P. Višinskio bibliotekos Abonemento skyriuje pirmoje knygų lentynoje – šiurpą kelianti literatūra. Į šį skyrių nedraudžiama užsukti ir vaikams.
„Pagaliau galėjo griebti pragaro mergiotę, išsyk nudraskė jos raudonas kelnaites, o apnuoginęs pirmiausia nuplėšė jos kairę krūtį“, – tai ne kokie pamišusio interneto komentatoriaus kliedesiai, o ištrauka iš rašytojo Ričardo Gavelio knygos „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Šią knygą prieš gimnazistės Nedos Račkauskaitės nužudymą skaitė jos bendramokslė Viktorija Vaitiekaitytė, kuri nužudymo byloje šiuo metu yra viena iš įtariamųjų.
Bibliotekininkių toks vaikų ir jaunimo pasirinkimas nebestebina – pastaraisiais metais pastebimas knygų apie vampyrus ir demonus bumas. Psichiatrai čia įžvelgia pavojų – dažnas tokios literatūros skaitymas gali ne tik neigiamai paveikti vaikų ir jaunimo nuotaikas, bet ir sukelti kitų sveikatos sutrikimų.
„Užkariavo“ vampyrai
Jolantos Vaitiekaitienės, V. Vaitiekaitytės motinos, į redakciją atneštos dukros skaitytos knygos „Šiaulių naujienas“ paskatino pasidomėti, ką įprastai skaito šiuolaikiniai paaugliai. Bibliotekininkų pasakojimai – pribloškiantys: seniai užmiršti karlsonai ir muškietininkai. Juos pakeitė ne gerumą vaikuose skiepyjantys herojai, o šiurpą keliantys demonai ir vampyrai.
Pastaraisiais metais kiek populiaresnė tapo ne tik Ričardo Gavelio knyga „Paskutinioji žemės žmonių karta“, bet ir ne ką mažiau šiurpą keliančios knygos. Bibliotekininkai pastebi, kad išpopuliarėjus siaubo filmams kartu populiarėja ir tokio pobūdžio knygos, ant kurių „N–18“ ženklo nė su žiburiu nerasi.
„Filmai daug įtakos daro. Kai pastatomas kino filmas, iškart puolama skaityti ir tokias knygas. Fantastika populiari tarp jaunimo. Ypač su siaubo elementais“, – pasakoja Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Abonemento skyriaus vedėja Inga Liekmanienė. Ilgus metus bibliotekoje dirbanti moteris pastebi, kad seniau jaunimas skaitydavo kitokias knygas: apie piratus ir muškietininkus.
„Paprasčiausiai taip būdavo dėl to, kad knygų, tarkim, apie vampyrus visai nebūdavo. Jeigu tokių būtų buvę, galbūt ir pati būčiau skaičiusi“, – sako I. Liekmanienė.
Dabar situacija pasikeitė – šalies bibliotekose net vaikų skyriuose atsirado siaubo traukinėliai, o nepilnamečiai savo smalsumą – ne tik kalbant apie fantastikos literatūrą su siaubo elementais, gali patenkinti ne tik vaikų skyriuose: jiems atviri ir kiti bibliotekų skyriai, kuriuose jiems gali būti pasiekiama bet kuri knyga. Bibliotekininkai, skirtingai nei psichiatrai čia jokio pavojaus nemato.
Lietuviškose pasakose – žiaurumo daugiau
Anot I. Leikmanienės, nepilnamečiai pastaruoju metu itin dažnai skaitė rašytojos Stephenie Meyer knygas apie vampyrus: „Jaunatį“, „Saulėlydį“ ir „Sielonešę“, Melvino Burgesso „Heroiną“, kur vaizduojami į narkomanijos pinkles pakliuvę paaugliai, Steig Larson „Mergina su drakono tatuiruote“ – apie žmogžudystės tyrimą. Itin graibstomos ir kitos šios autorės knygos.
I. Leikmanienė nemano, kad tai gali daryti kažkokį poveikį vaikams – jos žodžiais, žiaurumo gausu net lietuviškose pasakose, kuriose rašoma apie puode išverdamą pamotę ar sudeginamas mergaites, to rytiečių pasakose nerasi.
R. Gavelio „Paskutinioji žemės žmonių karta“ šiais metais išties buvo populiaresnė nei pastaraisiais penkiolika metų, ją renkasi ir nepilnamečiai. Pastaruoju metu bibliotekos darbuotojai tokių knygų teigia nebeužsakantys.
Bibliotekininkės: didaktinės literatūros nebeliko
Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Nijolė Kudulienė pastebėjo, kad šalyje atkūrus nepriklausomybę vis dažniau išleidžiama knygų apie vampyrus ir demonus. „Pastaraisiais metais jos ypač išpopuliarėjo“, – rodydama jau nuo skaitymo nutrintas knygas su šiurpą keliančiais elementais sako N. Kudulienė. Anot jos, tokias knygas skaito jau ir ketvirtokės.
Anot bibliotekininkės, dabar neliko net didaktinės literatūros vaikams – mokomojo pobūdžio knygas leidusios leidyklos tiesiog užsidarė viena po kitos, dabar bibliotekų ar knygynų lentynas užkariauja visai kitokia literatūra.
Po skaitymų apie demonus – iškreipta pasaulėžiūra
Į vaiko pomėgius skaityti siaubo fantastiką pro pirštus nereikėtų žiūrėti. Psichiatrai čia mato rimtą pavojų. Gydytojas psichiatras Vytautas Bartkevičius sako, kad tėvai pastebėję, jog jų vaikai puolė skaityti knygas apie demonus ar vampyrus, visada turėtų sunerimti – tai gali būti ženklas, jog vaikui sutrikusi psichika.
„Žmogus žiūri tokius filmus ir skaito tokias knygas, ieško tokios informacijos, kuri patenkintų jo įgeidžius, įpročius ar tiesiog patvirtintų tai, ką jis galvoja. Būna žmonių, kurie domisi tais dalykais (vampyrais, demonais ir pan. – aut. past.), bet jie išlieka stabilūs ir nesielgia drastiškai, jiems nebūna tokių minčių“, – teigia V. Bartkevičius pripažindamas, kad kai kurie pastoviai tam tikrą literatūrą skaitantys žmonės gali ir susitapatinti su savo personažais, gali keistis ir požiūris į tam tikrus dalykus.
„Ir televizijos kanaluose, ir internete rodomi siaubo filmai jaunimui atrodo priimtini. Taip jie gauna adrenalino. Didelę įtaką daro filmai, televizija, internetas. Seniau žmonės susitapatindavo su muškietininkais“, – kitokius laikus prisimena V. Bartkevičius. Jis pastebi, kad žmogaus pomėgiai keičia jo pasaulėžiūrą ar pasaulėjautą.
„Jeigu žmogus nuolat skaito apie juodąją pornografiją ar žiūri tokius failus, kurių normaliam žmogui neįsiūlysi, jo požiūris apie meilę jau bus iškreiptas“, – pastebi V. Bartkevičius. Jo žodžiais, nėra normalu, kai žmonės tokio pobūdžio filmus ar knygas žiūri ir skaito siekdami atsipalaiduoti.
V. Bartkevičius pataria su vaikais kalbėtis apie knygų ar filmų daromą įtaką. Jų poveikis – toli gražu nėra teigiamas. „Nuotaika ir sapnai prisiskaičius tokių knygų (apie vampyrus ir pan. – aut. past.) gali būti košmariški“, – pastebi gydytojas psichiatras.
Siaubo detalių įpina siekdami populiarumo
Publicistas, eseistas, vertėjas, buvęs kunigas Ričardas Jakutis įsitikinęs, kad tėvai turėtų stebėti, ką skaito jų vaikai.
„Penkerių metų vaiko tėvai nenuveda į simfoninės muzikos orkestrą, galvoja, kad tas vaikas dar nieko nesupras. Nesutinku su tuo – jei tėvai ten būtų nusivedę savo vaiką, jis būtų pradėjęs visai kitokias knygas skaityti. Labai svarbu, koks žmogus tau padavė pirmą knygą ir kaip ją padavė. Nereikėtų prašauti pirmuoju momentu“, – įsitikinęs R. Jakutis, kurio autorinės knygos ne kartą buvo vienos iš perkamiausiųjų, nors jose šiurpą keliančių elementų ir nerasi.
R. Jakučio kūrybos gerbėjai dažnai nevengia pasidalinti ir patirtomis emocijomis, perskaitę jo naujus tekstus. „Maloniai nuteikė, nuotaika pagerėjo“, – tokius žodžius iš savo kūrybos gerbėjų teigia girdintis R. Jakutis. Publicistas sako, kad rašytojai neretai siaubo detalių į savo tekstus įpina paprasčiausiai siekdami populiarumo.
Asta VOLKOVAITĖ
