Valstybė prasiskolinusi. „Sodra" prasiskolinusi. Kur pirštu besi –tik skolos bei skolos. Tačiau prasiskolinusioje šalyje neužteko politinės valios iki galo išsiaiškinti premjero rezidencijos rekonstrukcijos istoriją. Tol aiškinosi, kur nuplaukė milijoninės sumos, kol ėmė ir driokstelėjo senatis. Suprask –nuplaukę milijonai paseno. Duosime jaunesnių. Toliau rekonstruoti rezidenciją. Iki naujos senaties.
Lygiai taip pat baigsis Valdovų rūmų statybos istorija. Vieniems veiksmams sueis senatis. O į jaunesnius veiksmus toliau milijonus kišime.
Eilinis žmogus paklaustų. O kam rekonstruoti kažkokią rezidenciją, jei premjeras ir taip ne benamis. Juk ir dabar gyvena ne laikinoje palapinėje. Ne „komunalkoje". Erdviame 105 kv.m būste Turniškėse. Ar gyvybiškai būtina ta papildoma rezidencija, jei vyriausybėms visada vadovaus ne du, bet vienas premjeras. Negi lakstys Turniškėse iš vieno būsto į kitą. Nejaugi taip kankinsime? Juk nuo didingų darbų ir taip bus pavargę. Viena aišku, kad premjero rezidencijos rekonstrukcija šiuo metu turėtų būti pats mažiausias valstybės rūpestis. Kai piliečiai, išgąsdinti skurdo, masiškai emigruoja, amoralu kišti mokesčių mokėtojų pinigus į vieną ne pirmos būtinybės namą.
Už tuos milijonus buvo galima apšiltinti kaimo mokyklas. Suremontuoti kelias apšiurusias ligonines. Buvo galima pastatyti bent vieną vaikų darželį. Nes jų taip trūksta. Galų gale, išpirkti iš privačių kolekcininkų dar likusius M.K.Čiurlionio paveikslus. Nes jie – autentika. Tačiau Lietuvoje valdžios mentalitetas ne ūkiškas, ne socialiai atsakingas, bet kaip prasilošusio plikbajorio. Su per dideliu “honoru„. Nesvarbu, kad kojos basos, o kelnės skylėtos. Svarbu, kad ant galvos prabangi skrybėlė. O skrybėlėje –povo plunksna. Todėl milijonai toliau sukišinėjami „skrybėlėms“. Nebūtinoms rezidencijoms, valdovų rūmams. O ko baidytis? Statybos ilgos. Vis vien sueis senatis. Ir niekas nebus nubaustas.
Lietuvoje tvyro azijietiškas valdžios prestižo suvokimas. Ne demokratinis, ne socialiai atsakingas piliečiams, bet blizgutinis. Tvyro suvokimas, jog Lietuvą valdantiems ir valdysiantiems valdovams būtinai reikia brangių rezidencijų. Esą, jei apsigyvens kuklesniame, Lietuvos ekonominę realybę atspindinčiame būste, žmonės savo valdovų negerbs. Be to, apsijuoks prieš užsieniečius. Jei sėdės ant taburetės.
Šiuo azijietišku valdžios prestižo suvokimu, persmelkusiu ir Seimą, lengvai gali manipuliuoti statybų bendrovės. Juk kuo daugiau užsiprašys milijonų rekonstrukcijoms, tuo valdžia jausis labiau pamaloninta. Kad jai kuriamas didesnis prestižas.
Eilinis žmogus pasakytų. Ar ne pigiau būtų mūsų valdovus iškart visus apgyvendinti Valdovų rūmuose? Čia įsteigti prestižinę, kompaktišką valdžios „komunalką". Tegul įsitaiso menėse ir džiūgauja. Barškina arbatiniais. Groja klavesinais. Ir darbovietės arčiau. Mokesčių mokėtojams mažiau išlaidų.
Kam drovėtis? Pirmyn! Kam vaidinti prieš mus demokratus, jei viduje yra bajai. Tik šiek tiek nuo didžkukulių mutavę.
Redakcijos skiltis
