Pasak vieno gynybos eksperto, „sprendžiant iš pastarųjų konfliktų patirties – mobilusis ryšys niekad neišnyksta, nes jis reikalingas bet kuriai kariaujančiai pusei“. O mums, paprastiems žmonėms, skirta Gyventojų perspėjimo apie pavojų sistema.
Štai ir šiandien vidurdienį tikrinant kaip ji veikia, vėl kauks sirenos, o į mobiliuosius telefonus skries sms žinutės. Kiek žmonių jas gaus šį kartą? Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai tikina, kad daugiau, negu pernai spalį, kai Lietuvos sostinę savo gniaužtuose kelias dienas spaudė smogas, o pranešimai apie pavojų sveikatai skriejo „į orą“.
Bet kaip svarbi informacija pasiektų paprastus žmones, jei dėl diversijų, įsilaužimų, gedimų, užgrobtų objektų ar tiesiog dėl to, kad dingo elektra, įprastos priemonės neveiktų?
Priimti specialias žinutes „išmokyti“ ne visi telefonai
Nors PAGD atstovai teigia, kad išsiaiškinti, dėl kokių techninių priežasčių tiek daug gyventojų negavo pranešimų apie virš Vilniaus pernai rudenį tvyrojusį smogą, jiems nepavyko, mažiausiai vieną priežastį jie pateikia.
„Kas ten nesuveikė, mes negalime įvardinti. Bet paaiškėjo, jog kai kurie telefonų gamintojai tam tikruose modeliuose buvo panaikinę korinio transliavimo paslaugą kaip nereikalingą. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurie telefonų modeliai, net ir išmanieji, 3G tinkle neturi tos funkcijos. Todėl net viską teisingai nustatęs žmogus negaudavo mūsų pranešimo. Šito ištaisyti negali nei departamentas, nei operatorius“, – aiškino PAGD Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Algis Bolys.
Žinoma, būtų galima klausti, ar šių ir panašių „techninių detalių“ nereikėjo išsiaiškinti anksčiau, užuot mušusis į krūtinę, kad pranešimai išsiųsti, o jei jų negavo – kalčiausi patys gyventojai, nepasirūpinę, kad ta mistinė korinio transliavimo paslauga veiktų, bet tiek to. Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Tik būtų gerai kur nors rasti tokių telefonų modelių sąrašą…
Tačiau dabar, pasak A. Bolio, padėtis jau keičiasi. „Venas iš Lietuvoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių, bendradarbiaudamas su „Apple“, sutarė, kad telefono aparatuose, kuriuose įdiegta operacinė sistema „iOS8, korinio transliavimo funkcija bus aktyvuota automatiškai iš karto prisijungus prie tinklo. Net iš kitų valstybių atvykę žmonės, jei jie prisijungs prie „Omnitel“ tinklo, automatiškai gaus šią paslaugą“, – sakė jis.
A. Bolio teigimu, su mobiliojo ryšio operatoriais iš esmės jau sutarta ir dėl kitų dalykų. „Šių metų pradžioje vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio pavedimu buvome susitikę su mobiliojo ryšio operatoriais ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovais. Mes norėjome susitarti, kad operatoriai prisiimtų didesnius įsipareigojimus, bet svarbiausia, kad jie sutinka prisidėti, kad klientai būtų informuoti apie korinio transliavimo pranešimų paslaugą, o esant galimybei padės klientams, apsilankiusiems salone, ją aktyvuoti. Nors jie tiesiogiai neprisiima prievolės teikti tokią paslaugą, bet jei klientas kreipsis, operatoriai tikrai padės nustatyti žmonėms tą funkciją telefone“, – pasakojo jis.
Kritiniu atveju ims į rankas garsiakalbius
Kad ir kas nutiktų, net jei neveiktų nė vienas mobilusis telefonas, nutiltų visos radijo stotys, žmonės be informacijos neliks, tikina PAGD atstovai. Pasak jų, yra alternatyvių būdų pranešti gyventojams apie kilusią grėsmę sveikatai ir gyvybei, tad ištikus nelaimei jie tikrai nebūtų palikti nežinioje.
„Jei kurioje nors teritorijoje neveiktų mobilusis ryšys, ir perspėti trumposiomis žinutėmis negalėtume, panaudotume sirenas, kurias ne taip paprasta išvesti iš rikiuotės. Jos valdomos iš savivaldybės. Žinoma, vien įjungti sireną neužtenka, nes reikia pranešti, kas įvyko. Išgirdę sireną žmonės turėtų įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją. O jei nutrūktų šių programų transliacija, informacija būtų pateikiama per regionines stotis“, – aiškina A. Bolys.
Jo teigimu, jei atsitiktų taip, kad užimtos studijos – pavyzdžiui, transliacija vyksta, groja muzika, tačiau prie pulto jau sėdi kiti žmonės, kurie neskelbia pranešimų – yra galimybė „įsikirsti“ į transliuojamą programą.
„Departamente mes turime įrangą, kurią panaudoję įsiterptume į transliuojamą programą ir perduotume savo pranešimą. Kadangi mes įsiterptume prieš pat signalui patenkant į siųstuvą, užgrobusieji ar sunaikinę studijas mums negalėtų sutrukdyti. Svarbu, kad veiktų siųstuvai“, – aiškina A. Bolys. Pasak PAGD atstovų, jei nutiktų taip, kad dingtų elektra, žmonėms praverstų nešiojamieji radijo imtuvai, o sugestų net perspėjimo sistema ar neveiktų nei sirenos, nei siųstuvai, darbo imtųsi specialiai parengti žmonės.
„Kiekvienos savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo plane yra numatyti maršrutai, kuriais išvyktų pasiuntiniai su garso stiprinimo įranga, kurie skelbtų, kas atsitiko ir ką turėtų daryti gyventojai. Kritiniu atveju jie važiuotų su rankiniais megafonais ir sukeltų pirmąją bangą, – pasakoja A. Bolys ir priduria: – Tikėkimės, kad imtis tokių priemonių niekada neprireiks“.
Nuo redakcijos
Įsitikinti, ar mus pasiekia specialiosios trumposios žinutės, kurias PAGD siunčia į mobiliuosius telefonus, galėsime jau netrukus – šiandien prieš pat vidurdienį vėl planuojama tikrinti, kaip veikia Gyventojų perspėjimo apie pavojų sistema: kauks sirenos, o į mūsų telefonus turėtų skrieti sms žinutės.
Kiek žmonių žinutes gaus šį kartą? Tiek pat, kiek pernai spalį, kai Vilnių užklojus smogui jos pasiekė tik nedidelę dalį gyventojų, ir aukščiausiu lygiu buvo svarstoma, ką daryti, kad pranešimai pasiektų visus, o gyventojams nereikėtų „burti“ savo mobiliaisiais telefonais bandant juos nustatyti, ar daugiau?
Tad laukiame Jūsų komentarų.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
