Baltijos bangos jau kviečia prie jūros. Vandens temperatūra 13 laipsnių, oro – 27 laipsniai. Krante žmonių daug, o vandenyje vos vienas kitas. Tačiau pabraidyti yra pats tas.
Pažvelgus į paplūdimį tikrai neatrodo, kad tai – darbo diena. Poilsiautojai nelaukdami savaitgalio suplūdo į pajūrį pasimėgauti atėjusiais karščiais.
„Dabar apsistojome Klaipėdoje, bet esame vilnietės. Maudėmės. Labai šaltas vanduo, bet labai smagu", – pasakoja moterys.
„Šaltokas vanduo, vakar buvo šiltesnis. Maudomės trečią kartą", – antrina kiti žmonės.
„Man tai vienodai. Maudomės žiemą, tai man tai ne problema. Dabar nėra tokio efekto, kad atsigautume", – sako poilsiautojai.
„Oi, labai gerai, tik reikia saugotis saulės jau. Dėl to šiandien jau su suknele. Vakar nudegiau normaliai. Kremukai jau reikalingi", – atvirauja moteris.
Poilsiautojus akylai stebi ir gelbėtojai. O kai besimaudančių dar nedaug, kaip tinkamai ir saugiai elgtis prie jūros, jie moko 30-ies ikimokyklinukų grupę.
„Pamoka vyksta kaip dialogas: ir vaikai turi kalbėti, ką jie žino paklausiu, kažką pridedam, kažką papasakoju, visur vaikai dalyvauja gyvai, kad geriau informaciją priimtų", – sako Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
O štai, ką pasakoja vaikai:
„Apie vėliavas irgi sužinojome. Geltona yra, kad saugu maudytis, o žalia, kad labai gerai, jog galima maudytis. O kada iš viso negalima, kada raudona yra viena."
„Supratau, kaip reikia elgtis prie jūros. Gražiai. Negalima bėgti nuo tėvų ir jeigu yra kiti, o tu skęsti, iš karto šauki tėvus arba gelbėtojus."
Vaikams ypač patinka rungtys, kurias per mokymus atlieka ir gelbėtojai.
„Greitai bėgau, sportuoju namuose. Prisitraukimus darau. 10 padarau", – sako berniukų rungties nugalėtojas.
„Linkėjimai iš Klaipėdos", – į kamerą šaukia vaikai.
Maudytis galima ne visur
O štai maudytis ir per didžiausius karščius, kaip paaiškėja, galime ne bet kur. Vienur vanduo nešvarus, o štai kitur kojos į vandenį geriau nekelti, jeigu prieš tai buvo didesnė liūtis. Specialistai paaiškina, kodėl.
Jeigu dabar staiga nulytų, sparnuočių paliktos šiukšlės kaipmat atsidurtų vandenyje. O tai, kaip sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovai, rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis tiems, kas pultų maudytis.
„Jeigu krantai yra, sakykim, užteršti, jeigu ten kokie konteineriai nesandarūs arba tualetai, arba tualetai lauko nesandarūs yra, yra žmonių ar gyvūnų išmatų, kažkokių maisto likučių, tie visi nešvarumai gali patekti su vandeniu, su tomis čiurkšlėmis į vandens telkinius", – paaiškina gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
O tada viskas gali patekti ir į mūsų organizmą. Ypač jeigu besimaudydami netyčia sriūbtelėsime vandens.
„Tai gali būti bakterijos, virusai, pirmuonys gali, kirmėlių kiaušinėliai. Šitie visi patogenai turi patekti žmogui į burną, jis turi nuryti ir taip užsikrečia", – sako ji.
Tad pakentėti be maudynių ežere ar tvenkinyje reikėtų mažiausiai parą. Vandens taršą stebintys specialistai sako pastebėję ir be liūčių, kai kurios vietos tampa netinkamos maudynėms. Ir plika akimi užterštumo dažniausiai nė nepastebėsime.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja sako, kad šiemet stebima šimtas dvidešimt šalies maudyklų. Kol kas nešvarumų rasta Alytaus, Kupiškio, Šiaulių ir Radviliškio maudyklose.
„Iš pajūrio gauti rezultatai, visoje 16 tikrai atitiko reikalavimus. Upės, ežerai, reikėtų stebėti informaciją, kuri yra viešinama sveikatos mokymo ir prevencijų centro internetinėje svetainėje, taip pat savivaldybės savo svetainėse turėtų teikti informaciją", – komentuoja centro atstovė Gražvydė Norkienė.
Pajūryje, kaip priduria specialistė, kol kas maudytis saugu visur. O liūčių, panašu, kaip sako klimatologai, tikrai sulauksime. Mat jos dažnai lydi kaip tik dabar Lietuvoje karaliaujančius karščius. Kol kas pernykštis birželio rekordas dar nepasiektas, kai temperatūros stulpelis šoktelėjo per trisdešimt penkis karščio. Bet orai leis pasimėgauti saulės voniomis ir toliau.
Tiesa, Jonai ir Janinos jau turi priprasti, kad Rasos šventę kone kasmet merkiantis lietus veikiausiai tradicijos nelaužys ir šiemet. Klimatologė sako, taip gamta atsisveikina su ilgiausia diena ir trumpiausia naktimi.
„Dvidešimt ketvirta diena yra ta diena, kai apšvietimo tas lūžis. Tai yra ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Bet sunku pasakyti, kodėl būtent yra toks statistinis rodiklis", – sako klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Karšta ir šiek tiek lietinga, pasak klimatologės, bus visa antra birželio pusė ir liepa. Kartkartėmis gali užeiti viena kita vėsesnė diena, bet saulės vonių išsiilgusiems orų žinovai žeria pažadus – liepa bus vienu laipsniu šiltesnė, nei būdavo įprastai. Tačiau liūtys ir perkūnijos – dažnos tokių orų palydovės, tad tam taip pat turime būti pasiruošę.
