Specialistai pastebi, kad savavališko asmenų pasišalinimo iš bausmės vykdymo vietos visiškai išvengti neįmanoma. Priešingai, nuteistiesiems turi būti suteiktas pasitikėjimas, kad jie galėtų savo elgseną pakeisti į gerąją pusę.
Nuteistojo nuotykiai laisvėje: šniaukštė narkotikus ir ruošėsi kumščiuotis ringe
Pranešimai apie iš įkalinimo įstaigų pabėgusius nuteistuosius dažnai mirga viešoje erdvėje. Praeitą savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją iš darbo nustatytu laiku negrįžo 28-erių Habibas Mickevičius.
Jaunas vyras nuo teisėsaugos slapstėsi beveik savaitę – policijos pareigūnams pavyko „bėglį“ sulaikyti po 5 dienų nuo jo paieškos pradžios.
Nuteistasis laiko laisvėje veltui nešvaistė. Pasirodo, jis turėjo planų dalyvauti kovinio sporto varžybose – ketino pasirodyti kovos ringe.
Kriminalinės žvalgybos pareigūnai turėjo informacijos apie šiuos vyriškio planus, tad varžybas sujaukė policijos ir Kalėjimo departamento jungtinė operacija. Nuteistasis dar bandė sprukti nuo policijos pareigūnų, tačiau nesėkmingai. Praėjusį šeštadienį H. Mickevičius grąžintas atgal į atvirąją koloniją.
Nustatyta, kad būdamas laisvėje vyras svaiginosi narkotinėmis medžiagomis, praneša Kalėjimų departamentas. Patikrinimo rezultatai parodė, kad prieš pasirodymą kovinio sporto turnyre, H. Mickevičius vartojo marihuanos ir amfetamino.
Pernai iš įkalinimo vietų pabėgo pusšimtis nuteistųjų
Užfiksuota, kad pernai iš viso 46 kartus nuteistieji negrįžo arba savavališkai pasišalino iš bausmės atlikimo vietos. Taip pat į šį skaičių įtraukti atvejai, kai nuteistieji pavėlavę grįžo patys, ir dviejų asmenų pabėgimai iš įkalinimo įstaigos, kurioje galioja griežtesnis režimas nei atvirojoje kolonijoje, tv3.lt informavo Kalėjimų departamentas.
„Į atvirąsias kolonijas nesugrįžtančių nustatytu laiku ar pasišalinančių nuteistųjų atvejų daugėja, nes vis daugiau atidaroma naujų atvirųjų kolonijų ir jose bausmę atlieka vis daugiau nuteistųjų“, – komentavo Kalėjimų departamento komunikacijos specialistė Irmina Frolova-Milašienė.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių ir iš kolonijos pabėgusių asmenų paieška gali gerokai užtrukti. Jie gali būti rasti per kelias minutes arba net per kelis mėnesius.
„Neretai nuteistieji tiesiog vėluoja sugrįžti, pavyzdžiui, iš darbo, išvykos į namus ir panašiai. Jie dažnai grįžta ir patys, kartais pavėlavę keliasdešimt minučių, o kartais prisistato ir po kelių dienų. Kartais jie paskambina savo mobiliaisiais telefonais ir praneša, kodėl negali laiku sugrįžti arba vėliau grįžę nurodo pateisinamus argumentus – nevažiavo autobusas, pavėlavo į traukinį ir panašius“, – dažniausius atvejus apibūdino I. Frolova-Milašienė.
Visgi ne visi nuteistieji būna geranoriški ir pasimoko po to, kai negrįžta į bausmės vykdymo įstaigą. Pasitaiko pakartotinių pabėgimų, o tai rodo nuteistųjų atsakomybės stoką.
„Yra nuteistųjų, kurie pasišalina, negrįžta pakartotinai – po 2 ar 3 kartus. Tai asmenys, kuriems dažnai trūksta socialinių įgūdžių, atsakomybės, neretai jie turi priklausomybių. Su tokiais žmonėmis dirba pataisos namų specialistai – Resocializacijos skyriaus, socialiniai darbuotojai, psichologai“, – sakė I. Frolova-Milašienė.
Laisvėje svaiginasi ar net nusikalsta
Neretai mintį ištrūkti iš atvirosios kolonijos sužadina nuteistųjų noras svaigintis. Trumpam paragavę laisvės, jie čiumpa už butelio kakliuko arba vartoja psichotropinių medžiagų.
„Dažnas atvejis, kai iš bausmės atlikimo vietos atvirojoje kolonijoje pasišalina priklausomybių turintys asmenys. Neretai jie ir sulaikomi tokiose vietose, kur lankosi narkotines medžiagas ar alkoholį vartojantys asmenys. Būna, kad ir patys nuteistieji sugrįžta į atvirąsias kolonijas, kur jiems nustatomas apsvaigimas, dažniausiai nuo alkoholio, kartais nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų“, – pasakojo Kalėjimų departamento atstovė.
Taip pat pasitaiko, kad pasišalinę nuteistieji griebiasi senų įpročių ir nusikalsta dar kartą.
„Yra keletas atvejų, kai pasišalinę iš atvirųjų kolonijų nuteistieji įvykdė vagystes. Kalėjimų departamentas yra pateikęs savo siūlymus Teisingumo ministerijai, kad riziką visuomenei keliantys, priklausomybių turintys asmenys bausmę atliktų ne atvirosiose kolonijose“, – komentavo I. Frolova-Milašienė.
Atvirojoje kolonijoje nuteistieji gauna nemažai laisvių
Kalėjimų departamento specialistė nupasakojo, kaip atrodo nuteistųjų buitis atvirojoje kolonijoje. Tokia bausmės vykdymo vieta kardinaliai skiriasi nuo griežto režimo įkalinimo įstaigų.
„Atvirosios kolonijos nėra saugomos taip kaip įkalinimo įstaigos. Tai bendrabučio tipo patalpos, kuriose nuteistieji tikrinami du kartus per parą. Čia jie rūpinasi savo buitimi, dažniausiai apsiperka ir maistą gaminasi patys. Jeigu nuteistasis neturi pakankamai lėšų maistui nusipirkti, maistą tuomet jis gauna iš įkalinimo įstaigos, prie kurios yra atviroji kolonija“, – sakė I. Frolova-Milašienė.
Atvirosiose kolonijose bausmę atliekantys asmenys pagal galiojančius įstatymus turi teisę išeiti į laisvę, kai dirba, mokosi, darbo paieškos tikslais, apsipirkti į parduotuves, kai vyksta pas gydytojus arba artimuosius per išvykas, kurioms gauna leidimus.
Taip pat čia nuteistieji turi teisę naudotis mobiliaisiais telefonais, skirtingai nei asmenys iš įkalinimo įstaigų. Atvirosios kolonijos gyventojų judėjimas nėra sekamas – jie neturi jokių elektroninio stebėjimo prietaisų.
Lietuva lygiuojasi į Vakarų šalis – suteikia nuteistiesiems daugiau galimybių
Kriminologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Alfredas Kiškis atskleidė, kad Lietuvoje pamažu keičiasi laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumai – kalinimo režimai tampa mažiau griežti. Pavyzdžiui, siekiama sudaryti kuo daugiau galimybių nuteistiesiems pasijausti visuomenės dalimi: kalėdami atvirojoje kolonijoje jie gali dirbti laisvėje, o savaitgalius arba atostogas leisti kartu su šeima.
„Mūsų tikslas, kad kuo daugiau sudarytume galimybių nuteistiesiems į trumpalaikes išvykas keliauti dėl įvairiausių priežasčių. Sakykime, kažkokios šeimyninės aplinkybės, ar mirė kažkas, galbūt vaikas į pirmą klasę eina, o galbūt reikia dėl darbo paieškos trumpam išvykti už įstaigos ribų. <...> Sovietmečiu buvo vengiama išleisti nuteistuosius arba atvirų įkalinimo įstaigų buvo kuo mažiau. Mes einame kita kryptimi šiuo metu, sekame pažangiausių valstybių patirtimi“, – pasakojo kriminologas.
Tokia praktika dažna Vakarų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuteistasis pirmą dieną atvykęs į įkalinimo įstaigą teoriškai gali būti kitą dieną trumpam išleistas į laisvę dėl ypatingų aplinkybių, o vėliau grąžinamas atgal. Protarpinis buvimas laisvėje nuteistiesiems priduoda savarankiškumo ir padeda resocializuotis, atsitiesti ateityje, kai baigiasi laisvės atėmimo bausmė, sakė kriminologas.
„Vidutinė laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje pagal visas paskirtas bausmes šiuo metu yra virš 7 metų. Jeigu tiek ilgai žmogus išbūna kalėjime (realiai išbūna kiek mažiau – beveik 3 metus) ir staigiai išleidžiamas į laisvę, sunku jam prisitaikyti prie gyvenimo visiškai kitokio, pasikeitusio. Jis būna pripratęs uždarai gyventi, kai už jį viskas mąstoma iš aukščiau ir jam tereikia laikytis režimo reikalavimų. Link laisvės reikia eiti palaipsniui, ne staigiai“, – teigė A. Kiškis.
Gautas pasitikėjimas mažina polinkį nusikalsti
Portalas tv3.lt domėjosi, ar nuteistųjų pasišalinimas iš atvirų kalinimo vietų yra dažnas reiškinys ir ar visuomenei dėl to reikėtų sunerimti. Kriminologas A. Kiškis akcentavo, kad asmenims, nuteistiems už nesunkius nusikaltimus, reikia rodyti kuo daugiau pasitikėjimo. Sulaukę pasitikėjimo, nuteistieji retai kada juo piktnaudžiauja – pabėgimo atvejai dažniausiai būna pavieniai.
„Kartais išeina ir negrįžta, pabėga jie arba net nusikalstamas veikas padaro išvykę. Vakarų valstybėse labai reti atvejai, kai negrįžta nuteistieji. Tipiškai yra koks 1–2 proc. atvejų, kai negrįžta ir iš tų 1–2 proc. beveik visi atvejai yra vėlavimai, kai negrįžta laiku. Tai labiau išimtis iš taisyklės.
Ir mūsų atveju – jeigu norėtume gyventi pagal sovietinių laikų mąstymą, tai mes juos turėtume laikyti kietai uždarę, nes maža koks nors nebegrįš, kažką padarys ir turėsime gaudyti. Einame kitu keliu, kai rodomas nuteistajam pasitikėjimas. Jeigu norime, kad jis keistųsi, mes jam turime rodyti pasitikėjimą“, – kalbėjo MRU docentas.
Kriminologas nurodė, kad visuomet yra pavojus, kad nuteistieji gali savavališkai pasišalinti iš atvirųjų kolonijų, bet su tuo reikia susitaikyti, jei norime ateityje užkirsti kelią pakartotiniems nuteistųjų nusikaltimams. Griežtos bausmės nėra visuotinė panacėja – jos neatbaido teistų asmenų nuo sunkiausių arba smurtinių nusikaltimų padarymo ateityje, rodo tyrimai.
„Tiesiog privalome rizikuoti, kad laikas nuo laiko kažkas bus. Tą visuomenė privalo suprasti. Priešingu atveju, visuomenė patirs didesnę žalą, jeigu nesudarysime galimybių atlikti laisvės atėmimo bausmes pusiau uždarame arba atvirame režime, pusiaukelės namuose. Jie išėję darys tada nusikalstamas veikas daug didesne tikimybe ir mes patirsime žalą“, – įžvalgomis dalijosi A. Kiškis.
Paklaustas, kuo valstybei naudingas atviras pataisos režimas, A. Kiškis išskyrė keletą pragmatinių aspektų. Pirmiausia, atvirame režime nuteistuosius lengviau aprūpinti darbu – jie išeina į laisvėje veikiančias darbo vietas. Apskritai į uždaro režimo laisvės atėmimo įstaigas verslą pritraukti sudėtinga, kyla nemažai papildomų kliūčių.
Antra, atvirame režime pigiau kainuoja nuteistųjų priežiūra, apsauga. Kaip paaiškino kriminologas, atvirose kolonijose esantys nuteistieji dieną išeina į darbą, vakare grįžta, todėl jiems mažiau reikia priežiūros ir apsaugos.
Už pabėgimą ilgėja laisvės atėmimo bausmė
Pagal Lietuvos įstatymus atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, teisti už neatsargus arba tyčinius nusikaltimus. Kad asmuo pakliūtų į atviro režimo kalinimo vietą, teismo skirta laisvės atėmimo bausmė turi neviršyti 1 metų.
Pasišalinusiems iš atvirosios kolonijos asmenims pagal baudžiamojo kodekso 242 straipsnį gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
„Tačiau ligšiolinė teismų praktika tokia, kad griežtos bausmės neskiriamos ir nuteistųjų bausmės laikas dėl pasišalinimo neilgėja arba pailgėja keliais mėnesiais“, – pastebi Kalėjimų departamento atstovė.
