Jungtinių tautų Maisto ir Žemdirbystės organizacijos (FAO) duomenimis, žemės ūkis yra atsakingas už 18 proc. bendros šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos pasaulio mastu. O tai yra daugiau negu sukelia transporto sektorius. Anglies dioksido išmetimas į aplinką yra susijęs su iškastinio kuro deginimu gaminant trąšas gyvulių pašaro gamybai, gyvulinės kilmės maisto produktų gamybai bei mėsos produktų transportavimui.
Dingsta Žemės plaučiai
Gyvulininkystė yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios visame pasaulyje masiškai kertami miškai ir ruošiami nauji žemės plotai ganykloms bei pasėlių laukams. Miškų kirtimas daro įtaką ŠESD gausėjimui, kadangi augmenija atlieka didelį vaidmenį apytakos cikle sugerdama ir kaupdama ŠESD, ypač anglies dioksidą.
Lietuvoje kaip ir Europoje miškų plotai tik didėja. „Lietuvoje nuo 2008 metų vykdomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenimis, nebuvo nei vieno atvejo, kuomet miškas būtų iškirstas tam, kad žemė būtų panaudota gyvulininkystės tikslams“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės inventorizacijos skyriaus vyr. specialistas Karolis Mickevičius.
Tačiau kiek kitokia situacija yra Lotynų Amerikoje. Jau dabar net 70 proc. Žemės plaučiais vadinamų miškų yra iškirsta, o žemės plotas panaudotas gyvulininkystei. Kiekvienais metais gyvulininkystė dėl kertamų miškų naujiems plotams yra atsakinga už papildomas 2.8 mlrd. metrines tonas anglies dioksido dujų. Be to, FAO paskelbtoje informacijoje nurodoma, jog net 30 proc. Žemės sausumos plotų yra naudojami gyvulininkystei, kurie nuolat įvairiai alinami.
Savimonės klausimas
Augalinės kilmės produktų tiesioginis vartojimas maistui reikalauja mažiau sąnaudų, kadangi mėsai „užauginti“ yra reikalingas dar didesnis kiekis tų pačių augalinių produktų. Nustojus auginti galvijus įtaka klimato kaitai tam tikru mastu būtų sumažinta. Ypač tuomet, kai dėl pašarinių produktų auginimui reikalingų žemės plotų yra kertami miškai.
Žinoma, mėsos ir pieno gaminiai užima svarbų vaidmenį žmogaus mitybos racione. Jie yra daugelio organizmui reikalingų mikroelementų ir vitaminų šaltiniai. Medikai nepataria lietuviams visiškai atsisakyti šių produktų. Mūsų platumų gyventojams jie svarbūs tiek kultūriniu, genetiniu, tiek klimatiniu požiūriu. Verčiau mėsą vartoti rečiau – 1-2 kartus per savaitę, tačiau rinktis kokybišką. Dažniau vartoti žuvį. Saikingas vartojimas leistų sumažinti mėsos pramonės žalą klimatui. Kuo daugiau ir neatsakingiau vartosime, tuo labiau keisis mus supanti aplinka, be abejonės, ir klimatas.