Pareigūnai pabrėžia, jog šiuo tyrimu atskleista sisteminė korupcija, kuomet verslo atstovai siekdami sau palankių sprendimų ne tik realiuoju laiku, bet ir ateityje, darė ar siekė daryti poveikį įtakingiems politikams ar politinėms partijoms.
Apimtis: 108 bylos tomai, kaltinimai - 450 puslapių
Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos politinės korupcijos bylą teismui tikimasi perduoti trečiadienį.
Apie tai spaudos konferencijoje informavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.
„Manome, kad atlikus galutinius veiksmus bylą galėsime perduoti teismui jau rytoj“, – sakė M. Jovaiša.
Anot jo, ikiteisminis tyrimas yra itin didelės apimties, bylą sudaro 108 tomai, vien kaltinamasis aktas su daro 450 puslapių. Baudžiamojoje byloje atsakomybėn patraukti trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdžio ir Darbo Partijos bei „MG Baltic“ ir penki fiziniai asmenys – jiems antradienį dar teikiami kaltinimai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius pabrėžė, kad pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą pavyko atskleisti sisteminę politinę korupciją.
„Pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme faktus, kurie liečia politinę korupciją ne pavienių atvejų, o būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, metančius šešėlį ant kitų asmenų, kure galbūt byloje nėra įtariamieji, bet nuskamba jų pavardės“, – sakė R. Lukošius.
Anot jo, tyrimas parodė, kad verslo atstovai, siekdami sau palankių sprendimų, „dėjo visas įmanomas pastangas per savo atstovą tam, kad būtų papirkti politikai, kad būtų įtakoti jų sprendimai, žmonės, kurie tuos sprendimus priima aukščiausiu lygmeniu“.
Vienas įtariamųjų šioje byloje buvęs parlamentaras ir buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis trečiadienį rengia spaudos konferenciją apie jam pateiktus kaltinimus.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 150 asmenų, daugiau kaip 50 iš jų – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Iš viso įvykdyta daugiau nei 200 apklausų, atlikta per 30 kratų.
R. Kurlianskio kyšiai - E. Masiuliui, Š. Gustainiui, V. Gapšiui
Maksimalios sankcijos, gresiančios kaltinamiesiems – iki 8 metų laisvės atėmimas, juridiniams asmenims gresia likvidavimas, turto areštas.
Teismui perduodamoje politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.
Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo; už išėmimą iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui. Šiuos klausimus R. Kurlianskis kaltinamas bandęs paveikti per E. Masiulį.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis taip patorganizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla.
Per Š. Gustainį siekė Vartojimo kredito įstatymo pataisų
Teisėsauga teigia, kad R. Kurlianskis 2015 metų liepą iš „MG Baltic“ įmonės sąskaitos pervedė 8,7 tūkst. eurų kyšį buvusio parlamentaro Š. Gustainio įsteigtai viešajai įstaigai, jis buvo užmaskuotas kaip parama.
Anot pareigūnų, 2015 metų spalį R. Kurlianskis perdavė Š. Gustainiui Vartojimo kredito įstatymo pataisos tekstą, o tuometinis Seimo narys juos registravo ir balsavo už šio teisės akto priėmimą.
Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai buvo panaudoti nuo 2016 metų Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.
Vyriausioji rinkimų komisija pernai nustatė, kad šie Seimo nario inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 metų Seimo rinkimuose.
Komisija tuomet pripažino Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymus, dėl to partijai buvo neskirta pusmečio valstybės biudžeto dotacija – beveik 395 tūkst. eurų.
G. Steponavičius prašė pinigų fondui
Kaltinimai dėl piktnaudžiavimo šiame tyrime pareikšti ir Seimo nariui Gintarui Steponavičiui. Kaltinime nurodyta, kad jis R. Kurlianskio prašė pinigų parlamentaro atstovaujamai viešajai įstaigai, G. Steponavičiaus vardo paramos fondui ir jo kaip kandidato rinkiminei kampanijai.
Anot teisėsaugos, bylos duomenys patvirtina, jog iš „MG Baltic“ įmonės sąskaitos G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai ir jo vardo paramos fondui buvo pervesti 15 tūkst. eurų. Dalis šių pinigų buvo panaudotos Liberalų sąjūdžio renginiams.
Vyriausioji rinkimų komisija šias išlaidas taip pat pripažino Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis – dėl to konstatuotas šiurkštus įstatymų pažeidimas.
Šiame ikiteisminiame tyrime kaltinimai taip pat pareikšti ir pačiam „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai kaip juridiniams asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu visi įtariamieji savo kaltę neigė.
Kaltinamas už netiesioginį poveikį V. Baltraitienei
R. Kurlianskis taip pat kaltinamas ir davęs bendros 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Kaltinimuose nurodyta, jog kyšiai V. Gapšiui buvo perduoti už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus.
Anot teisėsaugos, V. Gapšys kyšius galbūt gavo iš įtaką Seime nariams priimant nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena. Kaltinimuose taip pat nurodyta, kad kyšiai V. Gapšiui buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Prokurorai teigia, kad V. Gapšys kyšį gavo ir už pažadą paveikti V. Baltraitienę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų gatvėje esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui kyšiai taip pat perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.
Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V. Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R. Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.
