R. Karbauskis gyvenime nėra jautęs ne tik alaus, šampano ar vyno, bet ir kavos skonio. J. Kaczyńskis iki tol, kol jam suėjo šešiasdešimt metų, gyveno su savo motina, o kai 2006 metais tapo Lenkijos ministru pirmininku, vis dar neturėjo nei banko sąskaitos, nei vairuotojo pažymėjimo. Dabar namus jis dalijasi tik su kate.
Seimo vietininkas
Į politinę areną sugrįžęs R. Karbauskis aukščiausių postų atsisakė ir iki šiol tenkinasi frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko pareigomis.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė tv3.lt sakė, kad R. Karbauskis galėjo jaustis per silpnas užimti Seimo pirmininko ar Vyriausybės vadovo kėdę ir norėjo išvengti pernelyg didelio dėmesio.
Nors žiniasklaida vėliau ėmė nagrinėti jo santykius su tuometine Seimo nare Greta Kildišiene ir jo verslo reikalus, politologės nuomone, R. Karbauskiui užėmus svarbias pareigas, tai būtų nutikę gerokai anksčiau.
Pats valstiečių lyderis po rinkimų sakė, kad daug pastangų pareikalaus frakcijos narių, kurių dauguma yra politikos naujokai, suvaldymas. A. Ramonaitė pastebi, kad valstiečių frakcijos nariai balsuoja stebėtinai vieningai.
„Klausimas, ar čia iš tikrųjų yra dėl R. Karbauskio specialių pastangų, ar taip yra dėl to, kad jie, galbūt, nelabai turi savo kažkokios specifinės politinės valios ir jiems lengviau balsuoti taip, kaip partija liepia“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Pašnekovė prisiminė, jog daugelis politologų prognozavo greitą valstiečių-žaliųjų skilimą, tačiau laikas parodė, kad R. Karbauskis sugebėjo sukontroliuoti potencialiai nedrausmingą frakciją.
Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka mano, kad daugelis frakcijos narių yra skolingi R. Karbauskiui už patekimą į parlamentą. Politinis nepatyrimas ir bailumas yra dar viena priežastis, kodėl daugelis valstiečių-žaliųjų klusniai balsuoja pagal partinę liniją. R. Valatkai susidaro įspūdis, kad kai kurie politikos naujokai tiesiog bijo Vilniaus.
„Kai penkiametis vaikas patenka į minią ar kokią nors Kaziuko mugę, jis mėšlungiškai įsikimba mamai arba tėčiui į ranką ir stengiasi nepaleisti, nes jam baisu pasimesti. Įsivaizduokite, kad valstiečių frakcija yra kaip tas keturių ar penkių metų vaikas, su mama ar tėčiu atsidūręs Kaziuko mugėje per patį karštymetį. Jie bijo pasimesti, bijo prarasti tą ranką“, – vaizdingai daugelio valstiečių-žaliųjų frakcijos narių politinės patirties stoką apibūdino R. Valatka.
Vardan pergalės pasitraukė į šešėlį
Lyginant su R. Karbauskiu, J. Kaczyńskis turi daug daugiau patirties politikoje. Kartu su identišku broliu dvyniu Lechu Kaczyńskiu buvo aktyvūs „Solidarumo“ judėjimo nariai, vėliau jis dirbo prezidento Lecho Wałęsos kanceliarijos vadovu.
Po konflikto su L. Wałęsa kartu su broliu įkūrė partiją „Teisė ir teisingumas“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“), kuri laimėjo 2005 metų parlamento rinkimus, o pats J. Kaczyńskis 2006-2007 metais vadovavo Lenkijos vyriausybei. Po prezidento pareigas užėmusio brolio žūties 2010 metais įvykusioje lėktuvo katastrofoje, dalyvavo šalies vadovo rinkimuose. Juose užėmė antrą vietą, nusileidęs Bronisławui Komorowskiui.
2015 metų Lenkijos parlamento rinkimų kampanijoje J. Kaczyńskis pasitraukė į antrą planą. Politologas Mariuszas Antonoviczius tv3.lt sakė, kad apklausų duomenys rodė lenkų nenorą matyti J. Kaczyńskį „Teisės ir teisingumo“ veidu prieš rinkimus ar vėliau užimant aukštą politinį postą.
„Nuosaikesni, ne tokie konservatyvūs rinkėjai jį matė kaip nešiuolaikišką, pernelyg radikalų ir atitrūkusį nuo modernaus pasaulio politiką“, – tvirtino politologas.
R. Valatkos nuomone, jei J. Kaczyńskis būtų paskelbęs, kad po rinkimų užims premjero postą, „Teisė ir teisingumas“ gal ir būtų laimėjusi rinkimus, tačiau ne tokia ryškia persvara.
„Arba aš nulaužiu savo paties asmenines ambicijas ir mes laimime, arba iškeliu ambicijas į priekį ir pralaimime. Kaip išmintingas politikas, jis pasirinko laimėtiną variantą“, – pasakojo R. Valatka.
Tokia J. Kaczyńskio strategija pasiteisino su kaupu, nes 2015 metų parlamento rinkimus „Teisė ir teisingumas“ laimėjo triuškinama persvara ir yra pirmoji politinė partija po komunistinio režimo griūties, kuri Lenkijoje po rinkimų užsitikrino absoliučią daugumą parlamente.
Kišeniniai Lenkijos vadovai
Nors J. Kaczyńskis ir yra tik paprastas parlamento narys, visi Lenkijoje supranta, kad ne prezidentas ar ministras pirmininkas, o prezesie (liet. pirmininku) vadinamas politikas yra tikroji valstybės galva. Kai opozicijos atstovai jį įvardija kaip tikrąjį vyriausybės vadovą, šis žilagalvis Lenkijos politikos veteranas tik gudriai šypteli.
Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad Lenkijos visuomenė galvoja taip pat: 55 procentų apklaustųjų J. Kaczyńskį įvardijo kaip tikrąjį šalies valdytoją, o 10 procentų galvojo, kad jis ir užima premjero pareigas.
2015 m. prezidento rinkimus laimėjęs „Teisės ir teisingumo“ kandidatas Andrzejus Duda ilgai buvo vadinamas kišeniniu J. Kaczyńskio prezidentu. Pastaraisiais metais jis bandė atsikratyti šios etiketės, vetuodamas prieštaringai vertinamą teismų reformą ir inicijuodamas referendumą dėl Konstitucijos pakeitimų, vienas kurių – prezidento galių sustiprinimas.
M. Antonovicziaus teigimu, tai ryškiausi A. Dudos pasipriešinimo momentai, nes jie buvo netikėti ir jo partijos nariams, ir pačiam J. Kaczyńskiui. Tačiau, pašnekovo manymu, A. Dudos nepaklusnumas nekainuos jam „Teisės ir teisingumo“ paramos artėjančiuose prezidento rinkimuose, nes kitaip partija sugriautų savo kurtą įspūdį, kad J. Kaczyńskis yra tik eilinis parlamento narys, A. Duda – visų lenkų prezidentas, o Beata Szydło, o dabar Mateuszas Morawieckis – geri ir nepriklausomi premjerai.
„Kitu atveju, būtų sukurtas įvaizdis, kad tai yra kažkokia pusiau kariuomenė, ar net pusiau vaikų darželis, kur, jei nepaklusai lyderiui, leki lauk“, – teigė M. Antonoviczius.
Jei A. Duda J. Kaczyńskio politinėje šachmatų partijoje gali jaustis ramus, tai į rinkimus „Teisę ir teisingumą“ vedusios B. Szydło figūra jau nukirsta. Po dvejų metų, praleistų vyriausybės vadovo poste, ją pakeitė buvęs finansų ministras M. Morawieckis.
M. Antonovicziaus teigimu, su Europos Sąjunga ir pagrindinėmis partnerėmis Vokietija bei Prancūzija konfliktuojančiai Lenkijai reikėjo žmogaus, kuris pagerintų šalies įvaizdį.
„B.Szydło tam netiko, nes ji buvo prisiėmusi kietos kovotojos, kuri stoja už Lenkijos interesus, nepasiduoda Briuseliui, įvaizdį. Ji aiškino, kad Europa turi atsibusti, turi atsitokėti, grįžti prie savo šaknų. Norint pakeisti ir švelninti kursą, to neužteko. Taip pat, B. Szydło nekalba angliškai, o M. Morawieckis kalba“, – tv3.lt pasakojo M. Antonoviczius.
Pašnekovas pažymėjo, kad M. Morawieckis turi autoritetą tarp „Teisės ir teisingumo“ partijos narių, didelį J. Kaczyńskio pasitikėjimą, o tai jam suteikia ir didesnę autonomiją bei veiksmų laisvę.
Apžvalgininkas R. Valatka tv3.lt teigė, jog B. Szydło yra žemo lygio politikė, kuri J. Kaczyńskio buvo parinkta tam, jog pritrauktų kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančių lenkų balsus. Jo teigimu, Agnė Širinskienė yra B. Szydło analogas Lietuvoje.
Kaczyńskis – istorinė asmenybė, o Karbauskis svarbus tik Naisiuose?
Kai prieš daugiau nei dvidešimt metų vienas žurnalistas paklausė J. Kaczyńskio, kokios yra jo politinės ambicijos, šis tik šyptelėjo ir atsakė, kad norėtų būti prisimintas kaip tautos gelbėtojas.
Politologo M. Antonovicziaus manymu, dalies lenkų akyse jis išliks herojumi, o kitai daliai liks atgrasia ir ginčytina asmenybe. Tačiau nepaisant nevienareikšmės nuomonės, jis bus prisimintas kaip stiprus politikas, viena didžiausių Lenkijos politinių figūrų po komunizmo griūties.
R. Karbauskis kadencijos pradžioje buvo aktyvesnis ir labiau reiškėsi įvairiais klausimais, ar tai būtų tautiniai kostiumai, ar pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Tačiau, pasak A. Ramonaitės, įvairūs skandalai numušė valstiečių lyderio ūpą ir jis nėra toks aktyvus, kokio buvo galima tikėtis po skambios pergalės Seimo rinkimuose.
Jos nuomone, J. Kaczyńskis atrodo daug svarbesnė figūra savo šalies politiniame gyvenime nei R. Karbauskis Lietuvoje.
„J. Kaczyńskio mesijiškumas yra daug ryškesnis ir stipresnis. R.Karbauskio įtaka, sakykime, tame vietiniame Naisių ar Šiaulių rajono lygmenyje tikrai jaučiasi. Tačiau visos Lietuvos mastu jis ir pats nesijaučia pakankamai drąsiai. Ar trūksta ryžto, ar pasitikėjimo savimi, ar kažko kito“, – politinius lyderius palygino pašnekovė.
„Čia būtų tas pats, kas lyginti ketvirtos krepšinio lygos Lietuvoje žaidėją su kokiu nors NBA krepšininku. J. Kaczyńskis intelekto ir politinės patirties bei atsakomybės prasme yra Mėnulyje palyginti su R. Karbauskiu“, – kalbėjo R. Valatka.
Jie abu nekenčia opozicijos, nekenčia kritikos, nekenčia kito žmogaus nuomonės ir nevertina jos – tai, pasak R. Valatkos, yra savybės, kurios sieja R. Karbauskį su J. Kaczyńskiu. Jo nuomone, J. Kaczyńskis yra pirmo ryškumo politikos žvaigždė, o apie R. Karbauskį neįmanoma pasakyti kažką gero.
„Jis yra destruktyvus žmogus. Destruktyvus ne tik esminiuose dalykuose, bet net ir smulkmenose. Sakyčiau, kad R. Karbauskį mes prisiminsime kaip anekdotišką figūrą, kuris norėjo vaikus mokykloje apauti čempėmis, uždėti pseudoliaudišką kamžą. Iš principo, tai žmogus, kuris nuolat melavo“, – teigė R. Valatka.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, R. Karbauskis yra vienas nepalankiausiai vertinamų Lietuvos politikų. Jo darbą neigiamai vertina 22,2 procentai apklaustųjų. R. Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palaiko 14,6 procentai apklaustųjų, ji populiarumu nusileidžia tik Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams.
Paskutinių apklausų duomenimis, J. Kaczyńskio vadovaujama „Teisės ir teisingumo“ partija vis dar yra populiariausia politinė jėga Lenkijoje, jos reitingas – 38,2 procento. Antroje vietoje esančią „Piliečių platformą“ (lenk. „Platforma Obywatelska“) palaiko 30,2 procento apklaustųjų.
Lenkų socialinių tyrimų centro duomenimis, J. Kaczyńskiu pasitikėjo 43 proc. apklaustųjų, nepasitikėjo 42 proc. Politikas populiaresnis tarp vyresnių, provincijoje gyvenančių, žemesnes pajamas ir prastesnį išsilavinimą turinčių lenkų.
