„Žemėj jau ir taip mažai vietos, o kapinės vis plečiasi ir plečiasi. Aš norėčiau, kad mane sudegintų ir pelenus išbarstytų, nes kapas anksčiau ar vėliau vis tiek bus apleistas, o gyviesiems vietos reikia labiau nei mirusiajam. Be to, dar kiek laiko ir pinigų jam prižiūrėti reikia, o juk mirusiajam tas pat“, – sakė Žaslių miestelyje (Kaišiadorių r.) gyvenanti Stefanija Laukminienė.
Tebelaidojama tradiciškai?
Kapinių plotai šalyje vis didėja. Su žemės trūkumu kapinėms susiduria vis daugiau savivaldybių, o ir žemės kaina šalia miestų darosi aukso vertės. Jau 2006 m. Kauno savivaldybė sprendė klausimą, kur steigti naujas miesto kapines. Pasirinkusi Vainatrakio kaimą prie Rokų, laikinosios sostinės valdžia turėjo žemės savininkams permokėti net 16 kartų. O ką darysi? Laidoti žmones juk kur nors reikia.
Šį savivaldybių rūpestį bent iš dalies turėtų išspręsti šalies viduryje statomas krematoriumas. 2003 m. Kauno medicinos universitete uždarius vienintelį Lietuvoje krematoriumą, tautiečiai velionius kremuoti veža į Rygos arba Varšuvos krematoriumus. Apytiksliais duomenimis, dabar į gretimas šalis kremuoti per metus išvežama apie tūkstantį mirusiųjų. Kėdainių krematoriumo direktorius tikina, kad dar šiais metais pastatas atvers duris.
„Planuojame, kad gruodį jau turėtume pradėti veikti. Statybos jau praktiškai baigtos. Vyksta baigiamieji darbai – paleidimų ir bandymų etapai, kurie vyks mažiausiai mėnesį. Krematoriumas bus itin modernus ir automatizuotas. Darbuotojų daug nereikės – dirbs 4–6 specialistai“, – sakė „K2 LT“ bendrovės, įgyvendinančios krematoriumo statybas ir būsimą veiklą, direktorius Vytenis Labanauskas.
Paklaustas, kodėl žmogus turėtų norėti susideginti krematoriume, o ne tradiciškai būti palaidotas, V.Labanauskas pateikė 4 svarius argumentus. „Pirmiausia kiekvienas žmogus renkasi, kaip norėtų būti palaidotas. Jeigu žmogui nemalonu, kad jis gulės po žeme ir jo kūnas pradės irti – jis rinksis kremavimą. Kitam nemalonu būti sudegintam, tad rinksis tradicinį laidojimo būdą“, – kalbėjo krematoriumo direktorius.
„Galima būtų dar diskutuoti, kuris laidojimo būdas yra tradicinis. Mes grįžtame prie senųjų lietuvių tradicijų, kai mirusiuosius sudegindavo“, – sakė Lančiūnavos kaime (Kėdainių r.) gyvenanti Stasė Vilčinskaitė.
Pasak V.Labanausko, antras svarbus argumentas, dėl ko reikėtų rinktis kremavimą, yra praktiškumas. „Kapinių plotai didėja, jie tolsta nuo gyvenamosios vietos, tad kapus prižiūrėti ir lankyti tampa vis sunkiau. Šiuolaikinis žmogus laiko turi vis mažiau, transportas brangsta. Senose kapinėse dažnai nėra vietos kitus šeimos narius palaidoti, tad geriausia išeitis – kremuoti ir urną palaidoti tame pačiame kape. Dauguma jaunų žmonių nenori būti našta artimiesiems – kolumbariume saugoma urna su velionio palaikais didelės priežiūros nereikalauja“, – sakė V.Labanauskas.
Su direktoriaus žodžiais sutinka ir S.Vilčinskaitė: „Ateis laikas, kai žmonės fiziškai nepajėgs apvažiuoti visų giminės kapų.“
Atitinka visus pasaulinius standartus
Pasak krematoriumo direktoriaus, kremavimas gali būti ir pigesnis už tradicinį laidojimą – viskas priklauso nuo velionio laidojimo vietos, karsto ir kitų dalykų. Neoficialiais skaičiavimais, kūno kremavimas ir pervežimas į kaimyninę šalį kainuoja apie 4–5 tūkst. Lt. Numatoma kremavimo kaina Kėdainiuose – 1 300 Lt (be PVM).
Vilnietė Rūta Jankauskienė savo mamą palaidojo prieš metus: „Pats pigiausias laidojimo variantas – 9 tūkst. Lt. Jei būtų buvusi galimybė kremuoti, nereikėtų 800 Lt mokėti už duobės kasimą ir dar 6 tūkst. Lt už paminklą.“ Kremuojant, primena V.Labanauskas, nereikalingas brangus karstas, o ir salė atsisveikinti bus suteikiama nemokamai.
O dauguma provincijoje kalbintų žmonių įsitikinę, kad kremuoti būtų brangiau. „Paminklą galiu ir už 200 litų gauti“, – sakė viena kaimo moteris.
„Nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose“, – laiške dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo prieš kelerius metus rašė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Žemės trūkumas – ketvirtas V.Labanausko įvardijamas argumentas. „Kiekviena savivaldybė turi pasirūpinti joje gyvenančio žmogaus palaidojimo vieta. Tačiau šalia miestų kapinių vis mažiau, jos nukeliamos tolyn į provinciją, nes žemės trūksta kitoms reikmėms“, – pasakojo krematoriumo vadovas ir pridūrė, kad kremavimas ir ekologiniu požiūriu yra geriau nei miesto rajonais tampančios kapinės.
V.Labanauskas tikina, kad Kėdainių krematoriumas bus vienintelis iš aplinkinėse šalyse esančiųjų, kuriame artimieji galės palydėti ir net patys dalyvauti kremuojant velionį. „Dalyvaudamas kremavimo procese žmogus įsitikins, kad jokios apgaulės ar kito velionio pelenų nebus įpilta į urną. Rygos ir Varšuvos krematoriumuose viskas vyksta už uždarų durų, o mes leisime žmonėms patiems viską stebėti“, – pasakojo būsimojo krematoriumo vadovas.
Trečiadienį V.Labanauskas grįžo iš Vokietijos, kur apžiūrėjo modernius vokiškus krematoriumus. Vokiško tipo krematoriumas bus ir Kėdainiuose. „Lietuvos krematoriumas bus itin ekologiškas, atitinkantis visus ES standartus. Kaimyninės šalys tuo negali pasigirti. Valymo įrenginiai mums kainavo daugiau nei visi kiti – tai rodo griežtą ekologinį požiūrį. Kėdainiuose sumontuota pati naujausia ir moderniausia įranga, kokia tik šiuo metu gaminama pasaulyje, – Kėdainių krematoriumo pranašumus vardijo jo vadovas. – Galima drąsiai teigti, kad nuo Vokietijos sienos iki pat... Kinijos tai bus pats moderniausias krematoriumas, atitinkantis visus pasaulinius standartus ir reikalavimus.“
Kremuosis dešimtadalis lietuvių
2008 m. pabaigoje buvo atlikta visuomenės apklausa, kuri parodė, kad jau tuo metu 18 proc. respondentų (iš daugiau kaip 1,1 tūkst.) norėtų būti kremuoti.
Paklaustas kodėl krematoriumui buvo pasirinkti Kėdainiai, V.Labanauskas pabrėžė, kad Lietuva nėra tik Vilnius ar didieji miestai. „Mes teiksime paslaugą visai Lietuvai, o Kėdainiai yra Lietuvos viduryje. Įsikūrėme pramoninėje zonoje, kur arčiausi gyvenamieji namai yra daugiau kaip už 3 km, tad gavome ir kėdainiškių sutikimą čia kurtis“, – sakė krematoriumo vadovas.
Pasaulyje krematoriumai sparčiai pradėti statyti po Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia jų pastatyta Japonijoje, kur kiekvienas žemės lopinėlis yra labai vertingas. Čia kremuojama net apie 98 proc. mirusiųjų. Čekijoje kremuojama 95 proc., Didžiojoje Britanijoje – 70 proc., Danijoje – 69 proc., Švedijoje – 65 proc., Šveicarijoje 63 proc. mirusiųjų. Vokiečių apskaičiavimu, Lietuvoje pirmais metais gali būti kremuojama apie 10 proc. mirusiųjų.
Danijoje krematoriumų išskiriama šiluma panaudojama bažnyčioms šildyti. Berlyno centre įkurtas krematoriumas šildo visą gyvenamąjį kvartalą nemokamai. „Deja, pas mus energija šildys orą. Nenorime, kad visuomenė sprendimą efektyviai panaudoti energiją priimtų kaip pasinaudojimą kūnų energija komerciniais ar pan. tikslais. Manau, tai pakankamai jautrus klausimas, todėl kol kas sprendimas yra toks“, – konstatavo Kėdainių krematoriumo direktorius.
Senovės baltai savo artimuosius laidodavo trejopai: medžiuose, žemėje ir degindavo. Kilmingesni buvo sudeginami, mat baltai manė, kad deginimas yra lengvesnis sielos išlaisvinimas iš kūno. Tarpukario Lietuvoje mirusiųjų palaikų kremavimas buvo įteisintas 1932 m. Po ketverių metų pradėjo veikti pirmas ir vienintelis šalies krematoriumas Kaune. Laikinojoje sostinėje krematoriumas tapo sensacija, ypač tarp inteligentų. Daugelis to meto garsių Lietuvos menininkų ir mokslininkų viešai bei savo testamentuose skelbdavo, kad pageidauja, jog po mirties jų kūnus sudegintų.
V. Žuklevičius
