Už užsienio politikos kryptį ir jos įgyvendinimą Lietuvoje atsakingas prezidentas, bet ne visiems debatų dalyviams vienodai sklandžiai sekėsi kalbėti apie pagrindinius Lietuvos užsienio politikos iššūkius ir kryptis. Debatus kandidatai į prezidentus pradėjo nuo esminio klausimo būsimam šalies vadovui, reikėjo atsakyti, koks yra svarbiausias jų užsienio politikos tikslas ir kaip bus jo siekiama.
Pasak pirmo kalbėjusio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos, svarbiausias jo tikslas – saugumas, kuris priklauso nuo bendradarbiavimo su NATO, gerų santykių su JAV ir tamprių ryšių su ES. Tiesa, jis užsiminė, kad tik JAV ir ES nesprendžia visų problemų, todėl svarbu ieškoti partnerių daug plačiau ir deramai atstovauti Lietuvos žmonėms. G. Nausėda užsiminė, kad taip pat, kaip gynyba yra svarbu ir „išsibarstę po visą pasaulį“ lietuviai, su kuriais būtina palaikyti ryšius.
Naglis Puteikis rėžė, kad iki šiol Lietuvos užsienio politika rėmėsi pataikavimu Briuseliui ir kitiems didiesiems žaidėjams. Jis tikino, kad buvę užsienio reikalų ministrai neatstovavo Lietuvos interesų taip, kaip turėjo ir pateikė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atvejį, kuris, pasak jo, įrodo, jog lietuviai, skirtingai nuo bulgarų, nemokėjo apginti savo interesų.
Saulius Skvernelis kartojo jau anksčiau išsakytas mintis, jog pagrindinė jo užsienio politikos kryptis – nacionaliniai interesai ir jų gynimas, pragmatiškumas. Pasak kandidato į prezidentus, svarbu su pasirinktais strateginiais partneriais bendradarbiauti ne žodžiais, o veiksmais, taip pat – stiprinti ekonominę diplomatiją, suktis į Tolimuosius Rytus (Japoniją), glaudžiau bendradarbiauti su Lenkija.
Ingrida Šimonytė tikino, kad užsienio politikoje jai svarbiausia saugus pasaulis Lietuvoje ir aplink Lietuvą. Ji taip pat pabrėžė vertybių svarbą ir tai, jog su partneriais būtina siekti tų pačių tikslų.
Anot Arvydo Juozaičio turime siekti gerų santykių su JAV ir ES, nes tai mūsų strateginiai partneriai pasaulyje. O štai Valentinas Mazuronis užsienio politiką mato, kaip įrankį, kuris gali padėti gerinti Lietuvos piliečių gerbūvį. Jis taip pat siūlė ieškoti daugiau draugų, nedauginti priešų.
Voldemaras Tomaševskis aiškino, kad Lietuva savo užsienio politikos neturi, nes neva praranda galimybę pati spręsti ką ir kaip nori ir gali daryti.
Apie santykius su Rusija
Kalbėdami apie Rusiją ir kokios pozicijos privalu laikytis šios šalies atžvilgiu, beveik visi kandidatai į prezidentus pasisakė vieningai, išsiskyrė tik V. Tomaševskio nuomonė, jis tikino, jog privalu gerinti santykius su didžiuoju kaimynu.
Vytenis Andriukaitis tikino, kad ES atsakas Rusijai į šios veiksmus Kryme ir Donbase – teigiamas dalykas. Visgi jis pabrėžė, jog Rusija yra stipri valstybė, kuri vaidina svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje ir su ja tenka spręsti daug ir sunkių klausimų. „Turime suprasti, kad esame kaimynai ir turime daug kaimynystės problemų“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus, užsimindamas, jog svarbu ir pragmatiniai ryšiai. Jis taip pat aiškino, kad nuo sankcijų kenčia paprasti žmonės Lietuvoje, ES ir Rusijoje.
Naglis Puteikis sakė, kad mes turėtume imti pavyzdį iš Estijos prezidentės, kuri neseniai susitiko su Rusijos prezidentu. Esą tai ji darė subtiliai, o Dalios Grybauskaitės retorika pažeidė lietuvių interesus.
Saulius Skvernelis tikino, kad santykių su Rusija turėjimas vien dėl to, kas turėti santykius, neturi prasmės. Anot jo, Lietuva turi išlaikyti bendrą poziciją su ES ir sankcijos yra skirtos režimui, o ne žmonėms. Jis siūlė bendradarbiauti pragmatiškai, bet ne aukščiausiu lygiu.
Ingrida Šimonytė abejojo ar reikia kažką keisti santykiuose su Rusija. Anot jos, niekas nepasikeitė: Krymas okupuotas, Rusija neigia pažeidusi tarptautinius susitarimus, todėl švelninti retorikos su Rusija nereikia. Ji replikavo V. Andriukaičiui, kad niekas taip nekenkia Rusijos žmonėms, kaip pačios Rusijos veikla..
Arvydas Juozaitis teigė, kad Rusija yra Rytų drakonas. „Dabar su Rusija bendravimas yra ne mūsų vienų, o per ES ir NATO struktūras“. Tiesa, jis tikino, kad Estijos prezidentės vizitas į Rusiją rodo, kad stagnacijos situacijoje nėra. „Turime suprasti, kad Rusija niekada neturi tik ekonominių interesų“, – sakė A. Juozaitis, tikindamas, kad Estijos vadovės vizitas tikrai buvo derintas ir su NATO vadovais ir su kitais aukštais politikais.
Valentinas Mazuronis nesutiko su I. Šimonytės mintimi, kad požiūris į Rusiją neturėtų keistis. Anot jo, jis jau dabar keičiasi ir reikia tai suvokti, elgtis adekvačiai.
Voldemaras Tomaševskis vienintelis iš kandidatų tikino, jog turime gerinti santykius su Rusija, nes žiūrint į ateitį tai yra svarbu. Jis tikino, kad ES neturi vienodos politikos Rusijos atžvilgiu, nes Vokietija sėkmingai prekiauja dujomis su Rusija. Jis taip pat pabrėžė Rusijos, kaip krikščioniškos civilizacijos šalies svarbą, esą didėjant islamizacijai tai darosi svarbu, todėl neturėtume šių santykių neplėsti. Jis sakė, kad Krymo aneksija siejasi su Kosovo atidavimu albanams, todėl Vakarai turėtų vengti dvigubų standartų.
Mindaugas Puidokas tikino, jog Rusija vis dar yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, nors kiti kandidatai jam prieštaravo. Pasak M. Puidoko, agresyvi Lietuvos retorika Rusijos atžvilgiu nenaudinga Lietuvos piliečių gerovei. Jis siūlė gerinti santykius su Baltarusija, kad išvengtume dar vienos Rusijos prie savo sienų.
Apie ES ateitį
Kalbėdami apie ES ateitį kandidatai nesutarė ar Prancūzijos prezidento pasiūlymai yra geri ir kaip ES turėtų atrodyti ateityje.
Naglis Puteikis įsitikinęs, kad Prancūzijos vadovo pasiūlymai silpnintų tautų ir valstybių teises. Jis įsitikinęs, kad ateinantys Europarlamento rinkimai turėtų „nugesinti“ E. Macrono iniciatyvas, nes kyla jėgos, kurios mano, jog turėtų sustiprėti valstybių balsas.
Arvydas Juozaitis sako, kad Prancūzijos prezidento iniciatyva keisti ES jo paties šalyje buvo sukritikuota, o Vokietijoje išjuokta, nes E. Macronas pretenduoja į „kitas roges ar biudžetą“. Jis Prancūzijos prezidentą pavadino „mažuoju Napoleonu“, kuris nesusitvarkydamas savo šalies viduje mėgina daryti tvarką už jos ribų.
Saulius Skvernelis sakė pritariantis dabartiniam ES modeliui, esą nereikia jokio nacionalinio centro, kuris galėtų kurstyti nesantaiką. Politikas tikino, kad nereikia centralizuoti teisės sistemų ir taikyti priverstinės migracijos politikos visoms ES valstybėms
Apie santykius su Ukraina
Kalbėdami apie Ukrainą kandidatai į prezidentus pabrėžė būtinybę padėti šiai valstybei, nors V. Tomaševskis pareiškė, kad jo mintis apie revoliucijos sukeltą blogį, kurią jis išsakė prieš kelis metus, esą pasitvirtino.
S. Skvernelis sakė, kad šiandien Ukraina kariauja karą ne tik dėl savęs, bet ir dėl Europos, todėl šiai šaliai privalu padėti. Jis tikino, kad neretai Vakaruose sunkiai suvokia, kokia yra tikroji padėtis Ukrainoje. „Mes turime ne žodžiais, o darbais šią šalį palaikyti. Džiaugiuosi, kad Lietuva deda indėlį ir buvo valstybė, kuri buvo pirma parėmusi ginkluote Ukrainą ir finansinė parama yra, humanitarinė parama“, – kalbėjo S. Skvernelis, pripažinęs, kad privalome reikalauti, jog Ukraina vykdytų reformas ir pripažindamas, kas korupcijoje toje šalyje yra didelė, bet „nematyti pažangos“ taip pat negalima.
Ingrida Šimonytė sakė, kad Ukraina yra pakliuvusi į uždarą ratą, nes iš jos reikalauja daryti reformas, bet nėra garantijų, kad ji bus apdovanota (nors asociacijos sutartis su ES yra). Anot politikės, reikėtų kalbėti apie, kad ir tolimą, bet narystę ES, o mes galėtume jiems padėti su reformomis, prisidėti prie kaitos.
Valentinas Mazuronis tikino, kad jis dažnai būna Ukrainoje ir puikiai žino, kokia ten yra situacija. Anot jo, privalome matyti tikrą situaciją toje šalyje, ją valdo oligarchai. „Šiandien Ukrainą valdo didžiulę įtaką turintys oligarchai“, – tikino V. Mazuronis.
Voldemaras Tomaševskis kartojo prieš keletą metų sakytą frazę, kad jis nėra revoliucijų šalininkas. Anot jo, revoliucijos rezultatas 5 milijonai emigravusių žmonių, skurdas. Jis aiškino, kad Ukrainą valdo oligarchai, o ukrainiečiai yra „tam tikro“ mentaliteto žmonės, ten korupcija yra giliai įleidusi šaknis, todėl nėra gerų perspektyvų.
Mindaugas Puidokas tikino turintis Ukrainoje draugų, todėl ne iš nuogirdų žino, jog po Petro Porošenko išrinkimo „viskas pajudėjo dar į blogesnę pusę“. Jis aiškino, kad Ukrainoje klesti korupcija, o kol oligarchai nebus pažaboti, tol niekas nepasikeis. Politikas išreiškė palaikymą kandidatui į Ukrainos prezidentus Volodymyrui Zelenskiui.
Gitanas Nausėda pripažino, kad Ukraina turi didelių problemų, ten klesti didžiulė korupcija yra klanų valdymo apraiškų. Visgi jis tikino, kad Lietuva negali nusišalinti ir nepadėti kaimyninei valstybei, anot jo, privalome imtis lyderystės, padėti ukrainiečiams kelyje į ES.
Apie santykius su JAV
Kalbėdami apie galimą ar įsivaizduojamą susitikimą su JAV prezidentu kandidatai pabrėžė, jog kalbėtis tik „už Lietuvą“ būtų sunkoka.
Arvydas Juozaitis sakė, kas pirmiausia JAV prezidentui papasakotų, kokia galinga buvo Lietuvos valstybė, o tada kalbėtų apie dabarties geopolitikos iššūkius. „Dabar reiktų tik apie savo įsipareigojimus kalbėti, manau dabartinis prezidentas būtų patenkintas, kad mes vykdome savo finansinius įsipareigojimus kariuomenės palaikymo ir, kad mes esame net ištikimesni nei senoji Europa“, – aiškino kandidatas į Lietuvos prezidento postą.
Valentinas Mazuronis svarstė, kad JAV prezidentui pirmiausia reikėtų padėkoti, kad jis „padarė realius žingsnius mūsų valstybės saugumo klausimais“. Jis taip pat primintų JAV vadovui apie didelę lietuvių diasporą jo šalyje.
Voldemaras Tomaševskis su JAV prezidentu kalbėtų apie trapią Lietuvos geopolitinę padėtį, tai, kad esame ant potencialios fronto linijos ir bijome būti išduoti. Jis sakė, kad norėtų paaiškinti JAV prezidentui mūsų situaciją ir tai, kad „neverta eskaluoti“ tam tikrų dalykų, nes mes turime su kaimynais gerai sugyventi ir JAV tai turi suprasti.
Gitanas Nausėda aiškino, kad dabartinis JAV prezidentas – išskirtinis politikas, nes nuosekliai siekia įgyvendinti savo rinkiminius pažadus. „Norėčiau kalbėti apie dabartį ir ateitį, yra kuo pasidžiaugti“, – sakė G. Nausėda.
Vytenis Andriukaitis sakė, kad jo pokalbis su JAV prezidentu būtų sudėtingesnis. Jis su JAV prezidentu norėtų aptarti prekybos karus ir pasitraukimą iš klimato kaitą ribojančių susitarimų. O štai Naglis Puteikis aiškino, kad Lietuva be reikalo nuolaidžiauja JAV ir didina gynybos biudžetą, esą daug geriau būtų didinti pensijas.
Saulius Skvernelis tikino, kad gintų Lietuvos interesus prieš JAV prezidentą ir atsiprašytų dėl Lietuvos balsavimo Jungtinėse Tautose, kai buvo balsuojama dėl Jeruzalės, kaip Izraelio sostinės statuso.
