Neapsikentę miesto valdžios abejingumo ir žeriamų tuščių pažadų situaciją kažkada išspręsti, mirusiųjų artimieji teikia prašymus perlaidoti vandenyje mirkstančius mirusiųjų palaikus. Tiesa, valdininkai rėžia tiesiai šviesiai – kad jau nori perlaidoti, lai plačiau atveria pinigines, nes tai daryti turės savo lėšomis.
Vaizdas neįprastas: šalia kapų - medis, o jame – lyg įaugęs geležinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrėle. Ir būtent po juo, kaip stebisi kapinių lankytojai, ir žiemos pabaigoje, ir šiandien vandens kone iki kelių, o dešimtys kapų ir iš viso atsidūrė po vandeniu. Kuris beveik neslūgsta.
Tokius vaizdus dar pavasariop mačiusi, vilnietė Milda atskubėjo patikrinti, ar nepaskandintas prieš dvidešimt metų mirusio vyro kapas.
Iš miesto valdžios – konkrečių sprendimų moteris nesitiki. Nes, esą dar pavasarį valdininkai žarstė pažadus, kad bus ieškoma sprendimų, ką daryti kad vanduo nesirinktų ir kapų nemerktų. Ir tuokart žmonės buvo įtikinti, kad vanduo čia renkasi tik todėl, kad žemė įšalusi ir sparčiai tirpstantis sniegas nespėja susigerti.
Žadėta, kad bus ieškoma sprendimų, kaip kuo skubiau bėdą pašalinti. Tačiau padėtis per pusmetį nepasikeitė. Valdininkai nerado priežasties, kodėl kartais vanduo susikaupia, o kartais per lietų čia būna sausa. Nors dar prieš metus, kaip sako kapinių administratorius, čia buvo atliktas vandens drenažas. Įrengta vienuolika šulinių. Bet visa tai – neveiksminga.
Valdininkai ne tik tyli apie kompensacijas, apie kurias dar žiemą buvo prabilę mirusiųjų, kurių artimųjų palaikai mirksta vandenyje giminės, bet paaiškėja, kad ir perlaidojimas taip pat patuštins artimųjų, bet ne miesto valdžios kišenę.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
