Tėvų pamesti vaikai tapo globos namų vadovų ir valstybinių institucijų karo įkaitais. Vaiko teisių gynėjai baisisi tuo, ką tenka iškęsti Pikeliškių globos namuose augantiems nepilnamečiams, todėl siekia juos įkurdinti kitur. Tačiau vaikų niekas neketina atiduoti.
Pietums - vienas vištos sparnelis. Bulvių mato retai. O kur dar nuolatinis užgauliojimas. Taip valdininkai piešia nepilnamečių gyvenimą Vilniaus rajono Pikeliškių kaime įsikūrusiuose globos namuose. Dėl ne pirmus metus vykstančio konflikto netrukus įsisuks teismų karuselė.
Tėvų pamestų nepilnamečių gerove besirūpinančios institucijos stengiasi išsireikalauti, kad iš vaikų namų steigėjų būtų atimtos globos teisės. Tačiau labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“, kuriam priklauso įstaiga, vadovė Ona Kuprienė atkakliai neigia, kad su nepilnamečiais elgiamasi netinkamai. Neseniai ji kreipėsi į teismą siekdama įrodyti, kad keli nepilnamečiai iš globos namų buvo išplėšti neteisėtai.
Mįslinga taryba
Pikeliškių globos namuose dar ne taip seniai glaudėsi 21 vaikas. Vasario pradžioje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai į kitus globos namus išvežė 5 nepilnamečius. O.Kuprienė įrodinėja, kad niekas neturi teisės atvažiuoti ir paimti vaikų, nes jų globa oficialiai patikėta jos įstaigai. Be to, fondo vadovė kaltina vaiko teisių gynėjus liepus nepilnamečiams raštu skųsti Pikeliškių globos namų vadovus. Vaikai esą buvo net gąsdinami, kad šie namai netrukus bus uždaryti, o jie pateks į kolonijas.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus viršininkės Silvos Lukoševičienės tokie kaltinimai nenustebino. Pasak jos, Pikeliškių globos namai jau ne pirmi metai yra atsidūrę po įvairių institucijų didinamuoju stiklu.
Anot viršininkės, mikroklimatą šiuose namuose geriausiai atspindi neseniai skyriaus gautas namų direktoriaus Roberto Kuprio pasirašytas raštas. Jame prašoma už nuolatinius vaikų pabėgimų organizavimus izoliuoti vieną namų globotinę. Esą ji traumuoja kitus vaikus, žemina auklėtojų orumą ir gerą globos namų vardą.
„Ten rašoma, kad mergaitės elgesys ne kartą svarstytas globos namų taryboje. Labai įdomu, kas čia per taryba? Juk globėjai turi būti kaip tėvai ir su vaikais elgtis kaip tėvai, o jie įkūrė tarybą. Tokia formuluotė atrodo keista ir primena sovietmetį“, - globėjų elgesiu stebėjosi S.Lukoševičienė.
Vaikų neieškojo
Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja pasakojo po kelių dienų nuvykusi į globos namus tam, kad pagal prašymą paimtų mergaitę, tačiau Pikeliškėse jos nerado. Su mergaite prieš kelias dienas buvo dingę dar keturi vaikai. „Mūsų pasitikti išėjęs direktorius pareiškė nežinantis, kur yra vaikai, nes nematė jų keletą dienų. Mus ištiko šokas. Ką jūs darytumėte, jei jūsų vaikai tris dienas nepareitų namo? Ar ieškotumėte jų? Paaiškėjo, kad direktorius net nebandė su jais susisiekti“, - teigė vedėja.
Pasak S.Lukoševičienės, vėliau susisiekus su vaikais, šie pareiškė, kad į Pikeliškes negrįš, todėl buvo nuvežti kitur. „Per jėgą jų niekas tikrai neėmė“, - pridūrė ji.
Valdininkė atkreipė dėmesį, kad iš vaikų girdėjo siaubingų dalykų. Jiems globėjai esą nuolat kartojo, kad jeigu pasiskųs tarnyboms - teisybės neras, nes jose esą dirba Kuprių draugai. „Kai kartą vaikai pasiskundė, jog seniai nevalgė bulvių, direktorius atrėžė, kad globos namams sunku jų įsigyti. Anksčiau ten dirbusi auklėtoja papasakojo, kad pietums vaikai kartais gaudavo vieną vištos sparnelį, tad sukramtydavo net kauliukus, - neslėpdama susijaudinimo kalbėjo S.Lukoševičienė. - Bendravimas su vaikais ten baisus. Įsivaizduokite paauglį, per gaisrą apdegusį veidą, kuris sėdi ir verkia, nes jį globėjai vadina išsigimėliu. Mes nusikaltome, nes nematėme viso to anksčiau.“
Pasibaisėjo aplinka
Vaikų gyvenimo sąlygomis susidomėjęs Socialinių paslaugų priežiūros departamentas yra padaręs išvadą, kad Pikeliškių globos namai negali užsiimti vaikų globa. Dokumente nurodyta 14 punktų, kodėl šie namai jiems netinkami. Šiuo metu čia gyvena 13 vaikų. Viena anksčiau pabėgusi mergaitė neseniai jos pačios noru buvo grąžinta į Pikeliškes. Vaikų teisių gynėjai jau yra paprašę teismo panaikinti vaikų namų vadovų teisę į nepilnamečių globą.
Apie šiuos globos namus nieko gera negali pasakyti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT). Institucijos direktorės pavaduotoja Dalia Lapėnienė LŽ papasakojo dar prieš pusantrų metų buvusi nemaloniai nustebinta to, ką pamatė atvykusi į Pikeliškes.
„Vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbu beveik 15 metų. Teko lankytis ir socialinės rizikos šeimose, ir beveik 70 vaikų globos namų. Tačiau tokios vaikų globos įstaigos nebuvau mačiusi“, - tvirtino ji.
Anot D.Lapėnienės, vien kiemas jai priminė gūdžiame kaime gyvenančios socialinės rizikos šeimos kiemą. Viduje tvyrojo aitrus pelėsių ir drėgmės kvapas. Patalpose sumontuoti nevarstomi plastikiniai langai, o sienose šalia jų išgręžtos kiaurymės.
Visos buvusio vaikų darželio patalpos šildomos vienintele krosnimi, kuri įrengta bendrame kambaryje. Vaikai kambariuose miega po 3 ar 4, nors kambarėliai tik kokių 8 ar 10 kvadratinių metrų. Kai kur stovėjo dviaukštės lovos. Vaikai papasakojo, kad kai kurie lovose miega po du.
Berniukams ir mergaitėms skirtose atskirose tualeto patalpose taip pat tvyrojo aitrus kvapas. Vaikai buvo labai baikštūs ir tik po ilgo pasivaikščiojimo po įstaigą ir padrąsinimų bei pajuokavimų pradėjo kalbėti.
Nevežė į mokyklą
Valdininkus nustebino, kad lankantis įstaigoje po pietų visi vaikai buvo namuose. Globotiniai paaiškino, kad tą dieną į mokyklą nevažiavo, nes direktorius ryte išvyko su reikalais ir nebuvo kam jų pavėžėti.
„Direktoriumi vaikai vadina O.Kuprienės vyrą“, - paaiškino D.Lapėnienė. Vaikai jai tvirtino, kad kartais taip atsitinka - kai direktoriui reikia kur nors išvykti, į mokyklą neišėję vaikai tuo metu paprastai žiūri televizorių arba žaidžia kompiuteriu. Taip pat paaiškėjo, kad kartu su kitais vaikais į mokyklą vežamas ir mažiausias 4 metukų šių globos namų auklėtinis. Vaikai, lankantys pradines klases, pamokoms pasibaigus (apie 12 val.) privalo laukti vyresniųjų, kuriems pamokos baigiasi apie 14 valandą. Globotiniai minėjo, kad visi vaikai į mokyklą vežami 9 vietų autobusiuku. Vyresnieji globotiniai sakė, kad mokykloje po pamokų organizuojama įvairi užklasinė veikla, kurioje jie dalyvauti negali, nes turi važiuoti į globos namus tada, kai jų atvyksta pasiimti. Gana dažnai globos namuose naktį darbuotojų išvis nebūna, o vaikai miega vieni, užsirakinę pastatą.
Po vaiko teisių gynėjų apsilankymo globos namuose jie gavo 2 auklėtinių laiškus, kuriuose buvo prašyta pakeisti globos įstaigą. Tačiau praėjus kelioms savaitėms tie patys vaikai parašė, kad globos namuose viskas gerai ir jie nieko keisti nenori.
Vaikai neprižiūrėti
„Ar vaikų globėjas gali būti asmuo, iš kurio globos nori ištrūkti vaikas, kartą jau netekęs artimųjų? Juk iš O.Kuprienės įstaigos vaikai bėga nuolat. Globėja ne tik vaikų neieško, bet net nesiteikia apie tai informuoti vaiko teisių tarnybos“, - aiškino D.Lapėnienė.
Ji pasakojo, kad pernai rugsėjį viena mergaitė pabėgo, pateko į eismo įvykį, susižalojo veidą. Žaizdos buvo susiūtos. Ir tik vasario pradžioje, kai vaikas atsidūrė kitoje globos įstaigoje, nauji globėjai pastebėjo, kad mergaitės veidelis supūliavęs dėl paliktų senų siūlų. „Anksčiau ją globojusi ponia pamiršo pasirūpinti, kad jie būtų ištraukti, - piktinosi D.Lapėnienė. - Gal sudomintų istorija apie visiškai sugedusius vaikų, kurie Pikeliškių globos namuose auga nuo 2003 metų, dantukus? Arba istorija mergaitės, kuri po erkės įkandimo nebuvo gydyta, kol pasireiškė paralyžiaus požymiai? Arba vaiko, kuris penkerius metus terorizuojamas gąsdinant jį deportuoti iš Lietuvos? Nuolat kalbame, kad vaikai - mūsų ateitis. Bet gal vien kalbėti nepakanka?“
Kaltina Danijos pilietį
Pikeliškėse globos namus įkurdinusio fondo vadovė O.Kuprienė ir baisėjosi ir piktinosi valdininkų jai metamais kaltinimais. Jos nuomone, visa tai - sąmokslas. Jo iniciatorius esąs Danijos pilietis Kimas Madsenas, anksčiau teikęs paramą vaikų namams. O.Kuprienės teigimu, po konflikto su danu visos institucijos ėmė šokti pagal jo dūdelę.
Anot O.Kuprienės, santykiai pašlijo, kai ji gavo K.Madseno laišką, kuriame jis paprašė pasirašyti sutartį, kad, globėjai susirgus ar patekus į avariją, už jo vadovaujamo Rotary fondo lėšas turėjęs būti suremontuotas globos namų pastatas atitektų tam pačiam fondui. Beje, šis pastatas naudojamas pagal panaudos sutartį su rajono savivaldybe. „Tokią sutartį jis panoro sudaryti, kai pasiūlė suremontuoti namo stogą. Žadėjo ir darbuotojus, ir medžiagas atvežti iš Danijos. Man toks jo noras pasirodė įtartinas. Man įtartina jo veikla. Manau, kad jis Lietuvoje bando plauti pinigus“, - aiškino O.Kuprienė.
Konfliktą dar labiau pakurstė tai, kad K.Madsenas internete paviešino globotinių nuotraukas. Be to, nesuderinęs su globos namais, užsienyje išplatino brošiūrą, kurioje itin niūriai pavaizdavo Pikeliškėse gyvenančių vaikų kasdienybę.
„Vaikai nežino, kas yra kišenpinigiai ir žaislai. Maistui skiriamas biudžetas planuojamas labai taupiai, pagrindinę raciono dalį sudaro kopūstai, morkos, bulvės ir tai, ką galima įsigyti iš aplinkinių ūkininkų“, - rašoma brošiūroje, kurioje žmonės raginami aukoti Pikeliškių globos namams. Brošiūra ne juokais supykdė O.Kuprienę. Ji pareiškė, kad taip žeminamas ne tik įstaigos, bet ir Lietuvos vardas, bei patikino, jog namams iš dano nieko nebereikia.
Įžvelgia klastą
K.Madsenas sausio viduryje kreipėsi į VVTAĮT ir pareiškė, kad jį šokiruoja padėtis Pikeliškių vaikų globos namuose. Pasak tarnybos darbuotojų, danas skundėsi, kad jau porą metų remia šią įstaigą materialiai, tačiau jokių teigiamų pokyčių nemato. K.Madseno teigimu, vaikai, viešėdami danų šeimose, papasakojo daug įvairių dalykų apie savo gyvenimą ir jis jaučiąs pareigą apie esamą situaciją pranešti valdžios įstaigoms. K.Madsenas turimą informaciją pateikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), vaiko teisių apsaugos kontrolierei.
O.Kuprienė įsitikinusi, kad SADM vykusio įvairių institucijų atstovų pasitarime, kuriame dalyvavo ir K.Madsenas, buvo susitarta atimti globotinius. Vaikų teisėmis besirūpinančios tarnybos LŽ tvirtino, kad Danijos pilietis fondo direktorės priešu tapo tuomet, kai prabilo apie globotinių padėtį Pikeliškėse.
LŽ paklausta, kodėl buvęs rėmėjas nori, kad vaikai būtų apgyvendinti kitur, O.Kuprienė negalėjo pateikti atsakymo. „Aš ir pati galvoju, kam jam to reikia. Jis man grasino, kad pradės kovą, jei „neišeisiu“ savanoriškai. Institucijos daro viską, ką jis liepia“, - tvirtino ji. Fondo direktorė atkreipė dėmesį, kad į SADM vykusį pasitarimą globotojai nebuvo kviesti, o jame esą sukurta strategija, kaip ją sužlugdyti. Įvairių institucijų nemalonę O.Kuprienė tvirtina užsitraukusi tuomet, kai neleido įvaikinti dviejų mažamečių, nes įvaikintojai buvo vyresnio amžiaus nei numato įstatymas.
Jaučiasi apšmeižta
Ilgai apie K.Madseno ir valdininkų kaišiojamus pagalius į ratus LŽ pasakojusi O.Kuprienė akivaizdžiai pyktelėjo paklausta apie vaiko teisių gynėjų minėtus nepilnamečių nepriežiūros atvejus.
„Dėl dantų tegul nemeluoja, vaikų dantys tvarkingi. Dėl erkės įkandimo - taip pat melas. Kai tik supratome, kad gali būti liga, iškart nuvežėme į Santariškes ir gydėme vaiką, išrūpinome geriausią priežiūrą. Dabar jokių paralyžiaus požymių nebėra“, - tvirtino direktorė.
Pasiteiravus, kodėl vienai mergaitei iš žaizdos per vėlai buvo ištraukti siūlai, O.Kuprienė paaiškino, kad siūlus ištraukia gydytojai, o ne ji, todėl medikus ir reikėtų kaltinti.
„Tokių sąlygų, kokiomis vaikai gyvena mūsų globos namuose, neturi net studentai. Tai jaukūs maži šeimyniniai namai. O jie bando įskaudinti vaikus, paima juos, sukelia didelį stresą. Kiek vaikai gali kentėti?“ - klausė direktorė. Ji pridūrė, kad finansinės naudos iš globos namų tikrai neturi, priešingai - vaikams atiduoda didžiąją dalį savo atlygio.
Lauryna Vireliūnaitė
