Nors Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimas važiuoti įjungtomis artimosiomis šviesomis šviesiuoju paros metu visus metus įsigaliojo šių metų balandžio 1-ąją, tačiau de facto Lietuvos automobilininkai jų ir dieną, ir naktį neišjungia beveik metus - nuo 2006-ųjų rugsėjo 1 dienos, rašo "Lietuvos žinios".
Avarijose žuvo daugiau
Prieš patvirtinant minėtą KET pataisą buvo tikėtasi, kad dėl šviečiančių žibintų eismo dalyviai anksčiau pastebės atvažiuojančius automobilius, bus atsargesni ir tai padės išvengti eismo įvykių. Vyriausybė skelbė, kad pagal Europos Komisijos paskelbtas išvadas reikalavimas važiuoti su šviesomis žuvusiųjų skaičių keliuose esą padeda sumažinti nuo 5 iki 10 procentų.
Šiuo metu keturiolikoje Europos Sąjungos narių reikalaujama dieną įjungti artimųjų žibintų šviesas. Panašius reikalavimus savo vairuotojams iškėlė ir Kanada bei JAV. Apie tai svarstoma Vokietijoje ir Italijoje.
Tačiau skaičiai rodo, kad bendras avaringumo lygis Lietuvoje per tuos metus tik padidėjo. Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, pernai per septynis mėnesius Lietuvoje užfiksuota 3430 eismo įvykių, o per tą patį laikotarpį šiemet, kai galioja reikalavimas važiuoti įjungtais žibintais, 3706. Pernai per 7 mėnesius keliuose žuvo 377 žmonės, šiemet per tą patį laikotarpį - 402.
Šviesos - ne panacėja
Pasak vieno KET pakeitimų iniciatorių, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus Vigilijaus Sadausko, šviesos nėra panacėja, o tik vienas būdų avaringumui keliuose mažinti. "Šis taisyklių reikalavimas daugiausia įtakos turi pėstiesiems bei priešpriešiniams susidūrimams. Mūsų duomenimis, per šiuos metus pėsčiųjų partrenkta mažiau", - LŽ sakė V.Sadauskas.
Komentuodamas faktą, kad net važiuojant įjungtais žibintais žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose padidėjo, V.Sadauskas tvirtino, kad to priežastis - saugos diržų nenaudojimas. "Be to, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo atvejų, kai per vieną eismo įvykį žūva trys ir daugiau asmenų. Šis rodiklis taip pat daro neigiamą įtaką statistikai."
Įjungtos artimosios šviesos neturi jokios įtakos neblaiviems ar greitį viršijantiems vairuotojams. Taip pat ir nesilaikantiems saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
Naudingiausia pėstiesiems
Kitose šalyse, kuriose taip pat galioja reikalavimas dieną naktį būti įsijungus šviesas, sumažėjo eismo įvykių, per kuriuos nukenčia pėstieji, dviratininkai ir mopedų vairuotojai.
"Policijai pavesta vykdyti atitinkamų teisės aktų laikymosi priežiūrą, todėl negalime komentuoti, geros ar blogos kelių eismo taisyklės, - LŽ sakė Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis. - Vertinti, ar pasiteisino artimųjų šviesų įvedimas, manau, per anksti. Naivu tikėtis, kad pakeitus vieną ar kitą teisės normą rezultatą pamatysime rytoj. Manau, Susisiekimo ministerija siūlydama šią pataisą vadovavosi pasauline praktika ir statistika: įvedus reikalavimą dieną važinėti įjungus artimųjų šviesų žibintus (pvz. Suomijoje, Švedijoje, keturiolikoje JAV valstijų) 10 proc. sumažėjo eismo įvykių dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, 9 proc. - įvykių sankryžose, 21 proc. - susidūrimų automobilių su dviračiais ir mopedais, 17 proc. - eismo įvykių, kuriuose dalyvavo pėstieji..."
Didžiausia nauda - degalinėms?
Eiliniai automobilių savininkai įsitikinę, kad reikalavimas važiuoti įjungtomis šviesomis visus metus naudingas tik naftos produktų pardavėjams.
Mat įjungus trumpąsias automobilio šviesas jos užsidega ne tik automobilio priekyje, bet ir gale, kartu įsižiebia ir prietaisų skydelio apšvietimas. Todėl, kai kuriais duomenimis, mašina šimtui kilometrų papildomai sunaudoja nuo vieno iki pusantro litro degalų. Spaudoje buvo rašyta, kad tokius skaičius pateikė vienas "Volkswagen Vento" markės automobilį vairuojantis kaunietis, net dvejus metus tyręs savo automobiliuko kuro sąnaudas.
Pasak šio kauniečio, diduma šalies vairuotojų, per mėnesį nuvažiuojančių apie tūkstantį kilometrų, per mėnesį priversti įsipilti nuo dešimties iki penkiolikos litrų degalų daugiau nei važinėdami be šviesų.
Skeptiko manymu, Lietuvoje eksploatuojama apie 1,2 mln. automobilių. Todėl net manant, kad aktyviai naudojamos vos pusė (600 tūkst.) jų, galima apskaičiuoti, kad jos per mėnesį sunaudojo papildomai apie 6-9 mln. litrų degalų. Važinėjant įjungtais žibintais visus 12 mėnesių, tam esą reikia dar daugiau kuro sąnaudų, o naftininkų biudžetai pasipildo maždaug 250-380 mln. litų daugiau pajamų.
V.Sadausko įsitikinimu, degantys žibintai kuro sunaudojimo normą padidina tik nuo 2 iki 5 procentų. "Tačiau įsijungus kondicionierių degalų sunaudojama net 20 proc. daugiau, o visu garsu klausantis muzikos - apie 10 procentų. Bet dėl to niekas nereikalauja uždrausti kondicionierių ar radijo aparatų."
Mindaugas Milinis
