Po rinkimų Baltarusijoje kruvini susirėmimai tęsiasi jau antrą savaitę. Nors kai kurios valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, jis nesitraukia ir sakosi esąs Baltarusijos prezidentas.
Kiek esame saugūs mes, TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Vakar Suvalkų gyventojai griebėsi už galvų, esą dangų raižė sąjungininkų naikintuvai, ir manė, kad čia jau karas prasidėjo. Gal iš tiesų buvo koks incidentas ar kokia ypatinga padėtis pas mus?
Ne, karo jokio nėra ir tikrai nenusimato. Situacija yra stabili. O dėl lėktuvų ir kitos karinės technikos stebėti Baltarusijos teritoriją – tai taip, vyksta pratybos neskelbtos iš anksto, neplanuotos pratybos ir vienas iš komponentų – Baltarusijos aviacija, ir vyksta, treniruojamasi (teikti) paramą karinės aviacijos sausumos daliniams.
Bet tenka girdėt, kad mūsų sąjungininkai, tiek amerikiečiai, tiek Didžiosios Britanijos vykdo žvalgybinius skrydžius. Ar galima manyt, kad padaugėję incidentų iš Baltarusijos pusės, kad daugiau mūsų naikintuvus reikia kelt?
Ne, jokių incidentų ore ir apskritai incidentų.
Na, mūsų oro erdvės pažeidimų?
Jų nėra ir nebuvo labai seniai nei iš Baltarusijos pusės, nei iš Rusijos pusės, o ką vykdo oro policija, tai kaip ir ant žemės policija – tai yra eismo saugumas ir tai, kad nebūtų pažeidinėjama oro erdvė.
O kaip vertint situaciją – dabar padėtis Baltarusijoje įtempta. Visi matom mitingus, neramumus ir kartu jie pradėjo neskelbtas pratybas visiškai mūsų pasienyje?
Taip, tai yra pasikeitęs A. Lukašenkos naratyvas. Jeigu anksčiau buvo, kad reikia išsaugoti Baltarusijos suverenitetą, nepriklausomybę, tai po to staiga pasikeitė ir kad dėl politinės situacijos, kuri dabar yra, kalti Vakarai. Ir netgi kai tas naratyvas jo buvo pasikeitęs, Lietuva nebuvo liečiama, tačiau per 24 valandas viskas pasikeitė ir Lietuva tampa viena iš kalčiausių šalių. Ir todėl reikia stiprinti pajėgų Baltarusijoje dislokavimą šalia sienos ir pradėti tas pratybas.
Tos pratybos ir buvo pradėtos šalia sienos, jos buvo neskelbiamos. Taip, panašios pratybos turėjo prasidėti po pusantro mėnesio, bet buvo paskubinimas, buvo gana netikėtos. Tačiau tos pajėgos, kurios yra dislokuotos ten pratybose, išskyrus vieną kitą elementą, jos normalioj situacijoj jokių abejonių nekeltų. Bet vertinant pajėgų sudėtį, išsidėstymą, kiekį, tai tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra.
Bet pastebima, kad į tose pratybose Baltarusijoje dalyvauja ne tik trys priešlėktuvinės gynybos pulkai, bet ir perkelti desantininkai. 103-ioji desantininkų brigada, žinoma, kaip elitinis Baltarusijos dalinys, skirtas specialiosioms operacijoms. Dalyvavusi invazijoj į Čekoslovakiją, Afganistaną. Kaip į tai žiūrėt, ar tai nėra kažkokia papildoma mums grėsmė?
Tai Čekoslovakijoj invazija buvo 1968 metais.
Bet vienaip ar kitaip tai – specialusis dalinys?
Bet kita vertus, tai nėra įprastinis dalykas, kad būtent šiame regione treniruojasi šios pajėgos, bet matant tą pajėgų skaičių, kažko specifinio ir grėsmingo nėra.
Gerai, iš kitos pusės, visai neseniai, praeitą savaitę Rusijoje, Leningrado srityje, netikėtos karinės parengties pratybos, kur imitacinius šaudymus atliko „Iskander“ dalinys, kuriame buvo ir 12-asis vyriausiasis gynybos direktoratas, kurio, teigiama, pagrindinis darbas – tai branduolinių galvučių priežiūra ir apsauga. Paprastai neskelbiama, kad jeigu jis ir dalyvauja, dabar mums kaip ir parodoma. Ar nėra tai ženklas mums, kad esą žiūrėkit, ką jūs darot, nes visiškai jūsų pašonėje gali vykt tokie dalykai?
Rusijoj situacija šiek tiek kita, negu Baltarusijoj. Baltarusijoj nebuvo suplanuotos kažkokios pratybos, tai karinis aktyvumas Rusijoj šiuo metu yra didesnis, bet jis yra įprastinis šiame sezone. Tai paprastai rugpjūčio pabaiga – rugsėjis būdavo, kad tas laikotarpis pats aktyviausias pagal karinio rengimo ciklą, kada Rusijos kariniai daliniai yra paruošti.
O ką mums reikštų, jeigu Rusija vis tik įvestų savo kariuomenę į Baltarusiją?
Taip, tai mums reikštų daug. Tai reikštų stiprų pasikeitimą karinio išsidėstymo prasme. Tai būtų mums sustiprėjimas.
Tai kokios grėsmės mums atsirastų?
Taip, viena vertus, yra Baltarusijos kariuomenė, jos vadovybė yra pilnai integruota su Rusijos vadovybe. Tos grėsmės iš Baltarusijos pusės jos yra. Galų gale ir bendrai kalbant, kad grėsmės yra tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos per žemyninę Rusiją ir per Kaliningrado sritį, bet vis dėlto atsiradęs Rusijos kariuomenės faktorius būtų stipresnis faktorius, stipresnis ženklas, turbūt galima galvot ir šnekėt apie tai, kad Rusijos parengimas kariuomenės didesnis ir panašūs veiksmai. Būtų rimta.
Gal jau yra aptarti planai ir artimiausiu metu NATO sąjungininkai atsiųs daugiau karių į Lietuvą. Kokia situacija? Gal jau jie atsiųsti?
Atgrasymui pajėgos, kurios yra skirtos, jos yra adekvačios, pirmiausiai NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė yra virš tūkstančio šiuo metu. Yra ir kitos pajėgos. Nors JAV pajėgų bataliono šiuo metu nėra, bet yra planuojama, kad batalionas atvyks trumpuoju laikotarpiu rugsėjo vidury. Po to turėtų būti, jeigu planavimo procesai nepasikeis ir toliau.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
