„Tai yra supaprastinta vizų išdavimo tvarka, oro uostai taip pat atveriami naujai. Ne tik į Minską galima atvykti, bet ir kitus oro uostus. Ir tai yra tik pavyzdys, kad Baltarusijos režimas labai intensyviai siekė, kaip dar paspausti mus visus.
Bet mes tikrai nepasiduosime ir darysime viską, kad mūsų sienos būtų apsaugotos“, – trečiadienį apie Aleksandro Lukašenkos taktiką kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Šešelgytė: Lukašenka bando priversti atsisakyti veiksmingų sankcijų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSMPI) direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad tai, jog Baltarusija ieško naujų spaudimo būdų, gali būti geras ženklas.
„Tai rodo, kad mūsų pastangos apsaugoti sieną yra pakankamai sėkmingos ir sankcijos taip pat išlieka, dėl ko ši situacija ir kilo. A. Lukašenka ieško kitų būdų, kaip paveikti Lietuvą ir kaip paveikti ES, kad ji atsitrauktų nuo sankcijų, kurios yra veiksmingos“, – tv3.lt komentuoja M. Šešelgytė.
Paklausta, ar iš Baltarusijos galime sulaukti dar didesnio migrantų antplūdžio, specialistė sako, jog tai yra vienas iš galimų scenarijų. A. Bilotaitė pabrėžia, kad tvoros tarp Baltarusijos ir Lietuvos sienų statymas yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių kovoti su nelegalios migracijos srautais.
Pasak M. Šešelgytės, tvora išties yra veiksminga priemonė kovojant su nelegalių migrantų srautu – padėtų saugoti sieną.
„Kai nėra fizinio barjero, sieną apsaugoti nuo migrantų yra daug sunkiau. Be abejo, tai yra svarbus žingsnis. Bet jeigu kalbame apie kitas priemones, kurios yra nežinomieji, kurių gali griebtis A. Lukašenka, siena yra tik vienas iš veiksnių“, – teigia M. Šešelgytė.
Specialistės vertinimu, Lietuvos taikoma migrantų apgręžimo politika veikia gana efektyviai, todėl A. Lukašenka gali imtis kitų spaudimo priemonių.
„Tikrai labai sunku nuspėti, yra netikėtumo veiksnys. Čia yra rusiška taktika, kuria naudojasi tokiu pasimetimu ir išnaudoja netikėtumo veiksnio efektus sukurdami chaosą ir siekdami savo rezultatų. Panašu, kad A. Lukašenka labai gerai mokosi, iš ten gauna patarimų.
Yra netikėtumo veiksnys, bet apie tai, ką jis šnekėjo – jis kalbėjo apie pavojingus krovinius, narkotikus, kontrabandą ir panašiai. To irgi galima tikėtis“, – sako M. Šešelgytė.
Česnakas: galimas migrantų šturmo scenarijus
Politikos mokslų studijų programų vadovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Giedrius Česnakas dabartinę situaciją tarp Lietuvos ir Baltarusijos laiko įtempta. Įtempta situacija yra ir tarp visos ES ir Baltarusijos.
„Mes esame valstybė pasienyje, bet matome, kad su panašiais veiksmais ar net ir intensyvesniais susiduria ir Lenkija, Latvija. Akivaizdu, kad A. Lukašenkos režimas labai nori, kad būtų pradėtas dialogas su juo ES lygmeniu ir galbūt taip bandyti šantažuoti ES mainais į kažkokias politines koncesijas ar finansinę naudą“, – tv3.lt komentuoja G. Česnakas.
Pasak specialisto, taip elgtis A. Lukašenką galėjo įkvėpti tai, kaip ES stabdė migrantų krizę 2015–2016 m., kai ES mokėjo Turkijai, kad ji stabdytų migrantų srautus.
G. Česnakas mano, kad A. Lukašenka gali bandyti gauti pinigų mainais už tai, kad pati nebesivežtų nelegalių migrantų.
„Lietuva ėmėsi priemonių, kurios užtikrina jos nacionalinį saugumą ir tam Lietuva taiko prioritetą. Dar nesulaukėme ES stipresnių pastabų, bet akivaizdu, kad dėl žmogaus teisių ir panašiai, prastėjant orams ir kaupiantis potencialiems nelegaliems migrantams pasienyje, įvyks daugiau mirčių ir tragiškų įvykių. ES vertybės verstų priimti nelegalius migrantus, bet tuomet tai galėtų dar labiau paskatinti A. Lukašenką tokią pat politiką įvykdyti ar ją stiprinti.
Sakyčiau, kad Lietuva yra sudėtingoje padėtyje, tarsi tarp kūjo ir priekalo, nes bet koks sprendimas turės neigiamas pasekmes“, – svarsto G. Česnakas.
Specialisto vertinimu, realu, kad Lietuva gali sulaukti dar didesnio migrantų srauto.
„Yra šaltinių, kurie teigia, kad šiuo metu Baltarusijoje pasienyje yra apie 16 tūkst. potencialių nelegalių migrantų. Migrantai jau yra ne tik iš Irako ar kitur – jie yra iš Kubos ir panašiai. Skaitant tarptautinėje žiniasklaidoje, akivaizdu, kad jie susiduria ir su smurtu iš Baltarusijos pusės. Yra galimas scenarijus, kad surinkus didelę žmonių grupę bandyti priversti juos šturmuoti ES, ar tai būtų Lietuvos, ar Lenkijos, ar Latvijos sienos su Baltarusija“, – sako G. Česnakas.
Ekspertas mano, kad jei taip nutiktų, Lietuva susidurtų su didelėmis problemomis. Svarstytina, ar Lietuvos pareigūnai sugebėtų atlaikyti tokį migrantų srautą, jei toks užkluptų.
VSAT: srautai kol kas nedidėja, situacija nuolat stebima
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šios savaitės pradžioje užfiksavo padidėjusį nelegalių migrantų srautą – pirmadienį į šalį patekti bandė 121 migrantas. Tai, kaip sako VSAT patarėjas Giedrius Mišutis, buvo didžiausias šuolis per pastarąjį pusantro mėnesio.
Tačiau, pasak specialisto, tarnyba kol kas nepastebi tendencijų, kad migrantų srautai didėtų žymiai.
„Praėjusią parą turime 73, tai yra šiek tiek daugiau nei vidutiniškai. Jeigu savaitę būtų virš šimto, tada sakytume, kad taip, kažką matome. Tokie kol kas laikini svyravimai negalėtų būti vertinami kaip kažkoks ryškus naujų tendencijų atsiradimas.
Kita vertus, atsiranda, tarkime, 30 asmenų grupė ir ji visą statistiką pakelia į vieną pusę. Jei tą parą neina, palaukia kitos paros, vėl statistika pakrypsta į kitą pusę. Pirmomis šios savaitės dienomis keliasdešimties asmenų padidėjimas tarsi buvo, bet tai nėra tvari tendencija“, – tv3.lt komentuoja G. Mišutis.
VSAT atstovas sako, kad Baltarusijos pusėje matyti esančių migrantų grupių. Kai kurios iš jų atvyksta apsisukusios nuo Lenkijos pasienio, kai kurios nuo Lietuvos pusės juda link Lenkijos.
„Matome, kas vyksta prie Lenkijos pasienio. Siena trumpesnė daugiau nei trečdaliu, bet ten per parą paprastai būna apie pusė tūkstančio, net ir daugiau. Tai yra visos mūsų savaitės statistika. Pas juos tendencija ryškesnė“, – sako G. Mišutis.
G. Mišutis pasakoja, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įstrigusių migrantų grupių, kurios sėdėtų vienoje vietoje ir niekur nejudėtų, nėra. Yra judančios grupės, kurios tai priartėja prie sienos, tai nuo jos kiek nutolsta. Tokios grupės pasienyje yra fiksuojamos nuolat.
Pasak specialisto, situacija yra stebima nuolat, gaunama informacija yra vertinama, o sprendimai, kur siųsti daugiau pajėgų, yra priimami realiuoju laiku.
„Sienos apsaugos režimas yra sustiprintas jau ilgesnį laiką su visų kitų tarnybų pagalba, mūsų ypatinga parengtimi. Vidiniai pergrupavimai reaguojant į situaciją, į tuos ruožus, kurie pažeidžiami tam tikru laikotarpiu, taip jie vyksta. Sustiprinimas, padidinta parengtis ir taip yra įvesta“, – komentuoja G. Mišutis.
G. Mišutis teigia, kad išskirti, kur situacija yra prasčiausia ir per kurias sienos vietas bando patekti daugiausiai migrantų, negalima. Viena, migrantų srautai skirtingose vietose nuolat keičiasi, o antra, tokia informacija vertinama kaip jautri.
Paskelbus, kuriose vietose apgręžta daugiausiai migrantų, pasak G. Mišučio, suponuoja, kad ten sutelkta daugiausiai pasieniečių pajėgų nei kitose vietose. Informacija apie VSAT pajėgų buvimą gali būti panaudojama Baltarusijos režimo.
Bilotaitė: Baltarusija ieško naujų būdų
Portalas tv3.lt primena, kad Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė trečiadienį teigė, jog Baltarusija intensyviai ieško naujų būdų, kaip paveikti Lietuvą ir ES.
Pasak ministrės, ir Lietuva, ir tarptautinė bendruomenė suvokia, kad iš Baltarusijos pusės yra vykdomas agresinis aktas.
„Tai yra supaprastinta vizų išdavimo tvarka, oro uostai taip pat atveriami naujai. Ne tik į Minską galima atvykti, bet ir kitus oro uostus. Ir tai yra tik pavyzdys, kad Baltarusijos režimas labai intensyviai siekė, kaip dar paspausti mus visus. Bet mes tikrai nepasiduosime ir darysime viską, kad mūsų sienos būtų apsaugotos“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad migrantų krizei spręsti reikalingas fizinis barjeras, o Lietuvos ir Baltarusijos siena nėra kiaura ir yra saugoma gerai.
„Žinoma, kad mums reikia fizinio barjero, jį reikia statyti skubiai ir tai bus padaryta. Yra sprendimas, kad iki kitų metų rugsėjo fizinis barjeras bus. Tai mums padės efektyviai apsaugoti tiek Lietuvos sieną, tiek ES išorės sieną“, – sako A. Bilotaitė.
Prie Baltarusijos sienos į šalį neįleisti 55 neteisėti migrantai
Praėjusią parą pasieniečiai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neįleido 55 neteisėtų migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Nė vienas migrantas praėjusią parą nebuvo įleistas į Lietuvą. Anot VSAT, tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu. Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
