Vasara – kelionių metas. O kiekviena kelionė susijusi su rizika. Žmonės žūva per lėktuvų katastrofas, autobusų avarijas, nuskęsta upėse ir jūrose, tampa kitų nelaimingų atsitikimų aukomis.
Užkeikti Lenkijos keliai
Devyni iš Ispanijos mikroautobusu į Lietuvą grįžtantys lietuviai namų sveiki nepasiekė. Jų kelionė baigėsi netoli Lomžos prie Konopki Stare miestelio. Čia lietuvių mikroautobusas „Ford Transit“ kaktomuša susidūrė su lenkų krovininiu vilkiku „Scania“. Tuoj pat į įvykio vietą atvažiavę medikai, policininkai ir gaisrininkai sakė, kad tik per stebuklą niekas iš keleivių nežuvo.
Sunkiai sužaloti lietuviai buvo skubiai nugabenti į Lomžos ligoninę. Vienas po apžiūros išleistas namo, kiti gydomi ortopedijos skyriuje. Vieno vyriškio sveikatos būklė gan rimta – jis gydomas reanimacijos skyriuje.
Po pirminės įvykio vietos apžiūros policininkai sakė, kad dėl įvykio kaltas „Scanios“ 23 metų vairuotojas. Jis nesilaikė saugaus atstumo, o kai prieš jį važiavęs automobilis ėmė stabdyti, jaunas vairuotojas, kad neatsitrenktų, pasuko į priešpriešinę kelio juostą, kuria tuo metu ir važiavo lietuviai.
Avarija įvyko apie 17 valandą. Kelias net kelioms valandoms buvo uždarytas, susidarė didžiuliai automobilių kamščiai. Apie 21 valandą tame kelyje į avariją pateko ir lenkų „Polonez‘as“. Keturi sužaloti jo keleiviai irgi buvo paguldyti į Lomžos ligoninę.
Žuvusieji skaičiuojami dešimtimis
Lietuviams Lenkijos keliai ilgą laiką buvo tarsi užkeikti. 1998 metų gegužės 18 dieną netoli Varšuvos susidūrus Lietuvos turistiniam autobusui „Neoplan“ ir Lenkijos piliečio vairuojamam sunkvežimiui, žuvo 5 Lietuvos piliečiai.
2000-aisiais netoli Mazovijos Tomašovo beveik toje pačioje vietoje avarijas patyrė net du lietuvių autobusai. Apvirtus poilsiauti į Kroatiją vežusiam dviaukščiam autobusui, du žmonės žuvo, o 38 buvo sužeisti ir paguldyti į Lenkijos ligonines. Apvirtus ant stogo maršrutiniam autobusui Paryžius–Vilnius, viena keleivė žuvo, o daugiau kaip 40 atsidūrė ligoninėse.
2001-ųjų vasario pradžioje 3 lietuviai žuvo ir dar 3 buvo sužeisti per mikroautobuso avariją.
Tų pačių metų kovo 29-ąją netoli Lomžos susidūrus autobusui ir sunkvežimiui iš Lietuvos, žuvo 9 žmonės, o dar 23 autobuso keleiviai buvo sužeisti.
2001 metų liepos mėnesį lietuvių turistus vežantis autobusas paslydo ant šlapio asfalto ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su sunkvežimiu. Du žmonės žuvo, 21 buvo sužeistas.
Bene skaudžiausia mikroautobuso avarija Lenkijoje įvyko 2006-ųjų rugpjūčio mėnesį kelyje tarp Suvalkų ir Augustavo. Pienovežis „Skania“ išvažiavo į priešpriešinę juostą ir kaktomuša susidūrė su klaipėdiečių mikroautobusu. Po galingo smūgio abi mašinos nulėkė į griovį. Žuvo lenkas pienovežio vairuotojas ir 7 mikroautobusu važiavę klaipėdiečiai. Išgyventi šioje avarijoje pavyko tik septyniolikmetei klaipėdietei.
Kiek sėkmingiau toje pačioje Lenkijoje baigėsi Kauno Radvilėnų vidurinės mokyklos moksleivių kelionė. Autobusui nuvirtus į griovį, aukų ir stiprių sužeidimų pavyko išvengti, nors nubrozdinimus ir sumušimus patyrė visi keleiviai.
Žūva po kelis šimtus žmonių
Lietuviai į avarijas patenka ir kitose šalyse. 2007-aisiais Peru įvykusi kraupi autobuso avarija nusinešė 15 žmonių gyvybes. Dar 24 žmonės buvo sužeisti. Autobusas, kuriame sėdėjo ir 4 turistai iš Lietuvos, avariją patyrė riedėdamas Andų kalnais.
Lietuviai buvo paguldyti į ligonines, o vėliau leista iš Kusko, netoli kurio įvyko avarija, skristi į Peru sostinę Limą. Čia jiems dar kartą buvo patikrinta sveikata ir trims leista keliauti į Lietuvą, o sunkiausiai sužalotam Remigijui D. kurį laiką teko likti Peru ligoninėje.
Turistų autobuso avarija įvyko pirmadienio vakarą, protestuojantiems švietimo darbuotojams akmenimis užtvėrus kelią. Tuo metu kelios dešimtys keliautojų iš mažo Okongatės miesto kalnų keliais važiavo į turistų mėgstamą Kusko miestą.
Andų kalnuose avarijos yra dažnos. Čia kasmet žūva po kelis šimtus žmonių. Dažniausiai avarijos įvyksta dėl prastos kelių ir autobusų būklės, taip pat dėl visiško eismo taisyklių nesilaikymo. Senojoje inkų sostinėje Kuske, kaip ir visoje Peru bei kitose Lotynų Amerikos šalyse, eismas vyksta chaotiškai. Vadovaujamasi ne taisyklėmis, bet garso signalu. Čia jis svarbesnis net už stabdžio pedalą. Jau ir taip sudėtingą eismą apsunkina statūs kalnai.
Menininkų žūtis
Ši mūsų turistų kelionė į Peru pasibaigė, galima sakyti, laimingai, tačiau „Akistata“ turi surinkusi dešimtis istorijų, kai iš atostogų svetur sugrįžtama karstuose.
Bene didžiausia tokia nelaimė įvyko dar sovietmečiu – 1983-iųjų gegužę Dinarų kalnyne, tuometinėje Jugoslavijoje. To meto sovietinė spauda apie šį įvykį tylėjo, bet nuo žmonių kraupios avarijos nuslėpti vis tiek nepavyko, nes žuvo 6 Lietuvos menininkai.
Prieš keletą metų su mūsų laikraščio korespondentu kalbėdama apie šią kelionę, aktorė Jūratė Onaitytė sakė, kad jau nuo pat kelionės pradžios vyravo minorinės nuotaikos. „Visų širdyse buvo labai negera nuojauta, – sakė aktorė. – Norėjosi rėkti ir bėgti atgal. Oro uoste mus lydintys namiškiai buvo paniurę, tarytum skristume į ten, iš kur negrįžtama. Norėdami pakelti ūpą, jie šmaikštavo, tačiau gana nevykusiai. Viskas nežinia kodėl dvelkė pakasynų humoru“. Beje, tas pakasynų humoras tęsėsi ir tada, kai 35 žmonių turistinė grupė nusileido Belgrade. Atvykėliai buvo vedžiojami ne po paveikslų galerijas ar teatrus, o po kapines.
Na, o ketvirtą kelionės dieną turistai susėdo į autobusą ir patraukė link Adrijos jūros, į Herceg Novio kurortą. Turistams reikėjo persiristi per Dinarų kalnus. Nepratusiems prie kalnų lietuviams sėdėti autobuse buvo nejauku – pro mašinos langą matėsi praraja, labai gilus kanjonas su vingiuojančia Moračos upe. O iš kitos pusės stūksojo kalnų granito siena.
Nelaimė atūžė staiga. Priekyje išniro sunkvežimis, vežantis metalo plokštes. Kelios jų nuo kratymosi buvo atsilaisvinusios ir maždaug nuo vidurio užkabinusios autobusą perrėžė lyg giljotina... Žuvo 6 ar 7 žmonės – net prabėgus tiek metų, neaišku, kiek buvo žuvusių, – taip buvo stengtasi nutylėti apie nelaimę. Oficialios informacijos nebuvo jokioje sovietinėje spaudoje, nors apie nelaimę pranešė ir BBC, ir „Vokiečių banga“, ir „Laisvė“, ir „Amerikos balsas“, ir didžiosios pasaulio naujienų agentūros.
Rašytojas Vytautas Martinkus sakė, kad kiekvienam buvo diegiama į galvą nieko apie nelaimę nepasakoti. „Jau sėdėjome lėktuve, kai įlipo pareigūnai ir paklausė, ar ką nors matėme, – sakė rašytojas. – Tarybiniai turistai buvo įpratę nieko nematyti. Mes irgi nematėme“.
Įkrito į tarpeklį ir upę
Šiomis dienomis žinios apie autobusų avarijas mus pasiekia ir iš kitų vietovių. Centrinėje Gruzijos dalyje į tarpeklį nukrito autobusas, vežęs paauglius. Autobusas krito maždaug iš 40 metrų aukščio. Juo į vasaros stovyklą „Patriotas“ važiavo per 30 keleivių. Trims iš jų kelionė užsibaigė amžiams, kiti sulūžusius kaulus gydysis ligoninėse.
Panaši nelaimė atsitiko Indijoje. Tik čia autobusą į Besalijos upę nuo tilto nuvertė liūtis. Keleiviai, kuriems pavyko išsigelbėti sakė, kad jie perspėjo vairuotoją nevažiuoti per tiltą, tačiau šis surizikavo. Paskendo 22 žmonės. Indijoje šiuo metu pliaupia musoniniai lietūs, tad ištvinusios upės pareikalavo ir daugiau gyvybių.
Suomijoje, 7-ojoje magistralėje, užsiliepsnojo autobusas, važiavęs iš Sankt Peterburgo į Helsinkį. Visi 19 rusų sugebėjo laiku išlipti iš autobuso. Beje, rusai yra apskaičiavę, kad jiems per pastaruosius metus nelaimingiausi buvo Egipto keliai. Per tą laiką šioje Afrikos valstybėje nukentėjo 201 turistas iš Rusijos.
Ir praėjusią savaitę Egipte ekskursinis autobusas susidūrė su sunkvežimiu. Šioje avarijoje žuvo 8 serbai ir 4 egiptiečiai, o dar 11 užsieniečių pateko į Hurgados ir Safagio ligonines. Egipte kasmet keliuose žūsta 6000 žmonių, o dar 30 000 sužeidžiami.
Petras Ivanauskas
