, ir tai, anot V. Vileitos, yra žalingas populizmas.
„Reaguoti priešiškai į tai, kad baltarusiai tiesiog tapatinasi su LDK simboliu, su „Pahonia“, sakyčiau, yra šauti sau į koją“, – kalbėjo V. Vileita.
Jis pridūrė, kad reikėtų kurti dialogą tarpusavyje, jog nebūtų pereita prie priešiškumo ir kad bendra istorija abi tautas vienytų, o dauguma demokratiškai nusiteikusių baltarusių, anot politologo, siekia draugiško bendradarbiavimo.
V. Jurkonis teigė, kad tai yra pasitikėjimo klausimas, nors ir yra suprantamas kai kurių lietuvių nerimas. Jis tvirtino, kad aršiausi litvinizmo pasekėjai, kurių nėra daug, yra aršūs ne tik istoriniais klausimais, bet ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos, todėl jų negalima painioti su kitais demokratiškai nusiteikusiais baltarusiais.
Kilo pasipiktinimo audra
Socialiniuose tinkluose dėl baltarusiško opozicijos paso maketo kilo pasipiktinimo audra. Kai kurie tvirtino, kad tai – grėsmė Lietuvai, Lietuvos istorijos pasisavinimas:
„O kas leido naudoti Vytį ant baltarusiško paso?“
„O tai niekas nesiruošia rengti mitingo? Tikrai būčiau dalyvis nuo pradžios iki pabaigos.“
„Mūsų valdžios gėda, politinio stuburo nebuvimas ir aibė kitų baisių dalykų, kuriuos patys leidžiame. Baisu.“
Pasas kainuos 97 eurus
S. Cichanouskaja feisbuke rašė, kad sausio 26 d. Varšuvoje vykusio renginio metu demokratinės jėgos planuoja surengti Naujosios Baltarusijos paso pristatymą.
„Tačiau šiandien galite gauti atsakymus į populiariausius projekto metu kilusius klausimus: kas ir kaip bus spausdinami pasai, kiek kainuos ir ar užsienio šalys juos atpažins.
O kaip dėl užsienio šalių pripažinimo?
Ką tik gavome pavyzdžių iš pasų centro. Be jo negalėtume derėtis dėl paso statuso. Žinoma, užsienio politikų susidomėjimas yra didelis: jau kalbėjo su ne vienu ministru, dabar reikia parengti papildomą teisinį pagrindimą. Pasų centras jau išsiuntė pavyzdžius į visas Europos šalis».
O kaip dėl asmens duomenų apsaugos?
Už duomenų išsaugojimą bus atsakingas Baltarusijos pasų centras. Viskas bus daroma pagal aukščiausius tarptautinius standartus. Prieiga prie duomenų bus griežtai apribota ir niekas, įskaitant režimo atstovus, negalės sužinoti, ar asmuo turi pasą, ar ne.
Kas bus atsakingas už pasų spausdinimą?
„Radome tam tikrą spausdinimo sprendimą, ir esame labai dėkingi Lietuvos vyriausybei už paramą ir patarimus. Personalizavimas ir galutinis spausdinimas ant dokumentų bus atliekamas pačiame pasų centre. Medžiagų ir formų užsakymas - iš rangovų».
Kiek kainuos pasas?
Mokestis už paso išdavimą – 97 eurai. Tai minimumas, reikalingas dokumentų gamybai, tikrinimui, spausdinimui, įrangos nuomai, duomenų saugojimui, dokumentų priėmimo centro darbui“, – rašoma pranešime.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Siųsti lauk visus atvykusius rusus kartu su visais atvykusiais kazbekais iš Vid. Azijos.
Nebus statybose, taksi, maisto pristatyme darbo jėgos - vadinasi reiks mažiau statyti (juk dabar gyventojai kažkur gyvena, juk ne po tiltu laužus kūrena), mažiau važinėti ir dažniau patiems eiti pirkti maistą.
