„Mano manymu, ne visos funkcijos yra būdingos valstybei ir kai ką tikrai galima būtų privatizuoti. Aišku, mano manymu, tas privatizavimas galėtų būti dalyvaujant verslo asociacijoms. Nes, sakykime, veislininkystė - tai yra grynai verslo, ūkininkų reikalas ir jie patys tuo turėtų užsiimti“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite penktadienį žurnalistams sakė B.Markauskas.
Pasak jo, nuo Maisto ir veterinarijos tarnybos būtų galima atskirti Rizikos vertinimo institutą.
„Kalbant apie kitas tarnybas, ypatingai apie Maisto ir veterinarijos tarnybą, aš manau, kad tam, jog mažintume rizikas, turėtu būti atskirtas Maisto ir veterinarijos rizikos valdymo institutas nuo tarnybos. Dabar ieškomas naujas vadovas, tai tikrai norisi, kad ateitų vadovas, kuris užtikrintų sąžiningumą ir sklandų darbą“, - tikino B.Markauskas.
Laikinoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė praėjusią savaitę išplatintame pranešime teigė, kad ministerija nepritaria jai pavaldžių bendrovių privatizacijai. Ministerija taip pat nesutiko su Ūkio ministerijos siūlymu pertvarkyti jai priklausančias įmones.
B.Markausko teigimu, problemų yra ir Nacionalinėje žemės tarnyboje, žuvininkystės sektoriuje, tad šios sritys taip pat bus peržvelgtos.
„Kalbant apie pagrindinius darbus, žurnalistai girdėjote, kad pastaruoju metu Žemės ūkio ministerijos kuruojamose srityse yra daug problemų. Tiek žuvininkystėje, tiek Nacionalinėje žemės tarnyboje, tiek kiti dalykai. Nuo to ir pradėsime - revizuosime tą situaciją ir spręsime sunkiausias problemas“, - teigė kandidatas į ministrus.
„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Žemės ūkio ministerija turėtų būti iškelta į Kauną. B.Markauskas tikino, jog kalbėjo su ministerijos kanclere, jog reiktų pradėti skaičiuoti, kiek tai kainuotų, tačiau šio darbo nelaiko savo prioritetu.
„Kadangi aš būsiu komandoje Vyriausybėje, pirmiausiai tai yra Vyriausybės valia, bet ministerijai ir ministrui tai nėra pagrindinė tema ir pagrindinis uždavinys, bet aš jau bendravau su ministerijos kanclere, kad turėtų būti pradėti skaičiavimai, pradėta galvoti apie tai, bet aš kaip ministras nesusikoncentruosiu į tai labiausiai“, - tikino kandidatas į ministrus.
B.Markauskas dėl ūkininkų rengtų protestų buvo teistas. Jis tikina besitikintis, jog tai nesukliudys jam tapti ministru bei teigė, kad su prezidente aptarė šį klausimą.
„Be abejo, (prezidentė - BNS) užsiminė ir mes ne kartą - ir prezidentei būnant komisare Briuselyje - esame apie tai kalbėję“, - teigė jis.
Žemės ūkio ministerija valdo beveik 30 įvairių įstaigų, tarnybų ir bendrovių.
Kandidatas į žemės ūkio ministrus yra dirbęs kooperatyvų „Lietuviškas pienas“ ir „Pienas LT“ valdybose, keturis kartus buvo rinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. 2006 metais jis turėjo galimybę tapti Seimo nariu, kai mandato atsisakė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Kazys Bobelis. Vis dėlto šia galimybe jis nepasinaudojo.
2003 metais B.Markauskas ir kiti ūkininkai surengė kai kurių kelių į Latviją ir Lenkiją bei automagistralės prie Klaipėdos blokadą, reikalaudami didesnės paramos pieno gamintojams. Blokadą žemdirbiai nutraukė, tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno gamintojams 56 mln. litų.
2004 metų rugsėjį teismas B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai.
Tačiau 2013 metų pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga, nes demonstracija vyko be smurto, tuo pat metu vykstant žemdirbių deryboms su Vyriausybe. Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 metais to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.
