Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00.55 | Macronas ir Blinkenas aptarė pastangas karui Ukrainoje užbaigti
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitarė tęsti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, pranešė JAV Valstybės departamentas.
00.24 | JAV: „Nord Stream 2“ dujotiekis – „miręs“
Prieštaringai vertinamas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio sertifikavimas buvo sustabdytas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, yra „miręs“, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnė.
23.27 | JAV: Lenkijos sprendimas dėl naikintuvų nustebino Vašingtoną
Vašingtoną antradienį nustebino Lenkijos sprendimas perduoti JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kad šie, manoma, būtų perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija, pareiškė viena amerikiečių pareigūnė.
23:09 | „Coca-Cola“ stabdo veiklą Rusijoje
Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad stabdo veiklą Rusijoje.
Ji prisijungė prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Mūsų širdys yra su žmonėmis, kurie kenčia nuo šių tragiškų įvykių Ukrainoje“, – sakoma „Coca-Cola“ tinklalapyje paskelbtame pranešime žiniasklaidai.
„Toliau stebėsime ir vertinsime situaciją, atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes“, – priduriama jame.
22:44 | Ukrainos prezidentūra: pirmieji iš Sumų evakuoti civiliai pasiekė centrinį Poltavos miestą
Ukrainos prezidentūra vėlai antradienį pranešė, kad humanitariniu koridoriumi į centrinį Poltavos miestą atvyko pirmoji vilkstinė su civiliais gyventojais iš šiaurinio Sumų miesto.
„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1 100 užsienio studentų toliau keliaus traukiniu į Lvivą Vakarų Ukrainoje.
22:37 | „Starbucks“ skelbia stabdantis veiklą Rusijoje
JAV kavinių tinklas „Starbucks“ antradienį paskelbė stabdantis veiklą Rusijoje, prisijungdamas prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Nusprendėme sustabdyti visą verslo veiklą Rusijoje, įskaitant visų „Starbucks“ produktų tiekimą“, – pažymėjo bendrovė, kuri anksčiau teigė, kad Rusijoje turi 130 kavinių, kurios visiškai priklauso licencijuotam partneriui ir yra jo valdomos.
22:00 | Ukrainos VRM: karo belaisviai rusai dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką
Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų.
„Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas. Ir aš jau nekalbu apie elgesį su mūsų kariais“, – sakė J. Jeninas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina pasinaudos visomis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais teikiamomis galimybėmis, įskaitant darbo skyrimą.
21:56 | Iš Rusijos traukiasi „The New York Times“ redakcija
Leidinys „The New York Times“ antradienį paskelbė, kad jo redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės akto, numatančio įkalinimo bausmes už „melagienų“ apie rusų kariuomenę skleidimą.
„Nauju Rusijos teisės aktu siekiama kriminalizuoti nepriklausomą, tikslų žinių apie karą prieš Ukrainą pranešimą“, – sakoma „The New York Times“ organizacijos pranešime.
„Siekdami užtikrinti mūsų redakcijos darbuotojų, dirbančių šiame regione, saugumą, kol kas juos iškeliame iš šalies“, – priduriama jame.
21:43 | Rusija sako skelbianti humanitarines paliaubas Ukrainoje
Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Nuo 2022 metų kovo 9 dienos 10 val. Maskvos laiku (9 val. Lietuvos laiku) Rusijos Federacija skelbia „tylos režimą“ ir yra pasirengusi suteikti humanitarinius koridorius“, – antradienį nurodė Rusijos gynybos ministerija
21.25 | Lenkija perduos naikintuvus JAV
Lenkija nusprendė šaliai priklausančius naikintuvus MIG-29 nemokamai ir nedelsiant perduoti JAV, siekdama kad naikintuvai vėliau bus perduoti Ukrainos oro pajėgoms.
Be to, Lenkija taip pat su JAV atstovais bando susitarti dėl naudotų orlaivių pirkimo, rašoma „The Guardian“.
Savo ruožtu Lenkijos vyriausybės atstovai taip pat paragino NATO šalis eiti tokiu pat žingsniu.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad JAV yra pasirengusi suteikti naikintuvus Ukrainai su Lenkijos pagalba.
20.31 | „McDonald's“ teigia laikinai uždarysianti visus restoranus Rusijoje
Greitojo maisto milžinė „McDonald's“ antradienį pranešė, kad laikinai uždaro savo 850 restoranų Rusijoje, prisijungdama prie virtinės užsienio bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.
„McDonald's“ nusprendė laikinai uždaryti visus savo restoranus Rusijoje ir sustabdyti visą veiklą šioje rinkoje“, – sakoma bendrovės pareiškime.
Bendrovė teigė, kad ir toliau mokės atlyginimus savo 62 000 darbuotojų Rusijoje, „kurie įdėjo savo širdį ir sielą į mūsų „McDonald's“ prekės ženklą“.
20.09 | Ukrainos prezidentas pasiremdamas W. Churchilliu pasakė kalbą JK parlamentarams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasakė istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams ir, atkartodamas britų karo metų ministro pirmininko Winstono Churchillio iššūkį pažadėjo, „kovoti iki galo“.
„Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore. Mes tęsime kovą už savo žemę, bet kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis.
19.57 | Skaičiuojamos gyventojų mirtys po Rusijos atakos
Antradienio naktis Ukrainos gyventojams buvo itin nerami – Rusijos karinės pajėgos pradėjo bombarduoti miestus, o šįryt jau pradėta tikslinti, kiek gyventojų žuvo per okupantų įvykdytas atakas.
Sumų miestas Ukrainoje naktį patyrė didelę Rusijos kariuomenės ataką.
NEXTA skelbia, kad per naktinį bombardavimą buvo nužudyti 21 žmonės, tarp kurių buvo du vaikai.
19.43 | Įsilaužė į Rusijos valstybinių įstaigų tinklalapius
Įsilaužta į Rusijos valstybinių įstaigų tinklapius, skelbiama UNIAN. Vietoje normalaus puslapio atsidaro ta pati karikatūra, kurioje matyti puolantys Rusijos kariai ir tanką plikomis rankomis stabdantis „ukrainietis“.
18.44 | JK iki šių metų galo laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą
Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos.
Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje.
„Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc. Jungtinės Karalystės paklausos“, – tviteryje parašė JK verslo sekretorius Kwasi Kwartengas.
18.10 | Pentagono vertinimu, Ukrainoje žuvo 2–4 tūkst. rusų karių
JAV gynybos departamentas antradienį pranešė įstatymų leidėjams, kad, remiantis jo skaičiavimais, per beveik dvi savaites trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 2 000 iki 4 000 Rusijos karių.
Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje paklaustas, kiek Rusijos karių iki šiol žuvo per karą, Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros direktorius generolas leitenantas Scottas Berrieras sakė, kad šis skaičius siekia „nuo dviejų iki keturių tūkstančių“.
Vis dėlto jis pridūrė, kad šis vertinimas laikomas „žemo patikimumo lygmens“, nes jis buvo parengtas naudojant žvalgybos šaltinių ir atvirai prieinamus duomenis.
17.53 | JK premjeras tikina, kad Rusija siekia sukurti naują įtakos sferą
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia sukurti naują įtakos sferą, už kurią būtų atsakinga pati Maskva.
17.36 | Ukrainos Černihivo regione sprogus minai žuvo 3 žmonės, sužeisti 3 vaikai
Ukrainos ombudsmenė antradienį pranešė, kad trys suaugusieji žuvo ir trys vaikai buvo sužeisti, Černihivo regione į šiaurę nuo Kyjivo kelyje po jų automobiliu sprogus minai.
Manoma, kad tai pirmas kartas per Ukrainoje Rusijos sukeltą karą, kai civiliai žuvo nuo minos, naujienų agentūrai AFP sakė ombudsmenė Liudmyla Denisova.
Ji pabrėžė, kad naudoti priešpėstines minas prieš civilius draudžia tarptautinė teisė.
17.29 | Pradėti tyrimai
Vokietijos federalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl įtariamų rusų karių įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje, antradienį paskelbė pareigūnai.
Ispanijos prokuratūra antradienį pranešė, kad taip pat pradėjo tyrimą dėl galimų „rimtų Rusijos padarytų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Ukrainoje“.
16.54 | ES nori smarkiai sumažinti dujų importą iš Rusijos
Europos Sąjunga (ES) norėtų smarkiai sumažinti Rusijos dujų importą jau šiais metais, pažymėjo vienas aukšto rango pareigūnas, didėjant politiniam spaudimui nutraukti svarbų Rusijos pajamų šaltinį, pastarajai pradėjus invaziją į Ukrainą.
16.26 | JAV atsisako rusiškos naftos, gamtinių dujų, anglies
Nors Europos Sąjungą nepriima galutinio sprendimo dėl Rusijos energetikos naudojimo, skelbiama, kad JAV nusprendė atsisakyti rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies.
15.45 | Rusijos karių apsiaustame Mariupolyje nuo dehidratacijos mirė 6-metė: žuvus mamai liko viena po griuvėsiais
Rusijos kariuomenės pajėgų apsiaustame Mariupolyje mirė 6-metė mergaitė. Jos kūną gelbėtojai aptiko po sugriauto namo griuvėsiais, informaciją apie mergaitės mirtį patvirtino miesto meras ir šalies prezidentas.
„Jos mama žuvo. Kiek laiko mergaitė kovojo už savo gyvybę – nėra aišku, paskutines savo gyvenimo minutes ji buvo viena. Mariupolis atsidūręs Rusijos okupantų apsuptyje jau aštunta diena“, – UNIAN cituojamas miesto meras Vadimas Boičenka.
„Mariupolyje pirmą sykį per dešimtmečius, o gal ir nuo nacių įsiveržimo laikų, dėl dehidratacijos žuvo vaikas. Išgirskite mane šiandien, gerbiamieji partneriai. Nuo dehidratacijos mirė vaikas. 2022 metais“, – pareiškė V. Zelenskis.
15.22 | Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 2 milijonus
Per 12 karo dienų iš Ukrainos buvo priversti išvykti 2 milijonai žmonių, skelbia Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Shabia Mantoo.
14.58 | Rusijos ugnis į civilius
Kaip Ukraina ir įtarė dar pirmoje dienos pusėje, Rusija, nors ir žadėjo užtikrinti humanitarinius koridorius evakuoti civilius, vis tiek juos apšaudė.
Tiek Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka, tiek Ukrainos gynybos ministerija apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius humanitarinį koridorių iš svarbiausio pietų miesto Mariupolio.
„Aštuoni sunkvežimiai ir 30 autobusų ruošiasi pristatyti humanitarinę pagalbą į miestą ir evakuoti civilius į Zaporožę, bet mes nežinome, ar tie sunkvežimiai galės įvažiuoti“, – sakė I. Nikolenka.
Tuo metu Kijevo regiono administracijos vadovas Oleksijus Kuleba teigė, kad Rusijos pajėgos sabotavo evakuaciją iš Bučos rajono.
„Rajonas ruošiasi masinei žmonių evakuacijai ir humanitarinės pagalbos tiekimui. Tam būtinos paliaubos“, – sakė O. Kuleba.
Tuo metu evakuacija iš Sumų, panašu, įvyko sėkmingai – evakuacijos kolona iš apgulto Sumų miesto atvyko į Poltavos sritį, toliau nuo Rusijos sienos, pranešė Poltavos regiono administracija.
14.33 | Zelenskis ragina atverti daugiau evakuacijos koridorių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino atverti daugiau humanitarinių koridorių nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir sakė, jog reikalinga didesnė Raudonojo kryžiaus pagalba.
Neįvardijamoje vietoje nufilmuotame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vienas vaikas mirė dėl dehidratacijos apsiaustame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Ši žinia rodo, kokioje beviltiškoje padėtyje atsidūrę smarkiai apšaudomo miesto gyventojai.
Prezidentas vėl paragino Vakarus atsiųsti šaliai naikintuvų.
V. Zelenskis sakė, kad į Mariupolį gyventojų evakavimui buvo pasiųsti autobusai, tačiau nėra tvirto susitarimo dėl maršruto, todėl „rusų kariai gali paprasčiausiai apšaudyti šias transporto priemones“.
Ukrainos gynybos ministerija antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad rusų pajėgos atakavo humanitarinį koridorių, skirtą padėti civiliams evakuotis iš Mariupolio.
„Priešas pradėjo ataką, nukreiptą tiksliai į humanitarinį koridorių“, – nurodė ministerija.
Ji pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „neleidžia vaikams, moterims ir senjorams išvykti iš miesto“.
V. Zelenskis savo kreipimesi taip pat kaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), kad šis „draudžia naudoti savo emblemą ant mūsų mašinų“, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
Vaizdo įrašuose matyti, kad ant autobusų, važiuojančių į Sumus ir Mariupolį, šonų yra kryžiaus ženklai, tačiau neaišku, kas juos ten užklijavo.
14.15 | Aukų skaičius sparčiai auga
Per naktį įvykdytą Ukrainos miesto Sumų apšaudymą raketomis žuvo 21 civilis, praneša vietos prokuratūra. Tai – 19 suaugusiųjų ir 2 vaikai.
„Dėl bombardavimo vienas namas buvo visiškai sugriautas, 16 – iš dalies sugriauta. 7 val. apžiūros metu buvo rastas 21 žmogaus kūnas, tarp jų – 2 vaikai“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Ukraina ir Rusija antradienį susitarė dėl vieno humanitarinio koridoriaus Sumuose, kurie pastarosiomis dienomis nuolat puolami Rusijos karinių pajėgų.
13.53 | JAV analitikai: Kyjivas bus puolamas per artimiausias 24–96 valandas
Rusijos pajėgos atakuos Kijevą jau artimiausiomis dienomis, skelbiama naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
JAV analitikai mano, kad „Rusijos pajėgos koncentruojamos rytine, šiaurės vakarų ir vakarų kryptimis Kyjivo priemiesčiuose, siekiant užpulti sostinę per artimiausias 24–96 valandas“.
Rusijos pajėgos dėl logistinių problemų pastaruoju metu nedaug pajudėjo į priekį, tačiau ISW teigimu, „rusai atsivežė atsargų ir papildomų pajėgų, o taip pat atakuoja iš oro, raketomis ir artilerijos pabūklais, kad susilpnintų gynyba ir įbaugintų gynėjus prieš surengiant puolimą“.
Analitikų teigimu, tai gali būti lūžio tašku šiame kare.
„The Guardian“ pažymima, kad kol kas pernelyg anksti spręsti apie tokio Rusijos puolimo, Kyjivo apsupimo ar miesto užėmimo, efektyvumą. Jeigu Rusijos pajėgos sugebės užsitikrinti atsargų paskirstymą, persiorganizuos ir surengs koordinuotas karines operacijas vienu metu keliomis kryptimis Ukrainos sostinėje, jie gali pasiekti geresnių rezultatų, negu ankstesnių bandymų metu.
13.39 | Navalnas ragina rusus toliau protestuoti prieš karą Ukrainoje
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį paragino rusus toliau protestuoti prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, nors per prieš kelias dienas prasidėjusias demonstracijas jau buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių.
Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pulti provakarietišką kaimynę, sulaikyta daugiau nei 13,5 tūkst. antikarinių protestų dalyvių.
A. Navalnas, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų sukčiavimų, kuriuos jo bendražygiai vadina politiškai motyvuotais, „Twitter“ parašė, kad jo tėvynėje auga pasipiktinimas konfliktu.
Pasak opozicionieriaus, tai rodo jo padėjėjų atlikta apklausa. A. Navalnas pridūrė, jog protestai didina spaudimą Kremliui, kuris esą „desperatiškai“ siekia „kuo greičiau“ užbaigti karą.
„Antikarinis impulsas ir toliau augs visoje visuomenėje, todėl antikariniai protestai jokiomis aplinkybėmis neturėtų liautis“, – anglų kalba tviteryje parašė A. Navalnas.
Anksčiau jis ragino rengti kasdienes demonstracijas prieš invaziją, kviesdamas rusus kiekvieną vakarą ir savaitgaliais rinktis miestų gatvėse.
Teisėsaugos veiksmus per demonstracijas stebinti grupė „OVD-Info“ pranešė, kad policija per protestus prieš karą, vykusius praėjusį savaitgalį 60 miestų, sulaikė mažiausiai 5 016 žmonių.
13.20 | Apšaudomi evakuotis bandantys civiliai
Rusijos pajėgos apšaudo evakuacijos kelią iš apgulto Mariupolio miesto, praneša BBC.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad Rusijos pajėgos atakuoja humanitarinį koridorių tarp Mariupolio ir Zaporižios, esančios už 225 km į šiaurės rytus.
Pasak jo, į miestą vyksta aštuoni sunkvežimiai ir 30 autobusų, jie veža humanitarinę pagalbą ir perveža civilius į Zaporižią.
Civiliai ten gyvena be vandens ir elektros jau beveik savaitę, o maistas baigiasi.
12:47 | Zelenskis kaltina Vakarus netesint pažadų
V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad Vakarai netesi pažadų apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.
„Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
„Tačiau atsakomybė taip pat tenka tiems, kas Vakaruose nesugeba priimti sprendimo jau 13 dienų, – pridūrė jis. – Tiems, kad neužtikrino Ukrainos padangės saugumo nuo Rusijos žudikų.“
12:45 | Europos Sąjunga ruošia naujas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Komisija yra parengusi naują sankcijų paketą Rusijai ir Baltarusijai, kuris bus nutaikytas į rusų oligarchus ir politikus bei tris baltarusių bankus.
12:43 | Atvertas antrasis humanitarinis koridorius
Ukrainos premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk pranešė, kad atvertas humanitarinis koridorius tarp Mariupolio ir Zaporižios.
12:23 | Zelenskis „atšalo nuo minčių apie stojimą į NATO“
V. Zelenskis pabendravo su JAV televizija ABC, o interviu metu papasakojo, kad „atšalo nuo minčių apie stojimą į NATO“ ir pripažino, kad derėtis dėl Donbaso ar Krymo likimo su Rusija galima, bet ultimatumams Ukrainai nėra nusiteikusi. Jis taip pat pažymėjo, kad pakeitė požiūrį į NATO, kuomet suprato, kad ten Ukraina nėra laukiama, bent jau kol kas.
„Tai, kas liečia NATO, aš atšalau šiuo klausimu po to, kai mes supratome, kad NATO nėra pasirengusi priimti Ukrainos. Aljansas baiminasi prieštaringų dalykų ir konfrontacijos su Rusijos Federacija“, – ABC televizijai pasakojo V. Zelenskis.
Jis taip pat akcentavo, kad „JAV galėtų padaryti daugiau“, kalbėdamas apie neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimą. „Neskraidymo zona reikalinga, kad numušinėtų raketas, aš tai minėjau ir Bidenui. Manau, JAV prezidentas gali daryti daugiau“, – pareiškė jis.
Kalbėdamas apie mistinę „denacifikaciją“, problemą, kurią Ukrainoje mato tik Kremliaus propaganda, V. Zelenskis paaiškino, kad tai būtų tautos naikinimas, nacizmas, kaip ir 40-aisiais.
Komentuodamas galimas derybas su Rusija jis pažymėjo, kad įmanomos diskusijos dėl Donbaso ir Krymo ateities, bet ultimatumams ukrainiečiai nėra pasirengę. „Tauta, kuri mane išrinko, nėra pasirengusi kapituliacijai, mes nesame pasirengę ultimatumams. Tačiau mes galime diskutuoti su Rusija dėl tolimesnės Krymo ir Donbaso ateities, kaip ten gyvens žmonės“, – aiškino jis.
„Jeigu pasaulis liks nuošalyje – jis praras pats save. Visam laikui. Nes tai yra pamatinės vertybės. Visiems vienodos – visų pirma tai yra gyvybė. Teisė į gyvenimą kiekvienam. Būtent tai, už ką mes kovojame Ukrainoje. Būtent tai, ką iš mūsų nori atimti silpni okupantai. Būtent tai, ką turi ginti pasaulis“, – kitoje savo kalboje kovo 8-ąją akcentavo V. Zelenskis.
11:56 | Rusijos URM: santykiai su JAV pasiekė negrįžtamą tašką, teks taikytis su Maskvos interesais ir įtakos sferomis
Rusijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento direktorius Aleksandras Darčijevas pareiškė, kad „Rusija yra atvira sąžiningam ir tarpusavio pagarba paremtam dialogui su JAV tokiu lygiu, kokiam bus pasirengę Vašingtone“.
Tuo pat metu Rusijos atstovas tikino, kad tai „JAV savo veiksmas atvedė santykius su Rusija į negrįžtamą tašką“ ir „Amerikai teks taikytis su Maskvos interesais ir jos įtakos zonomis“.
Kol kas nėra aišku, apie kokias konkrečias įtakos zonas ir kokius Maskvos interesus yra kalbama, tačiau Rusija nuo praėjusių metų pabaigos iš JAV reikalauja „nesiplėtimo į Rytus“ garantijų ir kariuomenės ar tam tikro tipo ginkluotės atitraukimo iš rytinės Europos dalies NATO valstybių.
Rusija vasario 24-ąją pradėjo karą Ukrainoje, reikalaudama iš šalies ne tik pripažinti anksčiau okupuotą Krymo teritoriją Rusijos dalimi ir atsisakyti Donbaso kontrolės, tačiau ir įtvirtinti „neutralitetą“.
NATO aljansas ir JAV į Rusijos ultimatumus dėl atsakė raginimu tartis dėl ginkluotės dislokavimo Europoje, tačiau atmetė „nesiplėtimo“ reikalavimus, akcentuojant, kad tai yra valstybių apsisprendimo teisė, kuriam aljansui jos nori priklausyti.
11:37 | Pamažu vyksta evakuacija iš Irpinės
Antradienį pamažu pradėta evakuoti stipriai apšaudyto Irpinės miesto (Kijevo vakaruose) gyventojus. Tai patvirtino regiono vadovas Oleksijus Kuleba. 9.30 val. jau buvo evakuota daugiau nei 150 žmonių.
„Agresorius trukdo evakuoti gyventojus. Per parą iš Irpinės savo jėgomis buvo išvežti tie, kurie sugebėjo patekti į susibūrimo vietą. Dabar rajone ruošiamasi didelio masto evakuacijai ir humanitarinės pagalbos pristatymui“, – teigė O. Kuleba.
11:07 | Rusija „rengiasi sutrikdyti“ humanitarinius koridorius, perspėja Ukraina
Ukrainos vicepremjerė perspėjo, kad nors ir prasidėjo pirmasis Sumų evakuacijos etapas, Rusija „rengiasi juos sužlugdyti“.
Ukrainos strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras pranešė, kad nors Rusijos gynybos ministerija oficialiai sutiko dėl humanitarinio koridoriaus, Irina Vereščiuk perspėjo: „Rusija ruošiasi sutrikdyti humanitarinių koridorių darbą ir manipuliuoti maršrutu, kad priverstų žmones eiti kitu keliu“.
Iki šiol Rusija nė karo nesilaikė savo pažado užtikrinti saugią Ukrainos gyventojų evakuaciją iš stipriai apšaudomų šalies miestų, ir apšaudė civilius, tarp kurių žuvo ir vaikai.
10:57 | Pasaulio bankas suteikė Ukrainai skubią daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių finansinę paramą
Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių. Pasak šios tarptautinės finansų organizacijos spaudos tarnybos pranešimo, 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – garantijos skolinimuisi.
„Ši pagalba greito finansavimo forma leis [Ukrainos] vyriausybei užtikrinti įsipareigojimų šalies piliečiams vykdymą – išmokėti atlyginimus ligoninių darbuotojams, pensijas pagyvenusiems žmonėms ir finansiškai paremti socialiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes“, – teigiama pranešime.
Pasaulio bankas pažymi, jog rengia dar vieną – 3 mlrd. dolerių dydžio – Ukrainos finansavimo paketą, kurį ketina patvirtinti artimiausiais mėnesais, taip pat planuoja finansinę paramą pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms valstybėms.
10:42 | Vaizdai iš Sumų humanitarinio koridoriaus
10 val. ryto Sumuose, kuriuos Rusijos karinės pajėgos stipriai apšaudė naktį ir taip pražudė 18 žmonių, pradėti organizuoti humanitariniai koridoriai. Pranešama, kad civiliai evakuojami į Poltavą.
Žurnalistė Natalija Gumenyuk dalinasi vaizdais iš humanitarinio koridoriaus, pridurdama, kad, kuo daugiau akių juos stebės, tuo mažesnė tikimybė, kad civiliai bus apšaudyti.
Green corridor from Sumy to Poltava. Keep an eye. More attention, less chances it will be shelled. pic.twitter.com/6zSyj5cdD5
— Nataliya Gumenyuk (@ngumenyuk) March 8, 2022
10:20 | Apšaudytas evakuacijos autobusas
Pranešama, kad Rusijos karinės pajėgos apšaudė autobusą, kuriuo bandė evakuotis civiliai. Trys žmonės buvo sužeisti.
❗️ #Ukrainian authorities claim that #Russian troops shelled an evacuation bus and a number of villages in the #Kyiv region: Three people were wounded. pic.twitter.com/zP7pKDN2CT
— NEXTA (@nexta_tv) March 8, 2022
10:06 | Daugiau humanitarinių koridorių
Rusija tikina atvėrusi daugiau humanitarinių koridorių iš Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo ir Mariupolio. Ukraina kol kas patvirtino žinias tik apie humanitarinį koridorių iš Sumų, kuris turėtų pradėti veikti 10 val.
Let's try again… We agreed on a humanitarian corridor for the city of Sumy. From Sumy - civilians, to Sumy - humanitarian goods. We believe that "the authors of the corridors to a country where no one wants to evacuate" will not close the door and no one will be hurt… @ICRC
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 8, 2022
Ankstesni Rusijos pažadai atverti humanitarinius joridorius baigėsi civilių apšaudymu ir žūtimis.
09:56 | Rusija iš šalies uždraudė išvežti Vakarų medicinos produkciją
Rusijos valdžia uždraudė išvežti iš šalies vakarietiškus medicinos produktus. Kalbama apie tuos gaminius, kurie buvo importuoti iš šalių, jau paskelbusių Rusijai sankcijų, ir tuos, kurie šiuo metu yra importuotojų sandėliuose ar muitinėje.
Pirmadienį Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ prabilo apie iš šalies besitraukiančių verslų nacionalizavimą.
09:55 | Susitarta dėl humanitarinio koridoriaus
Ukrainai ir Rusijai pavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus Sumuose, kuris turėtų būti atidarytas antradienio rytą.
„Sutarta, kad pirmoji kolona prasidės 10 val. iš Sumų miesto. Koloną seks vietos gyventojai asmeninėmis transporto priemonėmis“, – sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk, skelbia „Reuters“.
09:27 | Daugiau nei 12 tūkst. nukautų Rusijos karių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 12 tūkst. Rusijos karių. Ukrainos kariai sunaikino 48 lėktuvus, 80 sraigtasparnių, 303 tankus, 1036 šarvuočius, 120 artilerijos pabūklų, 56 raketų sistemas, 3 laivus, 474 mašinas, 60 kuro cisternų, 7 bepiločius orlaivius, 27 priešraketinės gynybos sistemas.
09:16 | JAV generolas ragina karius Europoje užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“
JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley pirmadienį paragino Europoje dislokuotus amerikiečių karius parodyti savo ryžtą ir užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas keliauja po Europą, siekdamas parodyti Vašingtono „pasiryžimą“ ginti rytinį NATO flangą Maskvos agresijos akivaizdoje.
Jungtinių Valstijų vadovaujamos sąjungininkės, skubiai pasiuntė tūkstančius karių į arčiau Rusijos esančias šalis, tęsiantis kautynėms NATO nepriklausančioje Ukrainoje.
„Turime būti pasirengę reaguoti greitai, demonstruoti savo jėgą ir ryžtą, paramą šiam Aljansui, kad užkirstume kelią tolesnei rusų agresijai ir išvengtume galingųjų valstybių karo“, – pareiškė J. Milley JAV kariams, dislokuotiems oro pajėgų bazėje netoli Rumunijos pietinio Konstancos miesto.
„Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 metais iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945-aisiais... buvo išžudyta 150 mln. žmonių... Nenorime, kad tai kada nors pasikartotų“, – kalbėjo generolas.
Naujienų agentūrai AFP jis sakė: „Man akivaizdu, kad NATO yra vieninga ir ryžtinga beprecedentės grėsmės ir didžiausio sausumos konflikto Europos žemyne nuo 1945 metų akivaizdoje.“
09:07 | Auga aukų skaičius
Per naktį Rusijos karinėms pajėgoms apšaudžius Sumus Ukrainoje, žuvusių civilius skaičius išaugo iki 18 asmenų, tarp jų – du vaikai, praneša Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
09:01 | Skaičiuoja žuvusiuosius
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos karinėms pajėgoms apšaudžius Charkivo gyvenamuosius rajonus, žuvo mažiausiai keturi žmonės. Jų kūnai rasti po griuvėsiais, skelbia „Nexta“.
In #Kharkiv, four people died during the night bombardments. Their bodies were found under the rubble. pic.twitter.com/fgKpvYnjzk
— NEXTA (@nexta_tv) March 8, 2022
08:51 | Įspėja, kad Putinas ties Ukraina gali nesustoti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sustiprinti savo karines ambicijas ir mesti iššūkį NATO Baltijos jūros šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, jei nebus sustabdytas Ukrainoje, interviu POLITICO perspėjo Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.
Prekybos komisaras, užaugęs Sovietų Sąjungoje ir besiremiantis savo, kaip buvusio Latvijos ministro pirmininko, patirtimi, pareiškė, kad Europos Sąjunga turi rimtai žiūrėti į Rusijos grėsmę po ilgus metus trukusių Briuselio ginčų Maskvos atžvilgiu.
„Jei nepalaikysime Ukrainos, tai Vladimiras Putinas Ukrainoje nesustos. Akivaizdu, kad V. Putinas dabar yra nusiteikęs agresyviam karui ir, deja, tikėtina, kad ši agresija tęsis ir kitose šalyse“, – sakė jis.
Paklaustas, ar nerimauja dėl Moldovos, daugiausiai grėsmės V. Dombrovskis vis dėlto įžvelgė Baltijos regionui.
„Jei pažvelgsite į eskaluojamą Rusijos agresyvią retoriką ir net pareiškimus, kuriuose teigiama, kad Rusija remia Baltarusijos interesus turėti prieigą prie Baltijos jūros, ir vis stiprėjančią antibaltišką retoriką – na, Ukrainoje, tai taip pat prasidėjo nuo didėjančios antiukrainietiškos retorikos“, – kalbėjo V. Dombrovskis.
08:13 | Rusija ruošiasi Kyjivo šturmui
Įvertinusios dabartinę situaciją kare, Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvardijo tris Rusijai šiuo metu svarbiausius tikslus Ukrainos teritorijoje.
„Tai sausumos koridoriaus tarp Krymo Autonominės Respublikos ir Rusijos Federacijos žemyninės dalies sukūrimas, perimant visišką Mariupolio miesto kontrolę; Kyjivo miesto apsupimas ir užėmimas; taip pat prieiga prie Luhansko ir Donecko sričių administracinių sienų“, – vardijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukraina pastebi, kad Rusijos karinės pajėgos persigrupavo, turėdamos tikslą artimiausiomis dienomis šturmuoti Kyjivą. Šiam tikslui, pasak šalies ginkluotųjų pajėgų, Rusija ketina išnaudoti ir sau paklusnaus Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo dalinius, vadinamuosius kadyrovcus, ir „Wagner“ grupės samdinius.
07:43 | Pabėgėlių skaičius artėja prie 2 mln.
Per visą karo laikotarpį Ukrainą paliko 1,7 mln. jos gyventojų, praneša Jungtinės Tautos. Dar 96 tūkst. gyventojų tarp vasario 18 ir 23 dienos iš Luhansko ir Donetsko persikėlė gyventi į Rusiją.
07:24 | Ukraina: Rusijos puolimas sulėtėjo, kariai demoralizuoti
Nors Rusijos invazija į Ukraina tebesitęsia, Rusijos „kariuomenės judėjimo tempas gerokai sulėtėjo“, skelbia Ukrainos gynybos ministerija. Ministerijos teigimu, kadangi invazija be didesnių pergalių vyksta jau beveik dvi savaites, Rusijos kariai yra pastebimai demoralizuoti.
„Okupantai yra demoralizuoti, vis dažniau plėšikauja ir pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės normas dėl karinių konfliktų.
Taigi Charkivo, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse, Rusijos okupantų laikinai okupuotose teritorijose, fiksuojami apiplėšimai, smurtas prieš vietos gyventojus, civilių būstų užgrobimas, žemės ūkio angarų panaudojimas karinei technikai statyti, šaudymo pozicijų įkūrimas civilių gyvenamose teritorijose“, – teigia ministerija.
Be to, Rusijos užimtų Chersono ir Mykolavijo sričių teritorijose „okupantai pasitelkia psichologinės kovos dalinius, kad paveiktų vietos gyventojus“.
„Pagal turimą informaciją, sukurta iki 10 psichologinės kovos taktinių grupių, kurių uždaviniai – vykdyti propagandinį darbą su vietos gyventojais.
Okupantai laikinai okupuotos Krymo autonominės Respublikos teritorijos šiaurinės dalies gyventojus baugina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimu. Be to, FSB ten steigia specialiąsias grupes, kurios dirbs su gyventojais, siekdamos užfiksuoti pasipriešinimo judėjimus“, – perspėjo Ukrainos gynybos ministerija.
07:10 | Putinas tvirtina šauktinių kariauti nesiunčiantis
Karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vaizdo įrašą Tarptautinės moters dienos proga, kuriame, be kita ko, tvirtino, kad šauktiniai ir rezervistai esą nėra šaukiami kovoti fronte.
„Pabrėžiu, kad kariai, atliekantys karinę tarnybą, karo veiksmuose nedalyvauja ir nedalyvaus... paskirtas užduotis sprendžia tik profesionalūs kariškiai“, – tikino V. Putinas.
Jo teiginiai nesutampa su tuo, ką sako patys Rusijos pusėje kariaujantys ir Ukrainoje sučiupti kariai – nemaža dalis jų tvirtina esantys šauktiniai. Ukrainiečių išplatintuose vaizdo įrašuose, kur kalba Rusijos kariai, jų amžius svyruoja tarp 18 ir 25 metų.
Savo žinute V. Putinas siekė išsklaidyti tariamą Rusijos moterų – „mūsų kareivių ir karininkų, kurie dabar yra mūšyje, motinų, žmonų, seserų, nuotakų ir merginų“ – susirūpinimą.
„Suprantu, kaip nerimaujate dėl savo artimųjų“, – sakė jis.
Šioje kalboje jis iš esmės apibūdino moteris kaip „lojalias, patikimas ir palaikančias“.
„Mūsų brangios moterys, jūs darote pasaulį geresnį ir malonesnį savo jautrumo, užuojautos ir dvasinio dosnumo dėka. Jūs sujungiate žavų švelnumą ir nuostabią vidinę stiprybę“, – kalbėjo V. Putinas.
06:47 | Ukrainos prezidentas kreipsis į Jungtinės Karalystės parlamentą
Volodymyras Zelenskis antradienį kreipsis į JK parlamento narius, bandydamas užsitikrinti didesnę Vakarų karinę paramą ir neskraidymo zoną virš Ukrainos.
Didžioji Britanija pažadėjo Ukrainos pajėgas aprūpinti gynybos technika, bet kartu su NATO atmetė siūlymą, kad Aljansas galėtų įvesti virš Ukrainos neskraidymo zoną.
06:38 | Rusija grasina Europos dujų tiekimui
Kremlius pagrasino nutraukti dujų tiekimą Europai ir perspėjo, kad naftos kaina gali pakilti iki 300 USD už barelį, jei Vakarų sąjungininkai sustiprins ekonominį karą prieš Rusiją, uždrausdami energijos importą.
Ketvirtadienį Europos lyderiams ruošiantis susitikti Versalyje aptarti žemyno atjungimą nuo Rusijos dujų ir naftos, Maskva perspėjo, kad bet koks toks žingsnis gali tapti katastrofa pasaulinei rinkai.
„Rusijos naftos atsisakymas sukeltų katastrofiškų pasekmių pasaulinei rinkai“, – sakė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas, sakydamas, kad naftos kaina gali išaugti daugiau nei dvigubai iki daugiau nei 300 USD už barelį.
Pažymėdamas, kad Vokietija praeitą mėnesį įšaldė „Nord Stream 2“ sertifikavimą (šiuo vamzdžiu iš Rusijos į Vokietiją turėjo tekėti dujos), jis teigė kad Rusija gali nutraukti esamą „Nord Stream 1“ dujotiekį – vieną iš pagrindinių gamtinių dujų šaltinių į Europą.
„Turime visas teises priimti atitinkamą sprendimą ir įvesti embargą dujų tiekimui per „Nord Stream 1“ dujotiekį“, – patikino A. Novakas.
06:00 | Per naktinį bombardavimą žuvo mažiausiai 10 žmonių
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos karinės pajėgos bombardavo civilių gyvenamas vietas Sumuose, patvirtino Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvitskis. Jo teigimu, per išpuolį žuvo mažiausiai 10 žmonių, tarp jų – ir vaikai, praneša „The Kyiv Independent“.
⚡️Children among dead after Russian air raid on residential buildings in Sumy.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 8, 2022
Head of Sumy Regional State Administration Dmitry Zhivitsky said in a video message on Facebook on March 7 that at least 10 people were killed as a result of targeted bombings by Russia on Sumy.
05:50 | Zelenskis perspėjo Vakarų šalis dėl karo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Vakarų šalis, kad karas Ukrainoje nesibaigs, o pasikėsinimas į laisvę ten paveiks likusį pasaulį. Pirmadienį per interviu televizijai „ABC World News Tonight“ V. Zelenskis dar kartą pabrėžė būtinybę apsaugoti Ukrainos oro erdvę – ką jis ragino padaryti JAV ir NATO, bet nesėkmingai.
„Negalime leisti, kad Rusija būtų aktyvi danguje, nes ji mus bombarduoja, apšaudo, siunčia raketas, sraigtasparnius, naikintuvus – daug ką. Mes nevaldome savo dangaus“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė manantis, kad JAV prezidentas Joe Bidenas „gali padaryti daugiau“, kad sustabdytų karą.
„Esu tikras, kad jis gali, ir norėčiau tuo tikėti. Jis gali tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis.
Savo ruožtu JAV ir NATO nepritaria virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, perspėdami, kad toks žingsnis gali sukelti visuotinį karą Europoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad šalys, nustatančios tokią neskraidymo zoną, bus laikomos dalyvaujančiomis kare.
Tačiau V. Zelenskis perspėjo, kad šis karas paveiks ne tik Ukrainą, bet ir visą likusį pasaulį.
„Visi galvoja, kad mes toli nuo Amerikos ar Kanados. Ne, mes esame šioje laisvės zonoje. O kai pažeidžiamos ir peržengiamos teisių ir laisvių ribos, tuomet turite mus ginti. Nes mes būsime pirmi, o jūs būsite antri. Nes kuo daugiau šis žvėris valgys, tuo daugiau ir daugiau jis norės“, – įspėjo Ukrainos prezidentas.
05:33 | Nukautas dar vienas Rusijos generolas
Per kautynes Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste, buvo nukautas aukštas Rusijos generolas, praneša Ukrainos gynybos ministerija.
05:17 | Optimizmas dėl stojimo į ES
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba tvirtina, kad Ukraina yra gerokai arčiau įstojimo į Europos Sąjungą nei bet kada anksčiau. Po pokalbio su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, jis pasakė, kad nors praėjusią savaitę atstumas iki narystės ES buvo kaip iki Mėnulio, dabar jis – tik nuo Kijevo iki Ukrainos miesto Vinycios – vos per 262 km.
„Situacija pasikeitė. Nekalbėsiu apie tai, kurios konkrečios šalys dabar yra skeptiškos, bet kai kurios šalys, kurios dabar buvo neigiamai nusiteikusios, dabar mus tikrai palaiko. Kai kurios vis dar ne. Bet palaukime. Šią savaitę bus rimtų naujienų, susijusių su mūsų naryste Europos Sąjungoje“, – „Twitteryje“ rašė D. Kuleba.
Call with @trussliz on practical steps to further strengthen Ukraine’s defense capabilities. I underscored the urgent need to impose new sanctions on Russia for its continued barbaric war crimes in Ukraine. Grateful to the UK for standing by Ukraine at this critical time.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 7, 2022
04:47 | Apšaudytas dar vienas branduolinis objektas
Charkive apšaudymo metu buvo apgadintas branduolinių tyrimų objektas, teigiama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešime. Netoli apgadinto objekto šiaurės rytų Ukrainoje, gaminančio radioizotopus ir naudojamo moksliniams tyrimams bei plėtrai, radiacijos padidėjimo nenustatyta. Tačiau ši problema sukėlė nerimą reguliavimo institucijoms, kurios skubiai pabrėžia didėjančią riziką.
„Jau patyrėme keletą epizodų, kurie kelia pavojų saugumui Ukrainos branduolinėse aikštelėse“, – sakoma TATENA vadovo Rafaelio Mariano Grossi pareiškime.
Agentūra stengiasi užtikrinti branduolinę saugą konflikto metu.
„Turime imtis veiksmų, kad padėtų išvengti branduolinės avarijos Ukrainoje, kuri gali turėti rimtų padarinių visuomenės sveikatai ir aplinkai. Negalime sau leisti laukti“, – sakė R. M. Grossi.
Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę po nakties apšaudymo, per kurį kilo gaisras netoliese esančiame pastate, kuris buvo naudojamas mokymams.
TATENA pareigūnai išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl to, kaip buvo elgiamasi su didžiausia Europos gamykla, kurią dabar prižiūri Rusijos vadas. Sekmadienį R. M. Grossi sakė, kad elektrinės užėmimas „prieštarauja vienam iš septynių būtinų branduolinės saugos ir saugumo ramsčių“, pabrėždamas, kaip svarbu, kad darbuotojai tęstų savo saugos ir saugumo pareigas „be pernelyg didelio spaudimo“.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui.
► Lenkija nesiuntė ir nesiųs savo naikintuvų į Ukrainą, kad paremtų šalies gynybą nuo Rusijos, pranešė Lenkijos vyriausybės pareigūnai.
► Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasirašė įsaką, kuris leidžia dislokuoti NATO kariuomenės pajėgas šalies vakaruose, o taip pat transportuoti ginkluotę per Vengrijos teritoriją į kitas NATO valstybes.
► Europos Sąjunga ruošia naują sankcijų Rusijai paketą, į kurį gali būti įtraukti uostai ir laivai, karinių technologijų eksportas, įtraukta daugiau fizinių asmenų.
► Nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 11 tūkst. Rusijos karių, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tvirtinama, kad Ukrainos kariai sunaikino 46 lėktuvus, 68 sraigtasparnius, 251 tanką, 999 šarvuočius, 117 artilerijos pabūklus, 50 raketų sistemų, 3 laivus, 454 mašinas, 60 kuro cisternų, 7 bepiločius orlaivius, 18 priešraketinės gynybos sistemas.
► Ukraina atsisako naudotis humanitariniais koridoriais, kuriuos pasiūlė Rusija. Rusija siūlė civilius evakuoti į Rusiją ir Baltarusiją.
► Rusijos kariuomenė nušovė Hostomelio merą (Kyjivo sritis) Jurijų Prilipką. Skelbiama, kad vyras buvo nužudytas dalindamas maistą ir vaistus.
► Iš viso nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Lenkiją pabėgo apie 1,067 mln. ukrainiečių, o 142 300 atvyko vien sekmadienį, pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
► Rusijos pajėgos artilerijos ugnimi atakavo Ukrainos miestą Mykolajivą.
► Luhanske ankstyvą rytą nugriaudėjo sprogimas. Užsidegė naftos saugykla.
► Rusijos pajėgos toliau rengia raketų ir artilerijos atakas iš Baltarusijos į gyvenvietes Ukrainoje, praneša Ukrainos kariuomenė.
► Rusijoje mažmenininkai ribos būtiniausių maisto produktų pardavimą, kad suvaržytų spekuliavimą juodojoje rinkoje ir užtikrintų prekių įperkamumą.
► Mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“ šeštadienį paskelbė stabdančios veiklą Rusijoje.
