Nuo spalio 1 dienos mažiausias algas gaunantys darbuotojai pamaloninti 35 litais didesne minimalia alga. Ar tai suteiks jiems daug džiaugsmo, težino jie patys, o naujienų portalo balsas.lt kalbinti ekonomistai ir rinkos ekspertai minėjo, kad tie 25 litai, kurie po mokesčių pasieks minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų kišenes jų gyvenimo ženkliai nepagerins.
Tačiau toks staigus neplanuotas sąnaudų padidėjimas metams einant į pabaigą neabejotinai turės įtakos tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, kuriems teks sukrapštyti papildomų pinigėlių toms padidintoms algoms mokėti. Beje, ne po 35, o po visus 46 litus įskaitant mokesčius.
Kadangi skaičiuojama, jog MMA gauna apie 9-10 proc. dirbančių visą darbo dieną darbuotojų, o pridėjus tuos, kurie dirba trumpiau, susidarys per 200 tūkst. dirbančiųjų, tai suma išeis nemenka. Vien savivaldybėms, iš kurių apie pusei jau apribota teisė skolintis, paskutinį šių metų ketvirtį prireiks 5 mln. litų.
Iš kur ir kaip verslas ir savivaldybės krapštys tuos pinigėlius, pasakojome pirmoje straipsnio dalyje.
Tačiau šiame kontekste kažin ar vien kaip „sąmokslo teorija“ nuskambės ir klausimas, ar po MMA padidinimu 3,5 proc. neslypi kur kas daugiau? Pavyzdžiui, ar tai negali atrišti rankų verslui, pasižadėjusiam nedidinti kainų įvedant eurą? Juk pasirašant „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą“, valdžia įsipareigojo nekeisti mokestinės sistemos, tačiau dabar akivaizdžiai didina verslininkų sąnaudas. O gal taip siekiama surinkti daugiau lėšų į valstybės kišenes? Pavyzdžiui, į Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sąskaitą. Ar į kokią kitą. Arba gauti daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM)? Apie tai balsas.lt žurnalistai teiravosi ekonomikos ekspertų, politikų, verslininkų ir savivaldybių atstovų.
Valstybės kišenės bus pilnesnės
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas bei patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas pripažįsta, kad dėl MMA padidinimo verslas tikrai gali nukentėti, nes kai kurioms savivaldybėms gali pritrūkti pinigų ir algoms, ir atsiskaitymui už paslaugas bei prekes, todėl jos gali nuspręsti atsiskaityti su verslininkais vėliau. Vis dėlto jis įžvelgia ir teigiamų aspektų.
„Reikia didinti vidaus vartojimą. Nors po truputį nedidinant algų, vidaus vartojimo nepadidinsi. Ir kai 200 tūkst. žmonių gaus tuos papildomus litus, visi jie ateis į vidaus vartojimą – į parduotuves ar pradelstoms sąskaitoms apmokėti. Juk gaunantis 1000 litų visus pinigus išleidžia – pravalgo“, – sakė jis.
Tiesa, daugelis ekspertų siūlo padidinti mažiausias algas gaunančiųjų pajamas, o tuo pačiu ir jų galimybes daugiau vartoti, keliant neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kartelę, bet valdžia elgiasi kitaip.
Kita vertus, nors pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno, valstybė, didindama MMA neprasigyvens, nes „jei valstybė galėtų prasigyventi didindama minimalią algą, seniai tai padarytų“, dėl minimalios algos padidinimo į skirtingas valstybės kišenes įvairių mokesčių pavidalu nubyrės tikrai daugiau pinigų. Jau šiemet.
Kad dėl padidinto MMA tikrai bus laimėjusių, teigia ir R. Čapas. „Dėl šio padidinimo išloš PSD fondas. Pavyzdžiui, jau nuo spalio 1 dienos visi užsiimantys individualia veikla, turės mokėti daugiau, kadangi ši įmoka susieta su minimalia alga ir sudaro 9 proc. MMA“, – sako jis. Įmokos į PSD fondą dėl MMA padidinimo kas mėnesį padidėja 3 litais – iki 93 litų.
Skaičiuojant tuos, kurie dirba visą ir ne visą darbo dieną, šių metų rugsėjo duomenimis MMA gauna daugiau negu 200 tūkst. dirbančiųjų, tad pačiais grubiausiais skaičiavimais kas mėnesį į PSD fondą turėtų palildomai sukristi daugiau kaip 600 tūkst. litų.
Kadangi minimalus 570 litų NPD nesikeičia, ar bent jau kol kas nežadama jo didinti, kiekvieną mėnesį išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ganantiems minimalią algą padidėja 6 litais – iki 71 lito.
Bet tai ne vienintelis laimėtojas. R. Čapas neprognozuoja, kokios įmokos ir kada didės, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau paskelbė, kad nuo kitų metų sausio išaugs mokesčiai dirbantiems su verslo liudijimais, nes jų kainos taip pat priklauso nuo minimalios algos dydžio. VMI skaičiuoja, kad 2015 m. minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis perkantiems verslo liudijimą bus 540 eurų (1863 Lt, palyginti su šiuo metu esančiais 1800 Lt arba 521 euras).
Kiek į kieno kišenę dėl to nubyrės litų, o kitais metais jau ir eurų, tegul skaičiuoja finansų specialistai, tačiau akivaizdu, kad valdžios kišenės dėl padidintos MMA tikrai taps pilnesnės.
Didesnis MMA – leidimas verslui kelti kainas?
Ekonomikos profesorius ir politikas – Seimo narys Povilas Gylys sako manantis, kad MMA padidinimas – viešųjų ryšių akcija, nes įsiliejus į euro erdvę labai negražiai atrodytų alga, mažesnė negu 300 eurų.
„Darbuotojo požiūriu tai minimalus, net juokinga. Net latviai, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis negu mūsų, moka daugiau. Lenkai moka žymiai daugiau, nors Lenkijos ir Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra panašus. Bet tai tik viena pusė. Gyvename nelengvame laikotarpyje, kai vyksta „šaltasis karas“, kuris pasireiškia ekonominėmis sankcijomis, ir kuris kai kurioms mūsų ūkio šakoms suduos tiesioginį smūgį, kuris ir per kitas nuraibuliuos. Taip staigiai pakeltas minimalus atlyginimas esant nepalankioms sąlygoms, kai dalyje ūkio šakų jau atleidžiami darbuotojai, daliai įmonių gali sudaryti sunkumų“, – sako jis.
Ar pastarasis MMA padidinimas 3,5 proc. gali atrišti rankas verslui, pasižadėjusiam nedidinti kainų įvedant eurą? Juk pasirašant „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą“, valdžia įsipareigojo nekeisti mokestinės sistemos, tačiau dabar akivaizdžiai didina verslininkų sąnaudas, o tai galima laikyti objektyvia priežastimi kainoms augti, pašnekovų klausė balsas.lt žurnalistai.
„Nemanau, kad jie taip giliai mąstė. Ir to susitarimo, kai kainos keliems mėnesiams bus užšaldytos, nauda yra abejotina, nes kainos keičiasi nuolat“, – atsakė Ž. Šilėnas. Jis neatmeta, kad verslas kompensuos praradimus, tačiau kainos bus koreguojamos vėliau, nes „įmonės turi ko nors imtis, jeigu padidėja jų sąnaudos“.
„35 litai žmonių gyvenimo nepagerins, bet jei prie verslininkų kabinėsis dėl kainos padidinimo keliais centais, jie galės sakyti, kad jūs patys padidinote sąnaudas, tai nenorėkite, kad kainos nesikeistų“, – pridūrė ekspertas.
Tačiau pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, kainų dėl to verslas kelti negalės, nes jas diktuoja rinka. Kita vertus, šiuo metu yra ir daugiau išlaidų, kurioms iš kažkur reikia paimti pinigų. „Pavyzdžiui, viešbučiuose kainų nepakelsi. Niekur neišsišoksi. O restoranai priklausomi nuo tiekėjų, benzino kainos, atliekų likvidavimo paslaugų, kurios irgi nuolat brangsta. Bet į minusą dirbti negali. Tikrai niekas specialiai pasinaudodamas euro įvedimu kainų nekelia. Jau nekalbant apie algų pakėlimą, naujos rezervacijos, apskaitos programos, jei turi 2-3 viešbučius kainuos kelias dešimtis tūkstančių“, – sakė ji.
Kita verslininkų atstovė – Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė sako, kad pasirašius „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą“, ji tikėjosi, kad „nebus precedento ką nors daryti negerai“. Tačiau MMA pakėlimas verslui yra nemenkas iššūkis ir tikrai negalima atmesti, kad kainos kils.
„Verslas dabar turi spręsti dilemą – ką daryti su kainomis? Jas perrašyti ar patirti nuostolį? Aš manau, kad minimalios algos pakėlimas privers peržiūrėti kainas. Argi bent vienas logiškai mąstantis žmogus galėtų pasakyti: aš turiu 10 darbuotojų, mano apyvarta yra apie milijoną, ir aš kiekvieną mėnesį patirsiu beveik 50 litų nuostolį, nes kainų aš nedidinsiu“? Tai iš kur verslas paims pinigų? Verslas juk siekia kažkokio pelno“, – sakė ji.
„Nesu sąmokslo teorijų šalininkė. Manyčiau, kad valdžiai tai taip pat didelis papildomas krūvis, nes yra daug minimalią algą gaunančių biužetinių darbuotojų. Bet ir su savivaldybėm nėra labai gerai – skolinimaisi begaliniai, o paskui vistiek tuos pinigėlius reikia atiduoti. O kai verslas nesuneša tų pinigų, tai iš kur juos paimsi?“, – pridūrė D. Matukienė.
Kita vertus, pastebi P. Gylys, kainų kėlimas taip pat turi ribas. „Kelti kainas būtiniausioms prekėms – lengviausia, bet tai labiausiai suduoda per skurstančiųjų kišenes. Apsisuks ratas ir iš to paties skurdžiaus kišenės ištrauks pinigus. Jeigu žmonės neperka, verslas negali plėtoti gamybos. Kaip tu gali gaminti tai, ko negali parduoti? O perka žmonės tada, kai turi už ką pirkti“, – sako jis.
Vis dėlto verslas ir be padidėjusios MMA turi pakankamai priežasčių kelti kainas. Ir kažin ar memorandumas jį sulaikys, dalinasi mintimis ekonomistas ir politikas. „Verslas turi pakankamai motyvų kelti kainas, o valstybėje nėra tokių galių, kad galėtų sekti tūkstančių prekių šimtuose prekybos taškų kainas. Lieka gera valia. Bet tos geros valios, nors ji ir deklaruojama, kartais pritrūksta“, – naujienų portalui balsas.lt sakė P. Gylys.
