„Suvokdamas visas realias grėsmes demokratiniam pasauliui ir galvodamas apie savo asmeninį indėlį į mūsų valstybės saugumą ir žmonių gerovę, inicijuoju Labdaros ir paramos fondo „Dronų sąjunga“ sukūrimą, kurio tikslas – finansuoti mokslinius tyrimus, projektavimą, bandymus ir lietuviškų dronų gamybą, kurie galėtų tapti reikšminga Lietuvos saugumo koncepcijos dalimi, taptų svarbia mūsų pagalbos Ukrainai kryptimi, pasitarnautų mūsų pramonės, žemės ūkio, susisiekimo ir kitoms reikmėms taikos metu“, – cituojamas R. Karbauskis.
Pasak jo, bus pasitelkti Lietuvos universitetai, kolegijos, moksliniai institutai, verslas, privačios iniciatyvos, bus bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomene, šauliais, pasieniečiais.
Pats asmeniškai ir R. Karbauskio valdomas verslas per artimiausius penkerius metus įsipareigoja šiam fondui skirti milijoną eurų.
Tapti fondo steigėjais ir dalininkais bus pakviesti tapti visi norintys privatūs ir juridiniai asmenys, fondo valdyba bus formuojama iš akademinės visuomenės ir verslo atstovų, kurių žinios bei patirtis dronų gamyboje galėtų pasitarnauti produktyviam darbui.
„Sieksiu, kad tokios „Dronų sąjungos“ atsirastų kitose valstybėse ir išaugtų į tarptautinį „Dronų aljansą“. Šiuo klausimu jau dedu pastangas. Manau, jog tai labai realistinis ir adekvatus atsakas į mūsų saugumui kylančias grėsmes“, – teigia R. Karbauskis.
Anot jo, Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad mūšio lauke laimi tie, kurie turi pakankamai daug kokybiškų dronų ir personalo juos valdyti.
„Mes turime pasinaudoti visa įmanoma ukrainiečių patirtimi, naudojant dronus ir modernizuoti juos taip, kad bet koks potencialus agresorius net minčių neturėtų kėsintis į mūsų šalies saugumą“, – sako jis.
Pasak R. Karbauskio, projektą jis inicijuoja kaip pilietis, kuriam Lietuvos laisvė ir saugiai bei laimingai tėvynėje gyvenantys lietuviai yra didžiausia vertybė.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
