Štai Norvegija yra viena pirmųjų Europos šalių, svarstanti nutraukti karantiną, manoma, kad mokyklas ir darželius šalyje, kur gyvena daugybė lietuvių, pradės atidarinėti jau kitą savaitę.
Norvegijos premjerė Erna Solberg pripažino, kad šis virusas pavogė daugybę darbo vietų, komplikavo žmonių gyvenimus ir sustabdė šalies ekonomiką.
Nepaisant to, pasak E. Solberg, jau laikas pamažu grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, atidarinėti darželius, mokyklas ir kitas įstaigas. Atsiverti Norvegija pradės praėjus kelioms dienoms po Šv. Velykų, pirmiausia atsidarys darželiai, vėliau mokyklos, šalyje gyvenantiems bus leista laisvai judėti iš vienos vietos į kitą.
Tiesa, norvegams ir šalyje leidimus gyventi turintiems žmonėms laisvai keliauti į užsienį dar kurį laiką bus nepatariama, o išvykus ir grįžus teks neišvengiamai tūnoti karantine. Tai kelia nerimą Norvegijoje gyvenantiems lietuviams, kurie socialinėje erdvėje vieni kitų klausinėja, kaip grįžti į Norvegiją arba išvykti į tėvynę, o po to – grįžti į darbus svečioje šalyje.
„Ar aš teisingai supratau Norvegijos premjerės Ernos Solberg žodžius, kad kelionėms į kitas šalis bus taikomi apribojimai iki 2020 m. pabaigos? Ir kad laisvai keliaujame tarp šalių ir judėtume Šiaurės šalyse ir galiausiai Europoje, reikia atlikti ilgą ir kruopštų darbą? Tai išeina taip, kad į Lietuvą galime negrįžti iki metų galo?“, – „Facebook“ nerimauja Norvegijoje gyvenantis lietuvis Vytas.
Kiti ten pat gyvenantys lietuviai jam pritaria, kad keliauti gali būti sudėtinga ir dalijasi patirtimi apie keliones keltais iš Lietuvos arba apsipirkimo keliones į Švediją. Esą po to reikia 14 dienų praleisti karantine, nes grįžtant pasienyje yra nufotografuojamos vairuotojo teisės ir liepiama saviizoliuotis.
Norvegijoje gyvenantys lietuviai piktinasi, kad dalis visuomenės nesilaiko karantino, plūsta į parduotuves, todėl suvaržymai šalyje esą gali išlikti dar gana ilgai.
„Norvegijoje, kaip ir kitose šalyse, iš darbdavių kišenės apmokamas tik vienas karantinas. Dirbantis žmogus, jei bus karantinas ir toliau, važinėtis ir karantinuotis 2 savaites Lietuvoj ir 2 Norvegijoj fiziškai ir finansiškai nepajėgs“, – svarstė Norvegijoje gyvenanti Daiva.
Danija taip pat ketina švelninti karantiną ar visai jo atsisakyti, tai buvo viena pirmųjų Europos valstybių, nutarusi užsidaryti ir pralaukti baisiausią ligos laikotarpį. Jau po Šv. Velykų danai atidarys vaikų darželius ir dalį mokyklų.
Motyvuojama tuo, kad tėvams su vaikais namuose yra per sunku, todėl būtina juos leisti į darželius, o tėvams grįžti į darbus. Danija karantiną išgyveno gana griežtai, viskas, išskyrus maisto prekių parduotuves, buvo uždaryta, o kada atsidarys, tarkime, restoranai ir grožio salonai, neplanuojama net dabar, nors karantinas ir švelninamas.
Danijoje gyvenanti vieniša mama Audronė tv3.lt sakė, kad darželių uždarymas ir griežtas karantinas danams buvo nemenkas šokas, teko susitaikyti su ne vienu apribojimu ir daugeliu nepatogumų.
„Kai uždarė darželius, o tai padarė, man rodos, anksčiau nei Lietuvoje, kilo šiokia tokia panika. Viskas vyko gana greitai, nebuvo itin tragiška situacija, kai paskelbė karantiną, todėl kilo visokių kalbų, nuomonių. Mano supratimu, gerai, kad taip padarė, nors prisipažinsiu, vienai kelias savaites visą parą būti su dvimečiu vaiku – sunku. Tiesa, išeiti į lauką neuždraudė. Dalis žmonių renkasi pajūrio takelius, daug kas važiuoja su dviračiais toliau nuo miesto. Daugelis danų paspruko į vasaros namelius užmiestyje. Kavinės, restoranai, prekybos centrai nedirba, Kopenhagos centras tuščias, veikia tik maisto prekių parduotuvės“, – pasakojo moteris.
Kita Danijoje gyvenanti lietuvė pripažino, kad kasryt važinėja į darbą, nes dirbti iš namų – negali.
„Mums pasakė, kad jei norime, galime dirbti iš namų, arba galime būti darbe. Bet jei susirgsime, mums už dienas, kai sirgsime – nemokės. Bėda ta, kad mano darbas susijęs su dažnu buvimu laboratorijoje, dirbti iš namų galiu vos dieną, dvi per savaitę“, – pasakojo Kopenhagoje gyvenanti lietuvė.
Ji daug laiko leidžia darbe, į jį vyksta dviračiu, vengia viešojo transporto, likusį laiką tūno namuose. Planai per Šv. Velykas vykti į Lietuvą aplankyti tėvų, ar į Norvegiją – bičiulių, senokai žlugo.
Apie griežtų karantino taisyklių švelninimą prabilo ir Ispanija, kuri nuo koronaviruso nukentėjo bene labiausiai. Čia, kaip ir Italijoje, karantinas buvo toks griežtas, kad žmonėms drausta išeiti iš namų, o pavedžioti šunį ar nueiti į parduotuvę daugeliui Ispanijoje gyvenančių žmonių buvo tapę nemenka pramoga.
Ispanijoje gyvenantys lietuviai dalijasi savo karantininėmis patirtimis socialiniuose tinkluose, pasak jų, šalyje ne tik viskas uždaryta, bet ir stinga kai kurių prekių.
„Ispanijoje kartu negali niekas būti gatvėse (išimtini atvejai leidžia slaugytojams su pacientais, tėvams su vaikais), dirba tik maisto parduotuvės ir vaistinės, paprastai jos būna ne po vienu stogu, o prekybos centrai uždaryti“, – rašo Ispanijoje gyvenanti lietuvė Ema.
O štai kita lietuvė Angelė skundžiasi, kad parduotuvėse galima nusipirkti toli gražu ne viską, ko reikia ar norisi.
„Prekybos centrai dirba, bet neleidžiama pirkti jokių pramoninių prekių. Išimtį sudaro tik naujagimių prekės ir kosmetika. Prekių pilna, bet jos užtvertos ir kasoje negalima už jas mokėti. Jeigu nori ką nors iš jų nupirkti – tik per internetą. Atveža ir prie durų padeda. Nebereikia net pasirašyt“, – įspūdžiais dalijasi moteris, nors kiti lietuviai jai antrina, kad kitose parduotuvėse jokių apribojimų nėra, galima pirkti viską, kas jose parduodama.
„Carrefour'e tikrai pramoninių, elektronikos ir rūbų prekių skyriuose lentynos apjuostos juostomis. Ir parsiduoda tik internetu. Pats užsisakinėjau net pačioje parduotuvėje. O tokiose parduotuvėse kaip Aldi, LIDL ar panašiai, pirk ką tik nori“, – savo įspūdžiais socialinėje erdvėje dalijosi dar vienas Ispanijoje gyvenantis lietuvis.
Ispanijoje griežtas karantinas galios iki balandžio 26 dienos, po to svarstoma pradėti jį švelninti, leisti tam tikriems verslas po truputį atnaujinti veiklą, o žmonėms grįžti prie darbų.
Atlaisvinti karantino varžtus ketina ir Austrija, kuri nuo balandžio 14 dienos atidaro visas mažas parduotuves, o nuo gegužės pradžios ir dideles.
Vokietija svarsto atidaryti dalį mokyklų atskirose savo žemėse, taip pat galvojama apie restoranų atvėrimą, nors, kaip tai atrodys, dar nėra aišku. Vokietija su koronaviruso protrūkiu tvarkosi gana gerai, o ir skaičiai užsikrėtusiųjų – mažėja, todėl švelninamos sąlygos nieko nestebina.
Tiesa, Didžioje Britanijoje ar JAV karantinas dar tik įsibėgėja ir, manoma, užtruks. Medikai ir mokslininkai įspėja, kad net sušvelninus karantino priemones, grįžti prie įprasto gyvenimo būdo galėsime dar negreit, o laisvai keliauti po pasaulį ir pramogauti masiniuose renginiuose gali tekti tik rudenį.
