Valdininkams tik projektu pinigai rupi,o ne musu sveikata.Kauno meras sutinka statyt Lapese(PER ZINIAS GIRDEJAU).Uzdarys savartyna,pastatys gamykla,o gyventojams jau panika sukelta.

vėl verslininkai samdo politikus i dvi grupės riejasi už ir prieš

Toje vietoje negalima nieko daryti, ta vieta ir taip problematiška, joje jau pakankamai taršos šaltinių su kuriais valdžia nesusitvarko.
Vilniaus Visuomenė jau turi didelių problemų dėl UAB ,,Senovės‘‘ medicinių atliekų deginimo gamyklos veiklos, Čekijos įmonės ,,SMS CZ‘‘ atstovas informavo Seimo aplinkos apsaugos komitetą ir Lazdynų bendruomenės atstovą apie galimus minėtos įmonės aplinkosauginius pažeidimus. Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai kenčia blogą kvapą, sklindantį iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos. Taip pat minėtini: Antroji ir Trečioji šiluminės elektrinės, intensyvus transporto eismas Oslo bei Gariūnų gatvėmis, UAB ,,Toksika‘‘, magistralinis dujotiekis su dujų skirstymo stotimi bei adoravimo įrenginiu ir panašiai.
Prašome Valdžios žmones spręsti įsisenėjusias dabartines Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajono, ir kitų jam artimų rajonų, gyventojus kankinančias problemas ir kategoriškai nesudaryti vilniečiams papildomų problemų ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

esant kai kuriems susirgimams, būna net vaistai gali nepadėti, pas mus ir taip valstybėje yra sunki onkologijos problema. Sveikata- pats brangiausias žmonių turtas ir ja negalima rizikuoti, sveikinu Jūsų požiūrį.
Dėl ,,Visų pirma, objektas planuojamas ne RYTINĖJE BET VAKARINĖJE miesto pusėje. Toje, iš kur pučia vyraujantys vėjai'' teisingai.

"AS uz deginima, bus pigesne siluma ir duju maziau naudosime"

Tipiškas litovcas. O kad vaistai kainuos kelis kart brangiau, nei sutaupys už dujas, niekaip neįkerta.

AS uz deginima, bus pigesne siluma ir duju maziau naudosime

Dėl ,,Tačiau būtų labai neišmintinga teigti, kad aukščiau minėtas atskiro surinkimo laipsnis yra neįmanomas. Žmonės ne tik didmiesčiuose, bet ir kaimo vietovėse jau dabar noriai rūšiuoja atliekas,, taip kaip rašote tikrai nėra, užtenka pasižiūrėti Vilniuje į konteinerius ir akivaizdu, kad didžioji dauguma nerūšiuoja atliekų, mažesniuose miestuose, padėtis dar blogesnė.
Planuojama, kad per metus Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla sudegins 250 tūkst. tonų atliekų (šaltinis: UAB „Cowi Baltic“ parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita) – maždaug tiek Vilniaus regione yra surenkama neišrūšiuotų atliekų. Tačiau RKADG nėra numatyta jokia atliekų rūšiavimo galimybė – ši funkcija paliekama savivaldybės žinioje, o taip pat žinoma, kad kol kas Lietuvoje praktiškai neveikia nei pirminis, nei antrinis atliekų rūšiavimas. Vadinasi bus deginamos nerūšiuotos atliekos (tokiu atveju nekorektiška planuojamos RKADG efektus lyginti su panašiomis deginimo gamyklomis kitose ES šalyse tiek poveikio aplinkai, tiek energetinio efektyvumo aspektu – visi rodikliai bus gerokai prastesni) arba atliekos bus surenkamos gerokai didesnėje teritorijoje (tiek Lietuvos, tiek galimai ir kitų ES šalių), kas blogins prognozuojamus ekonominius rodiklius ir neigiamai atsilieps atliekų surinkimo kainai.
Atliekų rūšiavimo sistemą planuojama įvykdyti 2014 m., o PAV ataskaita galioja 5 metus.

Peštynes reikia kelti ne dėl to, kur dėti tas šiukšles, bet dėl to, kaip jų kuo mažiau gaminti. Vien žiaurių pakuotės mokesčių įvedimas šiukšlių kiekį sumažintų radikaliai ir beveik nieko nekainuotų.

,,. Pasipriešinimas deginimui yra tarptautinis: šimtai visuomeninių organizacijų visoje eilėje šalių yra įtrauktos į kovą prieš deginimą ir alternatyvų paiešką. JAV verslo interesai bei problemos su perpildytais sąvartynais ypač paskatino atliekų deginimo gamyklų statybą ~80-aisiais metais, tačiau tai sukėlė ir didžiulį visuomenės pasipriešinimą, sustabdžiusį ~300 planuotų atliekų deginimo projektų. Aktyvistai kovojo dėl griežtesnių taršos standartų bei subsidijavimo praktikos panaikinimo, kas praktiškai ~90-uosius beveik sustabdė šią pramonės šaką. Japonijoje, šalyje, turinčioje daugiausia atliekų deginimo gamyklų, pasipriešinimas yra nacionalinis, su šimtais šalyje veikiančių anti-dioksininių organizacijų. Visuomenės spaudimas privertė pastaraisiais metais uždaryti virš 500 atliekų deginimo gamyklų, tačiau Japonijos korporacijos ir vyriausybė vis dar stipriai investuoja į šią sritį. Europoje pasipriešinimas deginimui įgijo alternatyvų įgyvendinimo formą. Kai kuriose vietovėse deginimo apimtys buvo stipriai sumažintos, nepaisant išaugusio gyventojų skaičiaus – to rezultatas – sumažėjusi atliekų deginimo rinka Europoje. 15 pasaulio šalių atliekų deginimas yra dalinai uždraustas įstatymų, o Filipinuose – uždraustas visiškai. Traptautinėje teisėje irgi yra įvedinėjamos nuostatos, nukreiptos prieš deginimą – akcentuojama aplinkosauga, prevencija, transportavimo apribojimai, nukreipti prieš deginimo vystymą. Prevencija yra užfiksuota OSPAR, LRTAP, Bamako, Stokholmo konvencijose. Transportavimo, pervežimo per sieną apribojimai yra aiškiai įvardijami tarptautinėje teisėje, tačiau produktai po atliekų deginimo vis dar yra vežami. Nors Stokholmo konvencija tiesiogiai ir nedraudžia deginimo, tačiau 4 iš 12-os joje minimų medžiagų yra tiesioginė atliekų deginimo gamyklų veiklos pasekmė ir konvencija įpareigoja jas minimizuoti ir visai panaikinti. Stokholmo konvencijoje kalbama apie pačius įvairiausius taršos būdus ir šalys įpareigojamos ne vien sustabdyti taršą, tačiau ir užtikrinti sąlygas, kad tokie produktai išvis nesusidarytų. Kadangi šios 4 medžiagos yra neišvengiama atliekų deginimo proceso pasekmė – tai akivaizdus ženklas apie artėjančią deginimo pramonės pabaigą.''
P.S. galima būtų pateikti daug informacijos ir Maskvoje gyventojai priešinasi naujų atliekų deginimo gamyklų atsiradimui, galima pasakyti tik tiek, kad yra informacijos, kad pas mus Atliekų rūšiavimo sistemą planuojama įvykdyti 2014 m., tačiau tai tik planai, dauguma gyventojų nerūšiuoja atliekų ir aišku, kad dar ilgai nerūšiuos.

Vokietija mums ne pavyzdys. Ten irgi viskas perkama-parduodama, padorumas taip pat. Šrioderio pavyzdėlio pakanka?