Vyriausybė užsimojo papildomai privatizuoti 201 objektą ir pelningiausias „Lietuvos geležinkelių“ ir Lietuvos pašto veiklas.
Ūkio ministerijos pristatyta valstybės valdomo turto analizė parodė, kad komercinį turtą valstybė valdo neefektyviai. Apie 300 valstybės įmonių grąža biudžetui per 2009 metus sudarė tik 44,6 mln. litų. Palyginti su Švedija, kur valstybinis turtas duoda 10 procentų grąžą, Lietuvos valstybės turto efektyvumas siekia tik 0,1 procento.
Apverktina nauda
Šią savaitę Vyriausybei pristatyta valstybės valdomo komercinio turto analizė, kurią parengė Švedijos ekspertai. Ūkio viceministras Rimantas Žylius teigė, kad pirmą kartą per 20 metų valstybė suskaičiavo, kiek tokio turto turi.
Vadovaujantis skaičiais, šis komercinis turtas siekia 17,3 milijardo litų.
„Dvidešimt metų nežinojome, kiek turime komercinio turto, kaip jis valdomas ir panašiai, – teigė R.Žylius. – Tai tik pirmasis žingsnis pažvelgti į situaciją, o ta situacija yra labai bloga.“
Ūkio viceministro teigimu, jeigu Švedijoje nuosavo kapitalo grąža komercinėse įmonėse kasmet siekia 10–18 procentų, Lietuvoje ji sudaro 0,1 procento. Statistikos departamento duomenimis, valstybės valdomose įmonėse dirba daugiau kaip 45 tūkst. darbuotojų, kurie sudaro apie 3 proc. visos darbo jėgos Lietuvoje.
Ką suskaičiavo ministerija
Paprašytas paaiškinti, kas apima sąvoką „valstybės valdomas komercinis turtas“, ūkio viceministras sakė, kad jį galima suskirstyti į penkis didelius sektorius. Tai energetika, nekilnojamasis turtas, miškininkystė, transportas (geležinkeliai, paštas) ir kita. „Sektorių „kita“ apima apie 250 įmonių (poilsio namai, vaistinės, gyvulių sėklininkystės ūkis, „Nemuno žirgynas“, „Vilniaus žirgynas“), – pasakojo R.Žylius. – Šios įmonės neatlieka viešojo administravimo funkcijos ir gali teikti paslaugas konkurencinėje aplinkoje.“ Kitaip tariant, rinkoje jos gali konkuruoti su privačiomis bendrovėmis ir taip valstybei siekti pelno.
Vienuolika kelių priežiūros įmonių sudaro daugiau nei 70 proc. sektoriaus „kita“ bendro turto.
Į valstybės komercinį turtą neįskaičiuotas sveikatos apsaugos ir švietimo bei mokslo sistemų turtas (ligoninės, universitetai ir kt.).
Daugiausia sukūrė LEO LT
Ūkio ministerijos parengtoje apžvalgoje teigiama, kad 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, valstybės valdomų įmonių nuosavas kapitalas sumažėjo 8 proc. (nuo 24,2 mlrd. Lt iki 22,3 mlrd. Lt).
Sumažėjimas siejamas su valstybės įmonių per ekonomikos krizę patirtais nuostoliais. Didžiausią neigiamą nuosavą kapitalą 2009 m. turėjo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (22 mln. Lt).
Kadangi valstybė visiškai kontroliuoja visą svarbiausią elektros energetikos ir didelę dalį dujų pramonės, 2009 m. energetikos sektoriaus pelningumas siekė 27 proc.
Didžiausią indėlį į nuosavą kapitalą tarp energetikos bendrovių įnešė AB LEO LT. Šis kapitalas metų pabaigoje siekė 6,7 mlrd. Lt.
Bendras valstybės valdomo nekilnojamojo turto (pastatų ir autonominių patalpų) plotas yra 5 mln. kvadratinių metrų, o jo vertė siekia beveik 7 mlrd. Lt. Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad šiam turtui efektyviai valdyti būtina įsteigti centralizuotą instituciją.
Miškininkai ir giriami, ir peikiami
Miškininkystės sektoriuje didžiausią grąžą valstybei sukūrė VĮ Druskininkų miškų urėdija (17 proc.) ir VĮ Tytuvėnų miškų urėdija (11 proc.). Tačiau drauge pabrėžiama, kad miškininkystės pelningumas iš kubinio metro galėtų siekti 47 Lt, nors 2008 m. iš vieno kubinio metro sugebėta gauti tik 4 Lt pelno.
„Pavyzdžiui, Švedijoje valstybės miškų ūkinis valdymas sutelktas vienoje įmonėje – „Sveaskog“, – teigiama apžvalgoje. – Per 2008–2009 metus „Sveaskog“ vienas kubinis metras medienos atitinkamai uždirbo 16 Lt ir 23 Lt. Be to, 2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius „Sveaskog“ siekė 958, o vidutinis darbuotojų skaičius visose 42 urėdijose Lietuvoje siekė 3 846, tai yra Švedijoje vienam darbuotojui teko 4 488 ha miško, o Lietuvoje tik 324 ha. Bendras Lietuvos miškų plotas yra 2 mln. ha, iš jų 1 mln. ha priklauso valstybei.
Siūlo privatizuoti „Lietuvos geležinkelių“ veiklas
Transporto sektorius yra vienas geriausiai išvystytų Lietuvoje. Šalies kelių ilgis siekia 81 tūkst. km, o 88 proc. jų yra išgrįsti. Didžiausia valstybei priklausanti įmonė transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“, kurios apyvarta 2009 m. siekė 1,1 mlrd. Lt.
Apžvalgoje siūloma sudaryti sąlygas privatiems vežėjams (keleivių ir krovinių) įsilieti į geležinkelių transporto rinką ir padalyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą.
„Padalijimą turi lydėti infrastruktūros statybos ir aptarnavimo operacijų privatizacija, – rašoma dokumente. – Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų pasvarstyti apie apsaugos operacijų atsisakymą (...), taip pat bent apie dalies riedmenų aptarnavimo operacijų privatizaciją.“
Dokumente galiausiai rašoma, kad „AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliekamų krovos darbų fi nansinė veikla atrodo patraukliai, todėl šį verslą galėtų puikiai vystyti privatus sektorius“. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliuose“ dirba apie 11 tūkst. žmonių.
Liberalizuos pašto paslaugų rinką
Kita svarbi transporto sektoriui priskirta bendrovė yra Lietuvos paštas, kuri yra trečias didžiausias darbdavys šalyje. 2009 m. bendrovėje dirbo beveik 8 000 žmonių. Dauguma pašto veiklų Lietuvoje yra liberalizuotos, AB Lietuvos paštas turi išskirtinę teisę dirbti tik pašto iki 50 g rinkoje.
„Tikimasi, kad po visiškos liberalizacijos, kuri, kaip planuojama, įvyks 2013 m., darbo aplinka taps dar konkurencingesnė ir įmonė tikriausiai sugebės išlaikyti esamą struktūrą“, – teigia Ūkio ministerijos ekspertai.
Tačiau jie pripažįsta, kad dabartinėje situacijoje AB Lietuvos pašto privatizacija yra neįmanoma dėl silpnos įmonės fi nansinės veiklos.
Fonde sukaupta tik dalis informacijos
Detali informacija apie valstybės turtą nuo 2009 metų kaupiama Valstybės turto fonde (VTF).
„Informaciją apie valstybės turtą iki šios dienos pateikė apie 650 turto valdytojų, tai yra mažiau nei du trečdaliai bendro valdytojų skaičiaus“, – tikino VTF Turto valdymo informacinių sistemų skyriaus viršininkas Renaldas Vilkancas.
Jo teigimu, vadovaujantis pateikta informacija, bendra balansinė ilgalaikio materialaus turto (nekilnojamojo ir kilnojamo) vertė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 12,8 mlrd. Lt, o bendra turto vertė (įskaitant trumpalaikį, fi nansinį ir kitą turtą) – 26,6 mlrd. Lt.
VTF duomenimis, šiuo metu privatizavimo objektų sąraše yra per 2 tūkst. privatizuojamų objektų, iš kurių 773 priklauso valstybei ir 1 281 savivaldybėms.
Vyriausybė numatė į Privatizuojamų objektų sąrašą papildomai įtraukti dar 201 objektą (iš jų 65 objektai priklauso valstybei ir 136 savivaldybėms). Šiuose sąrašuose kol kas nėra nei „Lietuvos geležinkelių“, nei Lietuvos pašto.
VTF nerenka duomenų apie savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą, o fondui apie savivaldybių valdomą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą yra pateikusios tik 20 savivaldybių iš 60.
VTF duomenimis, bendra savivaldybių valdomo valstybės ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė siekia 639,4 mln. Lt. Ūkio viceministro R.Žyliaus teigimu, kadangi savivaldybės yra atskirtos nuo Vyriausybės, tai tik pačios savivaldybės gali suskaičiuoti, kiek nuosavo turto jos turi. Savivaldybių žinioje yra ne tik mokyklos, poliklinikos, keliai, žemė, kitas nekilnojamasis turtas, bet ir komunalinių bei kitų paslaugų įmonės. „Mes neatliekame apskaitos funkcijos, bet savivaldybės žino, kiek turto turi“, – tikino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas. Jo teigimu, savivaldybės šiuo metu tiesiog neturi pinigų, kad galėtų suregistruoti visą turtą, o tai esą labai brangiai kainuoja.
Būtina mažinti sąnaudas, o ne kelti tarifus
Raimondas Kuodis, ekonomistas
Nėra viskas paprasta, kaip atrodo, nors valstybė nesunkiai galėtų pasididinti dividendus savo kontroliuojamose įmonėse. Ypač infrastruktūrinėse ir monopolinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, keldama elektros energijos arba vandens suvartojimo tarifus. Tačiau tai būtų labai neprotingas žingsnis. Biudžetas gautų netgi mažiau pajamų, nes šių prekių brangimas smukdo ekonomiką, mažina jos konkurencingumą. Tikrasis būdas yra sąnaudų mažinimas valstybinėse įmonėse. Kaip rodo praktika, saugiai besijaučiančios monopolijos dažnai nepagrįstai išpučia darbuotojų skaičių. Valstybinės įmonės tampa politikų ir giminaičių prieglaudomis. Kitas būdas – atsisakyti nuostolingiausių paslaugų, neprotingų investicijų. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet apie 200 mln. litų „sudegina“ perveždami grybautojus, nors jie taip pat sėkmingai galėtų nuvykti grybauti automobiliais.
Komercinį turtą reikėtų privatizuoti
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
Analizė tiesiog puiki, o pagrindinė klaida, kurią valstybė padarė per tuos 20 metų – verslai buvo pernelyg politizuoti. Įmonių valdymas rėmėsi ne komerciniais principais, o politinėmis užduotimis ir interesais. Ministrai, kurie dalyvaudavo įmonių stebėtojų tarybose, nereikalaudavo iš bendrovių vadovų efektyvumo. Priešingai, netgi skatindavo dirbti neefektyviai. Palyginti su analogiškomis įmonėmis užsienyje, Lietuvos valstybinėse bendrovėse yra pernelyg daug darbuotojų. Kiekviena įmonė yra tarsi vienos ar kitos politinės partijos kadrų rezervas. Gerai, kad valstybė įvardijo klaidas, bet dar yra daug turto, į kurį taip pat reikėtų pažvelgti kritiškai – švietimo sistemos turtas, gydymo įstaigos ir panašiai. Kalbant apskritai, neišvengiamai reikėtų privatizuoti visą valstybės komercinį turtą, nes mes valstybei nedelegavome pelno siekimo funkcijos.
Gediminas Stanišauskas
