Kai štai šitaip miesto gėlinėse ima dingti našlaitės – tai reiškia tik viena: netrukus Vėlinės. Tačiau vagiama ne tik iš miesto gėlynų, bet ir nuo pačių kapų.
Prie kapinių gyvomis ir dirbtinėmis gėlėmis prekiaujanti Danutė žiedas prie žiedo dėlioja puokštelę ir pasakoja, kad kartais klientai vos nusipirkę gėlių ateina vėl – mat šios tiesiog išgaruoja nuo kapo.
Kapinių prižiūrėtojas sako, kad ne visada ilgapirščiai kalti. Esą ir pajūrio vėjai neblogi vagišiai.
Vis dėlto artėjant mirusiųjų atminimo dienai kapai tušti nelieka: kas perka gyvas skintas gėles, kas sodina, o kas artimųjų amžinojo poilsio vietas puošia dirbtinių gėlių deriniais.
Gėlių pardavėjai sako, kad keletą dienų prieš Vėlines labiau perkamos dirbtinės puokštės – kad ilgiau laikytųsi, o šventinę dieną – gyvos gėlės.
Gėlių pardavėjai tikina, kad kainų nekels ir šventinėmis dienomis – esą ir taip dažnas priekaištauja, kad gėlės gal auksu purkštos, kad tokios brangios.
Beje, kapinėse neprošal ir pačių atsargumas: mat nuo kapų ne tik dingsta gėlės, bet ir juos tvarkančių rankinės, telefonai ar net darbo įrankiai.
Pareigūnai primena, kad jokiu būdu nepaliktumėte vertingų daiktų ir automobiliuose – šventinėmis dienomis aplink kapines didelis šurmulys labai parankus ir vagims.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.