Kaistančio klimato kaina – ir finansinė, ir žmogiškoji
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pernai paskelbė, kad klimatas keičiasi dar sparčiau, nei manyta iki šiol. Tą signalizuoja ir augantis gamtinių katastrofų skaičius.
Ekspertai skaičiuoja, kad 2021 m. stichinių nelaimių padaryta žala pasauliui kainavo daugiau nei 160 mlrd. JAV dolerių. Daugiausiai nuostolių atnešė JAV pakrantę nusiaubęs uraganas „Ida“, potvyniai Belgijoje ir Vokietijoje bei netikėtai užšalusi JAV Teksaso valstija.
Tačiau klimato kaitos kaštai nėra vien finansiniai. Pavyzdžiui, vien pietų Sudane dėl potvynių praėjusiais metais namų neteko beveik 800 tūkst. žmonių. Mokslininkai skaičiuoja, kad klimato migrantų visame pasaulyje šiuo metu jau yra daugiau nei bėgančiųjų nuo karinių konfliktų. COP26: prakalbo apie metaną, bet pasigailėjo anglies
Labiausiai aptarinėjamas praėjusių metų tvarumo įvykis buvo tarptautinė Klimato kaitos konferencija COP26.
Deja, sudėtinga ją vienareikšmiškai pavadinti sėkminga – po ilgų derybų valstybių retorika ėmė švelnėti, o ambicijos atsisakyti iškastinio kuro – mažėti. Prie ir taip sušvelninto susitarimo dėl anglies atsisakymo prisijungė tik kiek daugiau nei 40 valstybių. Glazgo gatvėse protestuojantys jaunieji klimato aktyvistai neslėpė apmaudo dėl tokio rezultato.
Visgi, galima pasidžiaugti pasiektu susitarimu dėl metano emisijų mažinimo ir pažadu stabdyti miškų naikinimą. Prie susitarimo dėl miškų prisijungė ir Lietuva, kartu pasirašiusi ir deklaraciją dėl perėjimo prie nulinės automobilių emisijos.
Kita pozityvi žinia iš COP26 – Tarptautinės tvarumo standartų valdybos (angl. ISSB) įkūrimas, žadant pagaliau sukurti universalų tvarumo ataskaitų standartą. Jis turėtų suteikti daugiau skaidrumo ir palyginamumo, nes šiuo metu įmonės, skelbdamos duomenis apie poveikį aplinkai ir visuomenei, vadovaujasi skirtingomis metodologijomis.
ES pokyčiams pasitelkė įstatymo raidę
Europos sąjunga pernai rodė lyderystę teisinio reglamentavimo srityje. Patvirtintas ES Klimato įstatymas teisiškai įtvirtino įsipareigojimą iki 2050 metų pasiekti nulines emisijas. Tam ES ruošia ir konkrečias priemones – nuo naujų atskaitomybės reikalavimų, mokestinių mechanizmų iki finansavimo instrumentų.
Pernai patvirtinta ir reikšminga ES Taksonomijos reglamento dalis. Juo siekiama sukurti klasifikavimo sistemą, skirtą skirtingų ekonominių veiklų tvarumo vertinimui. Pasiūlyta ir naujų reikalavimų tvarumo atskaitomybės srityje. Juose numatyta, kad dar didesnis skaičius ES įmonių turės pradėti matuoti ir viešai skelbti su poveikiu aplinkai bei visuomenei susijusius duomenis.
Investuotojai atsigręžia į tvarumą
Auganti tvarumo svarba atsispindėjo ir investicijų kreivėse. Ekspertai skaičiuoja, kad investicijų į klimato technologijas apimtys pernai visame pasaulyje išaugo 210 proc. Be to, investuotojai pradėjo aktyviau reikalauti tvarumo strategijų ir planų iš savo valdomų įmonių, ypač, jeigu įmonė veikia rizikingoje srityje.
Didžiosios kompanijos, susidūrusios su investuotojų lūkesčiais, jau suprato tvarumo svarbą ir ėmėsi veiksmų. Pavyzdžiui, iš „Fortune 500“ sąraše esančių globalių kompanijų pernai trečdalis bendrovių jau buvo išsikėlusios klimato tikslus ir daugiau nei 90 proc. viešai skelbė tvarumo ataskaitas.
Kova už klimatą – ir teismo salėse Didėjant visuomenės susirūpinimui, kova už klimato teisingumą iš gatvės protestų persikėlė į teismo sales. Pernai stebėjome išaugusį klimato bylų skaičius, o jų centre atsidūrė ne tik valstybės, bet ir verslai. Keletas tokių bylų jau dabar vadinamos istorinėmis.
Pirmasis pavyzdys – tai Vokietijos konstitucinio teismo sprendimas, kad šalies valdžia nesiima pakankamų priemonių, siekdama apsaugotų savo piliečius nuo pražūtingų klimato kaitos padarinių. A. Merkel vadovaujama vyriausybė buvo įpareigota pateikti nacionalinius emisijų mažinimo tikslus ir planus.
Antrasis pavyzdys – Nyderlanduose klimato aktyvistų laimėta byla prieš naftos pramonės milžinę kompaniją „Shell“. Įmonė buvo įpareigota pakoreguoti savo vidaus politikas ir procesus bei iki 2030 m. beveik perpus sumažinti veiklos emisijas.
Lietuvoje ramiau, bet pokyčiai juntami
Lietuvoje, nepaisant kitų iššūkių, tvarumo tema taip pat sulaukė dėmesio. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti klimato kaitos švelninimo tikslai. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvoje bus siekiama atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 m. – pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui.
Stebėjome ir įmonių suaktyvėjimą tvarumo srityje. Nuo pavienių iniciatyvų iki strateginių pokyčių verslo modeliuose – visi tai yra pozityvus ženklas, rodantis augančią rinkos brandą. Šiame kontekste būtų galima išskirti „Ignitis grupės“ veiksmus – prisijungimą prie globalios iniciatyvos „Science based targets“ ir parengtą planą dėl emisijų mažinimo.
Ko laukti šiais metais
Spėjama, kad kitąmet ES galutinai sudėlios planus dėl anglies mokesčio prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios nesiima priemonių emisijų mažinimui. Tai turėtų pakeisti tiekimo grandines ir padidinti atsakingai gaminamų prekių patrauklumą rinkoje.
Taip pat prognozuojama, kad didesnis dėmesys bus skiriamas siekiant sustabdyti vadinamąjį „žaliąjį smegenų plovimą“ (angl. greenwashing). Įmonių pasisakymai apie tvarumą turės būti pagrįsti patikrinamais argumentais.
Dar viena prognozuojama tendencija yra didesnis dėmesys socialiniam tvarumui, kuris turėtų ateiti kartu su ruošiama ES socialine taksonomija. Belieka palinkėti, kad 2022 būtų nebe klimato užkalbėjimų, o tikrų veiksmų ir pokyčių metai.
Karolina Semionovaitė, „Swedbank” tvarumo vadovė
Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos
