Praėjusį penktadienį prasidėjusi ir iki pat trečiadienio paryčių siautusi pūga problemų pridarė bene visiems: automobiliai klimpo užpustytuose keliuose, o pėstieji sunkiai brido šaligatviais. Tiek sniego jau seniai bematėme. Iš dangaus nuolat krintančios snaigės sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą. Kaip šėlstančią gamtos stichiją vertina įvairių institucijų atstovai? Galbūt kai kam pūga yra naudinga?
Meteorologai
Pastarąją savaitę sniegas ir vėjas gerokai pakeitė miesto veidą – vienur vėjas supustė metrines pusnis, kitur beveik visai buvo nuplikinęs žemės plotus, tiesa, vėliau jie vėl pasidengė sniegu.
Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, stipresnio nei 20 m/s vėjo gūsių neužfiksuota, tačiau ir to pakako, kad dar nespėjęs susigulėti lengvas sniegas būtų pustomas, o esant vidutiniam snygiui jis užvertė ne tik nutolusių sodybų keliukus, bet sukėlė didelių sunkumų ir miestiečiams – tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Šiaulių hidrometeorologijos stoties duomenimis, trečiadienį sniego dangos storis Šiauliuose buvo 14 cm, tačiau, anot stoties specialistės, vėjo suneštos pusnys yra gerokai gilesnės.
Sinoptikams prognozuojant, kad artimiausiomis dienomis šalyje laikysis šalčiai, sieksiantys net –25°C laipsnius, degalinių tinklai ėmė raginti vairuotojus pasiruošti speigams – deramai pasirūpinti savo automobiliu. Esant ekstremaliai žemai temperatūrai, dyzelinu varomų automobilių savininkams patariama naudoti antros klasės arktinį dyzeliną, kuris neužšąla net esant –32°C temperatūrai.
Arktinis antros klasės dyzelinas, remiantis Lietuvos įstatymais, degalinėse turi būti žymimas dviem snaigėmis. Jeigu dyzelinas pažymėtas viena snaige, jis užšąla esant –26°C šalčiui.
Autoservisų specialistai teigia kol kas klientų antplūdžio nejaučiantys. Anot jų, klientų padaugės prasidėjus itin dideliems šalčiams. Tuomet jiems dažniau teks vykti padėti užvesti automobilių ir pataisyti užšalusių spynų.
Vairuotojai turėtų pasikeisti seną akumuliatorių. Esant –20°C laipsnių temperatūrai, visi automobilio tepalai būna sustingę, reikia gerokai daugiau jėgos akumuliatoriui užvesti variklį, todėl akumuliatoriai išsikrauna.
Vairavimo instruktorius
Jono Bartkaus, Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vairavimo instruktoriaus, teigimu, esant apsnigtai kelio dangai, didėja kuro sąnaudos, nes padidėja pasipriešinimas riedėjimui, daugiau prabuksuojama, ilgiau stovima kamščiuose, naudojama daugiau elektros prietaisų. „Į litrus šias sąnaudas paversti sunku, nes 1,0 ir 3,0 litro varikliai naudoja skirtingą kiekį kuro. Manyčiau, kad tokiomis dienomis kaip šis pirmadienis kuro sąnaudos padidėja apie penktadalį“, – sakė jis.
Anot vairavimo instruktoriaus, važiuojant nevalytomis gatvėmis labiausiai nukenčia automobilio apačia (išmetimo sistema, variklio apsauga) ir priekinis bamperis, atsitrenkus į bortelius sulankstomi ratlankiai, prakertamos padangos.
Dėl sniego gatvės ir sankryžos yra susiaurėjusios, todėl yra sumažėjęs transporto priemonių greitis ir sankryžų pralaidumas. „Pasitaiko vairuotojų, kurie neplanuoja savo maršruto, todėl trukdo kitiems vairuotojams. Pavyzdys – galiniais ratais varomas automobilis tempia kitą automobilį, bet sankryžoje su maža įkalne tokiomis sąlygomis jis negali įvažiuoti. Susidaro automobilių kamščiai. Pasirinkus ilgesnį maršrutą, to būtų galima išvengti“, – teigė J. Bartkus.
Viešasis transportas
Dėl pablogėjusių eismo sąlygų vėluoja maršrutiniai miesto autobusai. Gyventojai skundžiasi, kad autobusų stotelėse autobuso reikia laukti apie pusvalandį, tenka šalti ir vėluoti į darbą.
UAB „Busturas“ eksploatacijos direktorius Silvas Gedaminskas patvirtino, kad visų maršrutų autobusai antradienį nuo 19 val. vėlavo apie 20 minučių. „Grafikas išsiderino iki pat vairuotojų darbo pabaigos. Trečiadienį situacija buvo šiek tiek geresnė, tačiau autobusai vis tiek vėlavo maždaug penkias minutes, – sakė jis. – Kur kas sudėtingesnės eismo sąlygos Šiaulių rajone. Autobusai turi važiuoti kaip buldozeriai. Žmonės dažniausiai nesulaukia rytinių autobusų. Buvo atvejis, kai vakarinio reiso autobusas visai negrįžo, nes priešais jį įklimpo keli lengvieji automobiliai, tad jis nebegalėjo pro juos pravažiuoti.“
Kelininkai
Anot AB „Specializuotas transportas“ direktoriaus Rolando Stanio, kiaurą parą Šiaulių miesto gatvėse ir užmiestyje dirba 18 automobilių ir 50 lauko darbininkų. „Druskos ir žvyro mišinio specialiuose konteineriuose yra palei kiekvieną gatvę, tik būtų gerai, jei žmonės jo nevogtų“ – pasakojo bendrovės direktorius. Jo teigimu, druskos buvo surizikuota nupirkti vasarą, kai kaina buvo mažesnė – birželio mėnesį sandėlys jau buvo paruoštas žiemai.
Anot R. Stanio, jis seka orų prognozes, nuo kurių priklauso, kaip bus barstomos gatvės: šįkart ant asfalto buvo paberta druskos, kad sniegas nepriliptų, tada sniegas su plūgu buvo nubrauktas, bet nenušluotas, kad druskos sluoksnis liktų. „Yra daug technologinių dalykų, į kuriuos neįsigilinę žmonės bamba, kad kas nors daroma ne taip, kaip jiems atrodo, – sakė R. Stanys. – Gyventojai, kad jų pačių išvažiavimai būtų švarūs, sukasa sniegą į važiuojamąją kelio dalį, o mes stumiame nuo važiuojamosios dalies. Taip ir stumdomės.“
Anot bendrovės direktoriaus, gatves valyti palengvintų kelio ženklai, draudžiantys gyventojams tam tikru metu statyti kelkraščiuose automobilius. Šiaulių valdžia tokia tvarka nepasirūpino. Kol neišvalyti kiemai, bendrovės automobiliams itin sudėtinga ar net neįmanoma privažiuoti prie juose esančių šiukšlių konteinerių.
Konkrečios sumos, kiek Šiaulių miesto savivaldybė skiria lėšų gatvėms tvarkyti, nėra nustatyta – suma priklauso nuo per metus atliktų darbų kiekio. 2011 m. apskritai miestui valyti skirta per 3 mln. Lt. Šiemet atlikta darbų jau už 100 tūkst. Lt daugiau.
Savivaldybė
Anot Henritos Giedraitienės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės, miesto gatvės valomos vadovaujantis tvarkymo paslaugų sutartimi ir atsižvelgiant į eismą. Kodėl gi tada mieste yra „baltų dėmių“ – nevalomų gatvių ar teritorijų?
„Visų gatvių įtraukti į nuolat valomų teritorijų sąrašus nėra finansinių galimybių, bet visos gatvės žiemos sezono metu prisnigus ir (ar) pripusčius yra valomos atskirais užsakymais. Tokius gatvių valymo sąrašus sudaro Šiaulių miesto administracija, atsižvelgdama į skirtus asignavimus šioms paslaugoms atlikti“, – sakė H. Giedraitienė.
Anot specialistės, Savivaldybei miesto gatves prižiūrinčios įmonės kiekvieną dieną pateikia ataskaitas, besivadovaudamos Šiaulių miesto gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų sutarties punktais. Deja, susidaro įspūdis, kad Savivaldybei ataskaitos reikalingos tik tam, kad nebūtų nusižengta galiojančiai tvarkai, nes jos specialistai nelabai susigaudo, kokia netvarka yra mieste. O gal ši „tvarka“ miesto specialistus tenkina? Gal dirbama tik dėl „varnelės“? Toks klausimas kyla žiūrint į jau savaitę miesto gatvėse ir kiemuose vykstantį chaosą.
Draudimas
Ingridos Žaltauskaitės, AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento atstovės ryšiams su visuomene, teigimu, pirmadienį registruota bent 25 proc. daugiau avarijų, tačiau šiandien avarijų skaičius po truputį stabilizuojasi. „Gali būti, kad vairuotojai per savaitę jau priprato prie blogų eismo sąlygų ir stengiasi vairuoti atsargiau, kita priežastis – kai kurie vairuotojai laikinai atsisakė kelionių“, – sakė ji.
Anot draudimo bendrovės atstovės, pastarųjų dienų ar savaitės avarijų negalima sieti tik su apsnigtais keliais, nes jos dažniausiai įvyksta dėl nepasirinkto saugaus greičio (užmiestyje) ir atstumo nesilaikymo (miestuose).
Vidutinė miestuose įvykusios avarijos žala siekia apie 2000 Lt. Dažniausiai jos įvyksta dėl nesėkmingo manevravimo, stabdymo sankryžose. Avarijai įvykus užmiestyje, draudikai skaičiuoja kur kas didesnę žalą, kuri gali siekti 10 tūkst. Lt ar daugiau, nes įvyksta skaudesnės nelaimės – dideliu greičiu lekiantys automobiliai nuslysta nuo kelio ir apsiverčia, susiduria su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, atsitrenkia į kelio atitvarus ar pakelės medžius.
Draudimo bendrovė prognozuoja, kad ji apie pačias didžiausias ir skaudžiausias avarijas sužinos vėliau, kai į ją kreipsis užsienyje įvykusių įvykių dalyviai ir bus pranešta apie visas dideles ir stambias avarijas Lietuvoje.
„Dėl nelaimingų atsitikimų draudimu apsidraudusių nukentėjusių klientų dabar dar taip pat anksti pateikti informaciją, nes nukentėję asmenys (sulūžusios galūnės, sumušimai, kitos traumos) į draudikus įprastai kreipiasi po to, kai baigia gydytis“, – sakė I. Žaltauskaitė.
Policija
Anot Šiaulių apskrities VPK atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, nuo šeštadienio iki antradienio vakaro Šiaulių apskrities aptarnaujamos teritorijos keliuose policija įregistravo 30 eismo įvykių, iš kurių aštuoniuose buvo sužaloti žmonės. Šiauliuose užregistruota 10 eismo įvykių, kuriuose sužaloti 3 žmonės, Šiaulių rajone – 6 (sužaloti 2), Radviliškio r. – 1 (sužalotų nėra) , Pakruojo r. – 4 (sužalotas 1), Joniškio r. – 2 (sužalotas 1), Raseinių r. – 7 (sužalotas 1).
Anot G. Smagriūnienės, daug eismo įvykių užregistruoja draudimo bendrovės. „Apie šiuos įvykius mes nieko nežinome. Policija žino tik apie tuos eismo įvykius, kuriuose sužalojami ar žūva žmonės. Įvardyti, kad eismo įvykis įvyko dėl užpustyto slidaus kelio, nėra galimybės, nes vairuotojai privalo pasirinkti saugų važiavimo greitį pagal eismo sąlygas ir eismo įvykio formuluotė būna „dėl nepasirinko saugaus važiavimo greičio“, – teigė ji.
„Sodra“
Martynas Žilionis, „Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistas, teigia, kad ne kiekvieno eismo įvykio atveju „Sodra“ moka išmokas nukentėjusiajam arba su juo susijusiems asmenims. Pašalpos ir pensijos skiriamos (jeigu skiriamos) skirtingo dydžio ir skirtingais pagrindais.
„Jei dėl nenuvalytų kelių žmogus buvo sužalotas eismo įvykio metu, pirmiausia turėtų būti nustatyta, ar tai yra nelaimingas atsitikimas pakeliui į ar iš darbo. Tokius aktus surašo Valstybinė darbo inspekcija. Gavęs pranešimą apie nelaimingą atsitikimą pakeliui į ar iš darbo, „Sodros“ teritorinis skyrius spręstų, ar toks įvykis laikytinas draudiminiu. Jeigu būtų nuspręsta, kad įvykis yra draudiminis, tuomet apdraustajam būtų mokamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos socialinio draudimo išmokos“, – sakė M. Žilionis.
„Išmokų dydis konkrečiu atveju priklauso nuo to, kokios socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, kiek darbingumo buvo netekta ir kt.“ – sakė „Sodros“ atstovas.
Jei dėl nenuvalytų kelių žmogus žuvo eismo įvykio metu, sutuoktiniui skiriama našlių pensija.
2011 m. vidutinis apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis gyventojų skaičius buvo 1,304 mln. Pernai visos „Sodros“ pajamos buvo 11 mlrd. 109 mln. Lt, taigi apytiksliai už vieną apdraustąjį pernai buvo sumokėta 8519,17 Lt. Padauginus šį skaičių iš metų, kuriuos žmogus galimai mokėtų įmokas, būdamas gyvas, galima hipotetiškai nustatyti, kiek „Sodra“ negautų pajamų jam mirus (žuvus).
