Puikus straipsnis.

Citatos autorius: Samuel Johnson, 1775 m. (Patriotism is the last refuge of a scoundrel)

i ta pacia bala, kiek reikes dar laipioti ant greblio ir gydytis guzus kaktoje, kol pagaliau suprasime, kad nei liberalizmas nei kapitalizmas savaime nepriestarauja nei isminciai, nei teisingumui (tame tarpe socialiniam), nei kulturai ir nustosime taisyti zmoniu ivairove, ne visada idealius prigimtinius instinktus ir interesus, naudodami socialistine prievarta, kuri chaotiskai atsirandancia nelygybe (?neteisybe), deja, neisvengiamai pakeicia zmogu zlugdancia totalitarine sistema ir pradesime kantriai mokytis savo asmenini interesa suprasti placiau perzengiant savo egocentristinio intereso ribas, bet tai ilgas darbas ir negarantuoja absoliutaus teisingumo ir visuotines geroves

Dėkoju V. Valiušaičiui. Genialumas paprastume. Remtis tarpukario, abiejų tautų respublikos ir t.t istorija yra metodas. Autoriaus straipsniuse randu tai, ko tap trūksta tarybinę mokyklą baigusiam žmogui. Mes apie tai nesimokėme.

Keletą sakinių gal ir ne į temą. Perskaičiau {V.Valiušaitis – inž.}; {*** --- inž. 01:18:09} komentarus. Pritariu dėl blogio, kuri pagimdo nesąžiningo pirmo milijono filosofija Lietuvoje po kovo 11-os. Pritariu ir būtinybei didesnį "dėmesį kreipti žmonių dvasingumui kelti"...

Bet šiuo metu labiausiai akcentuočiau tris susijusius klausimus KAPITALIZME: a) kas ir kaip sukuria TURTĄ (ne tik pingai, bet nauji daiktai, technologijos)? b)kaip efektyviai ir teisingai turtas padalijamas? Kaip tauta (šalis) atstato JĖGAS būsimam turto sukūrimui.

Kol kas aiškesnį atsakymą randu tik į pirmą klausimą (kiti taip pat aiškėja). Tai antrepreneriai, dažniausiai kimbantys prie savo idėjų realizavimo garažuose (tai patvirtina teorija). Tai labai iniciatyvūs ir kūrybingi (talentingi) žmonės. Ar tokie ugdomi ir garbinami Lietuvoje? Kol kas ne. Manau, kad būtent dėl dvasingumo, sąžiningumo stokos, nes tapo net mados dalyku užvaldyti svetimą turtą: valstybės, konkurento, kolegos.

Taigi, apie antrepreneriškumą kaip socialinę technologiją.
Paradoksas. Tokia išsivysčiusi visais atžvilgiais šalis kaip minėta straipsnyje Amerika vėl iš naujo rengiasi kovoti už ... antrepreneriškumą. Pvz? Skaitau apie rinkimus pas amerikonus. Pasirodo, demokratas Obama (prieš H.Clinton) siūlo atsigęžti į respublikoną Reiganą iš 1980 m, kuris labai išaukštino antreprenerį. Skandalas.
Cituoju* Obamą:
"Reiganas pakeitė Amerikos judėjimo trajektoriją, ko nepadarė nei Niksonas, nei Bilas Klintonas...Mes norime aiškumo, mes norime optimizmo, norime sugrįžti prie dinamizmo ir antreprenerystės jausmo, kurio pradeda trūkti".

Q.: Kuri Lietuvos partija iš kairės, dešinės ar centro kelia sau tokius išūkius? Nekelia. Neieško Lietuvos judėjimui naujos trajektorijos pasiremiant lietuviaiis Maceina, Damušiu ir kitų tautų mąstytojais. Siekia vieno: būti VALDŽIOJE ir turėti prestižinį pragyvenimo šaltinį sau ir savo grupei..
Kodėl tai įmanoma?
Todėl, kad šiuolaikiniai intelektualai nesiūlo tų naujų kelių visuomenei. Pasikartosiu. Nemanau, kad jie nežino. Žino, pvz žymūs proff Jucevičius, Snitka ir kiti. Bet gal paskatų mažai? O gal sąmoningumo ir dvasingumo? Rašytojai galėtų paaiškinti.
------------------
*)"Obama Hails Reagan"
Posted on 2008 01 16
...
"Ronald Reagan changed the trajectory of America in a way that Richard Nixon did not, and a way that Bill Clinton did not," he said, describing Reagan as appealing to a sentiment that, "We want clarity, we want optimism, we want a return to that sense of dynamism nad entrepreneurship that had been missing."

Gana gilus klausimas, kodėl "ši dvasia SLOPINAMA?" Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad buvusioje SSSR įtakos teritorijoje tą slopinimą vykdo Rusija.Iš dalies taip ir yra. Bet JAV negali valdyti viso pasaulio. Iš prieštaravimų ir atsiranda nauji socialiniai ekonominiai santykiai. Žmogaus sąmoningumo laipsnis lemia socialinius ekonominius santykius, pasaulyje formuojasi "žmogus demokratas", bet kol kas šeimininkauja "žmogus savanaudis".Todėl man atrodo , kad "ši dvasia SLOPINAMA" dėl žmonių civilizacijos vystymosi, raidos. Žmogaus gyvenimo gerovė - siekimas, kuris niekada nepasiekiamas. A. Maceina tą siekimą ir pavadintų tikėjimu stabu. Tas "stabas" ir yra siekiamas tikėjimu, morale, sažine... arba jėga, pinigais, valdžia...Žmogaus ir valstybės dvasinis lygis turi eiti nors lygiagrečiai su materialiniu, o dar geriau , kai dvasinis lygis pralenkia ekonominį. Lietuvoje yra priešingai, todėl pati ekonomika ir slopina "savo dvasią"- antrepreneriškumą.
Lietuvos intelektualai tą supranta, bet to negali panaudoti valstybės naudai, nes Lietuva negali užsidaryti nuo viso pasaulio. Kai SSSR buvo pradėta "perestroika", Vakaruose kilo daug minčių, kad ji persimes į visą pasaulį. Mano nuomone taip ir įvyko, ir jėga, kapitalas,valdžia dar labiau pralenkė "dvasią". Pasaulyje formuojasi nauji socialiniai ekonominiai santykiai, ir tokiu laiku dažniausiai ekonomikos gerovė priverčiama praleisti į priekį "dvasią". Kai Senovės Romoje prie puotos salių buvo įrengti vėmimo kambariai, "dvasia" išėjo į priekį, ir Senovės Roma žlugo. Kažkas panašaus vyksta pasaulyje ir dabartiniu laiku, pasaulio civilizacija "serga". Lietuvoje reikėtų didesnį dėmesį kreipti žmonių dvasingumui kelti.

Jūs labai teisus, rašydamas ""antrepreneriškumas" ("žmogaus ir valstybės") slypi žmogaus dvasioje".
Bet. Yra tautų, yra valstybių, kur ši dvasia SLOPINAMA. Ar taip gali būti, ar gali būti taip ir Lietuvoje, turime kalbėti.
--------------Labai įdomus straipsnio pavadinimas: "Kapitalistinės dvasios esmė...".
Jo (kapitalizmo) išlikimo esmė-antrepreneris (entrepreneur-fr?), iki šiol nepripažintas ekonomikos mokslo. Istorija prasideda nuo 1776. Kai Smith'as analizavo, kodėl vienos tautos pirmauja, kitos atsilieka. Paskui austras Šumpeteris 1911. Paskui amerikonai Baumol ir North apie 1990. Galiausiai Phelps 2006 Nobelio premija. Ir galiausiai Shramm'as 2008: "Economic Fluidity:
A Crucial Dimension of Economic Freedom".--------------------------------------------Neabejoju, Lietuvos intelektualai tai žino gerai. Tik nesugeba panaudoti valstybės naudai. Čia problema.

Valiušaičio straipsniai, nes jie aptaria vertybes, nuo kurių atitolome, ir į jas pažvelgia iš kito kampo.

Ačiū už tokius straipsnius. Jie aiškiai rodo , kad žmogaus ir valstybės svarbiausias "antrepreneriškumas" slypi žmogaus dvasioje. Ten yra viso pradžia, o ne Vakaruose ar Rytuose, dešinėje ar kairėje, privatizacijoje ar nacionalizacijoje...V. Valiušaitis - pirmas autorius "Balse", "peršviečiantis" viso blogio priežastis.

na dėl niekur nesakiau, "netikėkite" ir juolab nesakau, kad autorius nekompeteteingas. Šitas triuką jūs pats naudojate astakydamas į mano nepasirašytą komentarą. Cituoju: "Neturiu dabar šaltinio patikrinti ar jūs jį teisingai cituojate, tačiau kiekvienu atveju norint ką perskaičius suprasti, neužtenka žinoti žodžių reikšmes, reikia suvokti kontekstą ir jį pažinti." Tai galima nesunkiai interpretuoti kaip abejone mano kompetencijos interpretuoti duotą tekstą, o gal net ir tokios kompetencijos nuneigimą, ar ne?

Beje, aš jūsų kompetencijos niekur neneigiau. Tiesiog, kaip pats pažymėjote, norisi matyti Maceiną ir jo idėjas platesniame kontekste. Va šiuo atveju ir kyla klausimas, ar socialinės idėjos su pasiūlymais "pravalyti tautą" jos sveikatos vardan, vis dar aktualios šiais laikais? Ir ar po tokių pareiškimų galima kalbėti apie tai, kaip Maceina siūlo pertvarkyti socialinę sferą atsietai nuo tautinių klausimų?
O klausimas šitas kyla, nes savo tekste minite, jog "Nenuostabu, kad A. Maceina vienodai kritiškai vertino ir kapitalizmą, reikalaujantį, kad „žmogus savo asmenybę paaukotų ekonomikos pažangai ir ekonomikos reikalavimams“, ir komunizmą bei n a c i o n a l i z m ą, kurie prievartauja žmogų nusilenkti „klasės ar tautos psichologijai ir josios instinktams“. natūraliai kylantis sekantis klausimas - jei jau kritiniai vertina, tai kodėl jį propaguoja.
Galų gale ne vien tik straipsnyje „Tauta ir valstybė“ Maceina deklaruoja tokią savo poziciją. Bet žinoma, tai verta atskiro straipsnio:)