Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Paulius Veršekys trečiadienį pristatė tokią išvadą Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje.
„Tokių nuostatų amnestijos įstatymo projekte yra net keletas“, – teigė teisininkas.
Anot departamento, įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijos straipsniui, numatančiam draudimą varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Pasak teisininkų, galimai diskriminacinis lyties pagrindu yra siūlymas dėl amnestijos taikymo motinoms, auginančioms iki 18 metų vaiką – tokiu būdu diskriminuojami nepilnamečių vaikų turintys tėvai.
Taip pat galimai diskriminacinio pobūdžio laikoma sąlyga, nustatanti, jog nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos pirmą kartą nuteistos iki trejų metų moterys bei vyrai, vyresni kaip 65 metai.
„Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata taip pat gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes amžiaus kriterijus yra pritaikomas tik vyrams, bet nėra taikomas moterims“, – rašoma departamento išvadoje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis siūlo, kad nuo bausmės būtų atleidžiamos iki šešerių metų nelaisvės nuteistos nėščios bei nepilnamečių vaikų turinčios moterys. Taip pat būtų paleidžiami nuteistieji iki trejų metų nelaisvės: vyresni kaip 65 metų, turintys vidutinį ar sunkų neįgalumą, nusikaltimus padarę būdami nepilnamečiais asmenys.
Kitiems nuteistiesiems bausmės laikas galėtų būti sumažinamas – nėščioms bei nepilnamečių vaikų turinčioms moterims, taip pat padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo.
R. Karbauskis siūlo amnestiją skelbti valstybės atkūrimo šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga.
Kriminologas Gintautas Sakalauskas teigia, jog amnestijos gali būti veiksmingos tik taisant baudžiamosios sistemos spragas, o ne taikant jas proginiais atvejais.
Lietuvos teisės instituto eksperto teigimu, siūloma amnestija palies labai mažai asmenų, todėl neatitinka valstybės poreikio mažinti įkalintųjų skaičiaus.
„Proginės amnestijos nėra stabilios demokratijos ženklas. Tos valstybės, kurios taikė progines amnestijas, to atsisakė, nes tai yra toks galios demonstravimo, mėgavimosi savo valdžia ženklas“, – BNS sakė teisininkas.
„Seimas pirmiausiai turėtų užprogramuoti tokią baudžiamąją politiką, tokius įstatymus, kad nereikėtų amnestijų ir kad veiktų normaliai lygtinis paleidimas, kuris pas mus Lietuvoje taikomas vis rečiau ir rečiau“, – teigė jis.
G. Sakalauskas tvirtino, jog amnestija galėtų būti tikslingai taikoma pamačius, kad „kai kuriose srityse baudžiamoji politika yra perlenkta“.
Teisingumo ministerijos duomenimis, „valstiečių“ lyderio pasiūlytos amnestijos atveju į laisvę būtų paleisti 250 nuteistųjų.
Kalėjimuose Lietuvoje šiuo metu bausmes atlieka arba yra suimti daugiau nei 6 tūkst. asmenų.
