Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį ilgai nagrinėtoje turto prievartavimo byloje.
Kamuolinių (kai kada vadinamų Aguoniniais, – red. past.) nusikalstamos grupuotės lyderiu laikomam Giedriui Janoniui (34 m.), pravarde Kamuolys, prokuroras Mindaugas Sabaitis prašė skirti net 9 metų laisvės atėmimo bausmę, suimant jį teismo salėje, tačiau teismas Kamuoliui buvo gailestingas.
G. Janoniui paskirta tik 3 metų bausmė, atidedant jos vykdymą 2 metams.
Teisėjų kolegija atsižvelgė į onkologine liga sergančio G. Janonio, kuriam neseniai buvo pašalintas vienas plautis, sveikatos būklę.
Atrodo, jog be reikalo galimo suėmimo išsigando ir nuosprendžio išklausyti neatvyko ir Pyragėlio pravardę turintis, dešiniąja G. Janonio ranka laikomas Deividas Čereška (34 m.).
Jam skirta reali 3 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis bus suimtas tik nuosprendžiui įsigaliojus.
O tai gali įvykti gana negreitai, nes nuteistuosius ginantis kriminalinėse bylose pagarsėjusių advokatų žiedas tikrai nepatingės nuosprendį apskusti.
Galima numanyti, kad nuosprendį skus ir prokuroras M. Sabaitis.
Gruzino pravardę turintis Andrius Juodis (30 m.) nuteistas 3 metų nelaisvei, tačiau jo laukia dar viena baudžiamoji byla dėl sausio 30–osios naktį Kauno centre šalia klubo „Exit“ peiliais subadytų dviejų jaunuolių.
Tad sugyventinės į teismo salę atsivestą jo mažylį, A. Juodis galėjo pakalbinti tik per stiklą.
Pamyluoti sūnų Gruzinas galės dar negreitai.
Labiausiai nepatenkinti teismo nuosprendžiu buvo Mariaus Pilvelio artimieji, nes šioje byloje jam skirta pati didžiausia – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau prie jos pridėta ir neatliktos ankstesnės bausmės „uodegėlė“, tad subendrinus bausmes M. Pilvelis į pataisos namus išsiustas 8 metams.
Teisiamųjų suole turėjo sėdėti ir dar keli nuo Temidės pasislėpę bei iki šiol tebeieškomi Kamuoliniai: A. Juodžio brolis Kastytis Juodis, pravarde Kostia,, Kęstutis Boreika, pravarde Uzbekas ir Artūras Sutkus.
Šį kartą Kamuolinių ketveriukė buvo teisiama už turto prievartavimą iš automobiliais ir nekilnojamuoju turtu prekiaujančio verslininko Š. Valasevičiaus bei jo ginklo pagrobimą.
2007 metais kaunietis buvo pagrobtas iš savo namų Panemunėje laiptinės ir porą parų kažkur laikytas bei kankintas. Iš jo buvo pareikalauta 100 000 eurų išpirka, kuri vėliau sumažinta iki 50 000 eurų.
Verslininkas pasirašė jam padiktuotą skolos raštelį, kuriuo pagrobėjai vėliau kažkodėl nepasinaudojo.
Po dviejų parų pagrobtasis buvo išmestas iš automobilio netoli iš Kauno į Marijampolę vedančio senojo kelio. Po to verslininkas ilgai gydėsi ligoninėje. Šio pagrobimo kaltininkai taip ir nebuvo nustatyti.
Šiaip ar taip, vienas Š. Valasevičiaus vaikystės draugas įkalbėjo jį ateičiai užsitikrinti vienos iš įtakingiausių Kauno nusikalstamų grupuočių užtarimą.
Verslininko apsisprendimą pagreitino ir paslaptingas jo sūnaus užpuolimas – jaunuolis buvo sumuštas, jam peršauta koja.
Tad netrukus „Eglės“ kavinėje susitikęs su naujaisiais savo „globėjais“ Š. Valasevičius sutiko jiems mokėti už „stogą“ pusę savo gaunamo pelno. Pinigus reikėjo perdavinėti per tarpininkus.
Tačiau Kamuoliniai buvo nepatenkinti, kad vis dar nekaip besijaučiantis jų „globotinis“ mažai dirba. Nujausdami, kad ne visi verslininko sudaromi nekilnojamojo turto pardavimo sandėriai yra „švarūs“, turto prievartautojai pareikalavo 150 000 litų už vieną esą Š.Valasevičiaus sugyventinės vardu parduotą butą.
Verslininkas tikina, kad paklusęs šiam reikalavimui ir perdavęs reketininkams reikalaujamą sumą.
Vis dėlto po kiek laiko Š. Valasevičius buvo pakviestas į susitikimą kažkurioje pakaunės degalinėje, kur iš jo buvo atimtas savigynai įsigytas ginklas, o jis pats ir vėl pagrobtas.
Mikroautobusu savo auką vežioję Kamuolinių smogikai neva pradžioje reikalavo pinigų, o vėliau prasitarė, kad ketina Š. Valasevičių nužudyti. Tačiau mikroautobusas netikėtai įklimpo pievoje.
Pagrobėjai kažkodėl už vairo pasodino savo auką, o patys – ėmė stumti automobilį. Išriedėjęs į sausesnę vietą Š. Valasevičius nebesustojo, bei padidinęs greitį nuvažiavo tiesiai į Panemunės policijos komisariatą.
Visą laiką bet kokią savo kaltę neigę Kamuoliniai teisme šaipėsi, kad visi verslininko parodymai – tai tik graži pasaka, kurią Š. Valasevičius sukūrė norėdamas kažkaip pasiaiškinti sugyventinei dėl nežinia kur pradangintos didelės pinigų sumos.
Mat, jo paties teigimu, turto prievartautojams jis perdavė bendrame seife laikytus savo draugės pinigus. Teismo posėdyje moteris pareiškė, kad dėl to pretenzijų Š. Valasevičiui ji neturi. Beje, ši liudininkė prieš kurį laiką taip pat patyrė smurtą pačiame Kauno centre.
Iki šiol nenustatyti nusikaltėliai šliūkštelėjo moteriai į veidą rugšties ir jį subjaurojo.
Atrodo, jog teismas taip pat nelabai patikėjo Š. Valasevičiaus argumentais, nes jo 150 000 litų turtinės žalos ieškinį atmetė. Verlininkui priteista tik 20 000 litų neturtinė žala.
Teismas laiko neįrodytų ir Š. Valsevičiaus ginklo pagrobimo faktą ir dėl to teisiamuosius išteisino.
Taip pat nepripažinta, jog teisiamieji veikė kaip organizuota grupė, nes, pavyzdžiui, antrajame verslininko pagrobime iš visų nuteistųjų dalyvavo tik M. Pilvelis.
Tad Kamuoliniai pripažinti kaltais tik tuo, kad reikalavo Š. Valasevčių dalintis su jais savo gaunamu pelnu.
Remigijus RAINYS