Plungės miesto šventė keturiems Alsėdžių miestelio gyventojams ir dar dviems jų bičiuliams iš gretimo Telšių rajono, gali baigtis nemalonumais „per valdiškus namus“.
Šios kompanijos nariai, kuriems nuo 17 iki 30 metų, pastaruoju metu stengiasi nekišti nosies iš savų namų, nes gatvėje juos atpažinę berniūkščiai sekioja iš paskos garsiai mykdami:
– Mū, mū, mū...
O vyresnieji žmonės nulydi smerkiančiais žvilgsniais.
Tačiau apie viską iš eilės. Tą savaitgalį šešetukas gerokai pasilinksmino Plungėje vykusioje šventėje ir į Alsėdžius parsirado tik auštant. Vietiniai jų bendraamžiai spėlioja, kad įkaušę parvykėliai greičiausiai patraukė link miestelio pakraštyje tebestovinčių buvusių mechanikos dirbtuvių, kurias kadaise privatizavo vieno iš vaikinų tėvas, o jo atžala ten buvo įsirengęs kažką panašaus į poilsio kampelį ar klubą. Šioje jaukioje vietelėje jaunuoliai mėgo triukšmingai „atsipūsti“ su merginomis, tačiau šį kartą iš šventės sugrįžo tik vyriška kompanija. Įsišėlioję jaunuoliai pastebėjo ganykloje besiganančius galvijus ir ėmė juos erzinti, maurodami lyg buliai. Netrukus, tarsi atsakydama, sumykė viena netoli besiganiusi telyčia ir visas triukšmingas būrelis patraukė prie jos.
Šešiese prieš vieną raguotąją
Vaikinai nutarė artimiau „pabendrauti“ su esą jiems atsiliepusia karvute ir, jeigu nėra tikrų damų, tai bent jai „pasimeilinti“. Draugų šėliones vienas kompanijos narys filmavo savo mobiliuoju telefonu, todėl kiti stengėsi tapti kuo reikšmingesniais būsimo filmo aktoriais. Kol vaikinai maurodami trypinėjo apie telyčią, vienas iš jų laikė sugriebęs persigandusį gyvulį už ragų, o kitas grabinėjo pauodegį!
Ganykloje pradėjo baubti ir kiti galvijai, todėl iš miego pabudę žmonės sunerimo, ar nebus jų gyvulių užpuolę vilkai ar kokie vagys. Atskubėję alsėdiškiai išbaidė karvutės kankintojus, kurie skubiai išsilakstė. Tačiau žmonės atpažino visus telyčios egzekucijoje dalyvavusius vaikinus, todėl jau kitą dieną jiems teko aiškintis Alsėdžių seniūnei, seniūnaičiams ir vietos bendruomenės vadovams.
Bendruomenės valiai nepakluso
Telyčios savininkai dėl gyvulio išniekinimo iš karto į teisėsaugos atstovus nesikreipė, nes laukė, kas bus toliau ir ar neseniai sukergta karvutė neišsimes. Bendruomenės aktyvistai nusprendė, kad visi iš padorių šeimų kilę ir dar iki šiol nevedę prasižengėliai, savo veiksmais padarė gėdą ne tik savo tėvams, bet ir visai bendruomenei, todėl įpareigojo juos atsiprašyti telyčios šeimininkų ir atlyginti jiems galimą žalą. Be to, vaikinai buvo įpareigoti 5 dienas savanoriškai dirbti viešuosius darbus remontuojamoje vietos mokykloje.
Savo kaltę pripažinę jaunuoliai, nesutiko atsiprašyti telyčios šeimininkų, o netrukus apsisprendė nebesivarginti ir dirbdami viešuosius darbus. Mat, šiai istorijai pasklidus po apylinkes, Plungės rajono policijos komisariate pradėtas įvykio tyrimas.
Žada bausti visus
Telyčią už ragų laikiusiam ir jos išangėn ranką kaišiojusiam jaunuoliui, už žiaurų elgesį su gyvūnais, pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnį gresia bauda nuo 100 iki 300 litų, o kiti tos nakties įvykių dalyviai galimai bus baudžiami už viešosios tvarkos pažeidimą. Teisėsaugininkai tariasi, kaip įvertinti telyčios kankinimo epizodus filmavusio jaunuolio veiksmus. „Operatorius“ savo nufilmuotos medžiagos vis tik nepaviešino ir suspėjo ją ištrinti dar prieš jį apklausiant, todėl lyg ir nebeliko jokių įrodymų. Šiuo metu tyrimą atliekantis Plungės policijos komisariato pareigūnas serga, bet jis informavo, jog jau kitą savaitę sugrįš į darbą ir sudėlios visus taškus ant „i“.
Tačiau vargu ar policijos pareigūnų paskirtos baudos prasižengėliams bus skaudesnės nei kaimynų pašaipos.
Ožiukus paliko našlaičiais
Prieš kelis dešimtmečius viename Šilutės rajono pakraštyje esančiame kaime nutikusios kitos panašios istorijos pagrindinis veikėjas iki šiol nedrįsta apsilankyti savo gimtinėje ir su artimaisiais bendrauja tik slapčia.
Dabar jau pusamžis vyriškis nenoriai prisimena tą nelemtą įvykį, kai jis, būdamas vos dvidešimties, girtas užklydo į kaimynystėje gyvenusios močiutės sodybą. Neblaiviam jaunuoliui kažkodėl užkliuvo kieme besiganiusi ožka ir jis nusprendė su ja „pasimylėti“. Iš kelnių išvertu diržu vaikinas pririšo raguotąją prie tvoros ir bandė įgyvendinti savo sumanymą. Kai tai atlikti nepavyko, nenaudėlis įkišo ožkai į išangę pagalį ir juo ten gerokai pamaišė. Senolė ožkos šeimininkė niekam nesiskundė, o kai gyvulėlis netrukus padvėsė, jos neseniai atsivestiems ožiukams po kaklais parišo juodus gedulo kaspinėlius. Šie kaspinėliai ant ožiukų kaklų atkreipė visų aplinkinių gyventojų dėmesį, o netrukus ir pats šio įvykio kaltininkas, vėl gerokai padauginęs svaigalų, kažkam pasipasakojo apie savo išdaigas.
Nuo to momento jaunuolis nebeturėjo ramybės, nes visur jį sekiojantys kaimo vaikėzai nuolat pašaipiai mekeno jam įkandin, o vyresnieji, nutaisę rimtus veidus, klausinėjo, kokius alimentus jis ketina mokėti savo aukos palikuonims. Galiausiai jaunas žmogus neištvėrė pašaipų ir išsikėlė gyventi į kitoje Lietuvos pusėje esantį kraštą. Kelis kartus vyriškis bandė bent paviešėti tėviškėje, tačiau visuomet atsirasdavo žmogus, kuris tą viešnagę sugriaudavo, mestelėdamas vienintelę frazę: „O, čia tas, kuris ožiukus paliko našlaičiais“...
