Sėdėti savo bute ir, pavyzdžiui, kompiuterio monitoriuje stebėti, kas vyksta kieme, o išvydus ką įtartino kviesti policiją. Taip netolimoje ateityje jau galės elgtis kauniečiai, o klaipėdiečiams, kad ir kaip jie norėtų, teks laukti dar ilgiau.
Reikia pripažinti, kad daugiabučių namų kiemai - ne pačios saugiausios vietos. Juose gana dažnai apiplėšiami žmonės, apvagiami automobiliai, siautėja chuliganai, neretai įsibraunama į gyventojų sandėliukus.
Siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams arba padėti greičiau juos atskleisti, vieno Kauno mikrorajono kvartalo namų kiemuose rengiamasi įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas.
Tokią idėją teigiamai vertina ir uostamiesčio policijos atstovai, ir gyventojai, tačiau ji kol kas lieka utopija dėl pinigų stygiaus.
Tuo tarpu Kauno meras jau pažadėjo kompensuoti iki 50 proc. vaizdo įrangos įrengimo išlaidų. Šilainių mikrorajone, 7 namų kiemuose įrengus kameras, jų fiksuojamus vaizdus gyventojai tiesiogiai galėtų stebėti per kompiuterį ar televizorių.
Techniškai nesudėtinga
Pasak Klaipėdos centre vaizdo stebėjimo kamerų tinklą įrengusios bendrovės „Fima“ specialistų, daugiabučių kiemuose sumontuoti panašias sistemas nebūtų labai sudėtinga.
Ji galėtų būti uždara - tokiu atveju kamerų filmuojamą vaizdą stebėtų atsakingas asmuo, kuris, pastebėjęs galimus pažeidimus ar įtartinus asmenis, praneštų atsakingoms tarnyboms.
Įmanoma suteikti galimybę stebėti vaizdą ir patiems gyventojams namuose, tačiau „Fimos“ specialistų nuomone, tai nebūtų efektyvu. Jų teigimu, stebėjimu turėtų užsiimti profesionalai, mat gyventojai gali „prigeneruoti“ nereikalingų skambučių ir skundų policijai.
Kitas būdas, kurį lengvai būtų galima pritaikyti Klaipėdoje - daugiabutyje sumontuotas kameras sujungti su miesto tinklu. Tuomet vaizdas būtų perduodamas į jau veikiantį stebėjimo centrą.
Užsienyje taikoma kitokia praktika - daugiabučiuose įrengus vaizdo stebėjimo sistemą, įkuriamas ir mini stebėjimo postas, kuriame dirba pasamdyti žmonės.
Domina kaina
Manoma, kad kamerų įrengimas galėtų tapti savotišku programos „Saugi kaimynystė“ tąsa. Klaipėdos gyventojai suburti tokias su policija glaudžiai bendradarbiaujančias grupes skatinami jau gerą dešimtmetį, šiuo metu programoje dalyvauja 16-os namų bendruomenės.
Paskutinioji uostamiesčio bendrija, prisijungusi prie programos - „Dvyniai“, vienijanti I. Simonaitytės gatvės 27 ir 29 namus. Jos pirmininkė sako taip pat neprieštarautų, jog kiemuose būtų įrengtos kameros, tačiau gąsdina išlaidos.
„Mano nuomone, kameros šalia mūsų namų tikrai praverstų - vieta nerami, šalia veikia prekybos centras, dažnai būna neblaivių asmenų. Visų pirma tektų išsiaiškinti svarbiausia - kiek už tokią paslaugą gyventojams reikėtų mokėti, kiek prisidėtų miestas. Tačiau kai valdžia neranda lėšų net šiukšlių išvežimui, ką jau kalbėti apie kameras“, - samprotavo Janina Lekoveckienė.
„Tokia idėja sveikintina ir manau, kad ateityje ji bus įgyvendinta. Tačiau vaizdo stebėjimo kamerų tinklas šiuo metu išplėstas tik iki Kauno gatvės, kol jis pasieks pietinę miesto dalį, praeis tikrai nemažai laiko“, - teigia 4-ojo policijos komisariato Viešosios policijos nuovados viršininkas Albinas Misevičius.
Atbaidytų pinigai
„Pernai įrengta sistema miestui per dešimtmetį kainuos beveik 6 milijonus litų. Esant tokiai situacijai vargu ar galima tikėtis finansavimo kamerų įrengimui daugiabučiuose. Nors sumanymas, reikia pripažinti, yra geras. Juk kamerų stebimose vietose nusikaltimų sumažėjo“, - sakė Klaipėdos apskrities VPK Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.
Jo manymu, miestiečiai neprieštarautų kamerų įrengimui kiemuose, žmonėms toks sumanymas galėtų pasirodyti nepriimtinas tik dėl to, kad visa tai kainuotų.
„Reikia ir entuziazmo. Pavyzdžiui, programa „Saugi kaimynystė“ nekainuoja nieko - reikalauja tik kaimynų dėmesio vienas kitam, tačiau žmonės nesiveržia jose dalyvauti. O ką kalbėti apie mokamus dalykus“, - retoriškai klausė K. Sinkevičius.
Valdas Pryšmantas
