„Dėl ko reikia fortifikacijų, dėl ko reikia įtvirtinimus daryti? Suprantama, kad jeigu būtų grėsmė, tai pirmiausiai reikėtų sustabdyti priešą. Geriausias stabdymas yra kontrmobilumo priemonės, kurias sudaro eilė kitų priemonių pradedant barjerais, grioviais ir, aišku, minavimu“, – antradienį kalbėjo jis.
Tačiau kariuomenės vadas neatskleidžia, ar reikiamos vietos būtų užminuotos prasidėjus agresijai, ar tai būtų daroma iš anksto.
„Viską, ką mes padarysime, jūs nesužinosite“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas išreiškė viltį, kad nelaukiant ilgų tiekimo grandinių, minas gali pasigaminti pati Lietuva.
„Derybos vyksta, diskusijos vyksta. (...) Aš visada skatinu tą dalyką, kad mūsų nacionalinė gynybos pramonė galėtų pasigaminti pas mus“, – sakė jis.
Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
„Po intensyvių diskusijų Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministrų suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę“, – skelbiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.
KAM nurodo, kad galutinį sprendimą dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos gali priimti prezidentas ir Seimas.
ELTA primena, kad sausį KAM pateikė politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir pasiūlė pradėti pasitraukimo procedūras bei konsultacijas su sąjungininkais, Baltijos jūros šalimis.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
