Rytoj prasidėsiantis balsavimas lems, kas atstovaus visuomenei savivaldoje. Tačiau ekonomistas Povilas Gylys demaskuoja, jog dauguma per agitacijas deklaruotų politikų siekių yra tiesiog populizmo rinkinys. Mat kandidatai pažadėjo spręsti tai, ką geriausiu atveju galėtų tik centrinė Lietuvos valdžia.
Populizmas suklestėjo
Šiųmetiniai savivaldos rinkimai yra išskirtiniai ne tik dėl gausiausiai užderėjusių kandidatų (iš viso –16 404), bet ir dėl gausiai pridalytų neįgyvendinamų pažadų: sutvarkyti švietimą, išspręsti kultūros, energetikos problemas, išnaikinti korupciją, pakelti atlyginimus, užlyginti duobes Lietuvos keliuose.
Ekonomistas Povilas Gylys rinkimų išvakarėse į šiuos žmonėms dalijamus pažadus žvelgia su šypsena ir tvirtina, kad tai garantuojantys asmenys arba nieko nesupranta apie savo funkcijas ir ekonomiką, arba sąmoningai meluoja rinkėjams siekdami paimti į savo rankas miestų bei rajonų valdymą.
„Šalia realistinių pažadų, tarkime, sutvarkyti vietos transportą, infrastruktūrą, aiškiai spekuliuojama nerealistiniais. Bet tai, kad išrinkus vieną ar kitą politiką žmonės uždirbs keliskart daugiau per mėnesį, yra visiška nesąmonė. Nes tai priklauso visiškai ne nuo savivaldos, o nuo bendros makroekonominės situacijos. Tad arba žmogus visiškai neišmano ekonomikos, arba išmano, bet rinkėjus apgaudinėja. Populistinis žaidimas įneša painiavą, tai nėra sąžiningas elgesys su rinkėjais, kurie turėtų politikus bausti. Deja, rinkėjai ne visada supranta, kad nedarbas ar darbo užmokestis net ir tame pačiame Vilniuje tikrai nepriklauso nuo Vilniaus miesto mero", –atskleidė ekonomistas.
Švietimas nepagerės
P.Gylys taip pat stebėjosi aiškinimais, kad bus ne vien statomi darželiai ar renovuojamos mokyklos, bet ir sprendžiamos esminės švietimo problemos.
„Tai yra valstybės masto politika. Aišku, savivaldybės ją gali pakreipti į teigiamą pusę arba pagadinti. Bet manevrų laisvė nėra didelė. Taip, savivaldybės skiriasi pagal tai, kaip naudoja švietimo lėšas. Bet kai šalyje dominuoja rinkos fundamentalizmas, o taip ir yra, švietimo sektoriaus nugyvenimas vyks ir toliau", –neabejojo P.Gylys.
Pažadai „išardyti monopolijas", ekonomisto supratimu, yra vienas žiauriausių melų žmonėms.
„Didieji privatizuotojai žada naikinti monopoliją. Bet monopolija gali būti ir privati, ir valstybinė, tad šilumos tinklai visada yra monopolija. Tik valstybinę kontroliuoti yra lengviau. Tad kaip jie gali demonopolizuoti šilumos tinklus, kurie yra vieninteliai ir nepakartojami, ir dar savivaldos lygiu? Jie gali tik privatizuoti, arba, atvirkščiai, – pasiimti miesto žinion", –apie savivaldos galias kalbėjo jis.
Vieni nerealiausių politikų pažadų, P.Gylio manymu, gerinti ekonomikos rodiklius.
„Makroekonominiai dalykai yra valdomi iš Vyriausybės, tai yra fiskalinė politika ir monetarinė politika –iš centrinio banko. Tik šie galios centrai gali iš esmės spręsti visos ekonomikos gerinimo klausimus. Nei Kauno, nei Vilniaus ar kiti merai to negali. Todėl žmonių nuomone yra manipuliuojama", –sakė jis.
Informacija
Į savivaldą besiveržiantys politikai užsimojo gerinti net šiuos rodiklius:
1640 –toks vidutinis darbo užmokestis litais į rankas
14,28 –tiek procentų darbingų žmonių neturi darbo
83 577 –tiek žmonių oficialiai emigravo 2010-aisiais
Ignas JAČAUSKAS
