Šalies pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje dirbanteims pareigūnams ramių dienų nebūna. Jiems tenka spręsti ne tik pavienių nuteistųjų bėdas, bet gana dažnai šias įstaigas sudrebina ir keliasdešimt ar net kelių šimtų nuteistųjų paskelbtos bado akcijos.
Bene neramiausi nuteistieji kali vienuose didžiausių – Alytaus pataisos namuose (PN). Ne kartą jau teisti vyrai nuolat protestuoja dėl neva varžomų jų laisvių.
Populiariausia protesto forma – badavimas
Šių metų sausio pradžioje Alytaus PN 7 vyrai paskelbė bado akciją, juos palaikė dar 20 nuteistųjų. Badautojai tvirtino, jog prižiūrėtojai neteisėtai atliko kratą. O krata atlikta todėl, kad buvo pastebėta, jog vienas nuteistasis skambina mobiliuoju telefonu, kas yra draudžiama. Tuo metu grupė nuteistųjų ruošėsi švęsti Kalėdas ir jiems labai nepatiko, jog užėję pareigūnai neva nei iš šio, nei iš to sugalvojo apieškoti patalpą ir iškrėsti juos. Kilo triukšmas. Pareigūnai buvo apkaltinti esą girti, tačiau krata vis tiek buvo atlikta. Apieškojus patalpą buvo surastas kompiuteris su nuotraukomis, o pasipriešinusieji uždaryti į drausmės kamerą.
Liepą alytiškiai vėl sukėlė pareigūnus ant kojų, paskelbdami bado akciją dėl neva pažeidžiamos jų garbės ir orumo. Beveik 200 pataisos namų nuteistųjų administracijai įteikė pareiškimus dėl neteisėtai atliekamų kratų ir pasiryžo nevalgyti valdiško maisto, kol iš karcerio nebus paleisti 4 jų draugai, nesutikę, jog juos, grįžusius po ilgalaikio pasimatymo, apieškotų medikai. (Medikai apieško kalinį tuomet, kai kyla įtarimas, jog jis gali turėti pasislėpęs kvaišalų intymioje vietoje). Tačiau pareigūnai tvirtina, jog dar 2005 metais buvo išleistos Kalėjimų departamento patvirtintos instrukcijos, kurių ir laikomasi. Jie teigia, jog nepasitenkinimas kilo dėl sugriežtintos narkotinių medžiagų platinimo prevencijos. Mat nuo 2004-ųjų buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai dėl bandymo įsinešti kvaišalų ar jų vartojimo.
Su panašiomis situacijomis yra susidūrę ir Marijampolės bei Vilniaus PN pareigūnai.
Protestuoja ir suimtieji
Prieš porą savaičių bado akciją buvo paskelbę ir 28 Kauno tardymo izoliatoriaus suimtieji. Jie atsisakė valgyti izoliatoriuje tiekiamą karštą maistą, reikalavo, kad jie galėtų izoliatoriaus parduotuvėje nusipirkti tokio maisto, kokio jie nori, kamerose pageidavo šaldytuvų bei mikrobangų krosnelių. Šiuo metu už grotų atsidūręs žmogus turi pakankamai geras gyvenimo sąlygos ir patogumus. Tenka pripažinti, kad yra tautiečių, kurie laisvėje tokių sąlygų neturi, tačiau nuteistieji ar suimtieji vis tiek protestuoja.
„Žmogui niekada nebūna gerai. Jis nori, kad būtų dar geriau ir daugiau, – sako Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius A. Pranevičius. – Instrukcijose yra apibrėžta, jog bado streikas paskelbtu laikomas tuomet, kai atsisakoma valgyti duodamą maistą. Tačiau tokie „badautojai” paprastai turi nusipirkę parduotuvėje maisto kelioms savaitėms, tad ir „badauja” drąsiai. Paskutinius 10 metų įstatymai buvo keičiami tik humanizavimo link. Suimtieji turi teisę nusipirkti parduotuvėje visko, ko jie nori. Tačiau yra keletas grupių produktų, kurių negalima parduoti dėl trumpo jų galiojimo laiko, pvz., kruopos, kiaušiniai, šaldyti maisto produktai.”
„Ir lašišos, – juokiasi tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas A. Venclovas. – Jiems būtinai reikia šviežios lašišos. O draudimai yra tam, kad daugeliui tų maisto produktų reikalingas terminis apdirbimas arba atitinkamos laikymos sąlygos. Jei labai tos lašišos norisi, galima užsisakyti parduotuvėje lašišos konservų, tačiau suimtieji reikalauja šviežios.”
Nuo balandžio 1 dienos įsigaliojus naujam suėmimo įstatymui, suimtasis per ketvirtį gali gauti tik vieną drabužių ir avalynės siuntinį, bet maisto produktų - ne. Tam kiekvienoje tokioje įstaigoje yra parduotuvė, kur tiek nuteistasis, tiek suimtasis gali nusipirkti ko pageidauja.
Buvo suvienodinta su pataisos namuose galiojančia tvarka, kuri ten veikė jau porą metų. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias patekti draudžiamiems maisto produktams. Išradingi giminaičiai ir draugai sėdintiems už grotų bandydavo pasiųsti ir sulčių su alkoholiu ar tiesiog gryno alkoholio tetrapakuose, buvo „konservuojami” telefonai, vaisiai farširuojami kvaišalais ir t. t.
„Dabar skirtumas tik toks, – sako direktorius, – nuteistieji turi galimybę gamintis maistą patys, o suimtieji – ne. Tačiau mūsiškiams 3 kartus per dieną patiekiamas karštas maistas. Ir jis ne toks jau prastas. Ko gero, ne kiekvienas pensininkas gali pasigirti tokiais pietumis ar vakariene, kokia pateikiama suimtiesiems”.
Pareigūnai sako, jog dažniausiai tos bado akcijos yra tos vadinamos subkultūros apraiškos: jei tu esi „tikras berniukas ar vyras”, tu negali valgyti iš bendro katilo.
Šimtaprocentinė izoliacija
Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai bent jau dėl mėtomų į teritoriją draudžiamų daiktų gali būti ramūs. Prieš porą metų buvo pakeisti keli langai, pro kuriuos vis būdavo bandoma ką nors nuleisti, ką nors pasiimti. Dabar to padaryti nebeįmanoma. Į izoliatoriaus teritoriją įmesti kokį nors geidžiamą daiktą galima, tačiau jį paims tik pareigūnai. Užtat pakanka rūpesčių viduje – tvarka dar neretai pažeidžiama. Pagrindinis pažeidimas – tarpusavio bendravimas, kuris yra draudžiamas suimtiesiems iki teismo. Taip pat suimtųjų laikymo instrukcijose numatyta daug apribojimų: vyrai ir moterys privalo būti laikomi atskirai, pirmą kartą teisiamų negalima apgyvendinti su jau teistais,užsieniečių su lietuviais, pareigūnų su kitais ir t.t.
„Izoliatoriuose paprastai vyksta nuolatinė „migracija“, – tęsia pasakojimą A. Pranevičius. – Šiuo metu gal izoliatoriuje kiek laisviau – 210 suimtųjų, nes daugelis teisėjų atostogauja. Įprasta, jog tardymo izoliatorius turi sutalpinti beveik 300 tokių „gyventojų“ Kai kurie jų būna „prisidirbę“ ne viename rajone, bylos iškeltos įvairiuose miestuose, tenka juos vežioti į apklausas bei teismo posėdžius. Yra tarnyba, kuri skirsto suimtuosius. Būna, kad, norint patalpinti vieną atvežtąjį, tenka pergrupuoti kokį 10 žmonių. Tada ir kyla nepasitenkinimas, kodėl jis, o ne kitas perkeliamas.“
Visuotinio taupymo laikais kaliniams taupyti nereikia...
Nereikia, nes kol kas už viską sumoka valstybė. Tačiau svarstomas įstatymas dėl paslaugų apmokestinimo už naudojimąsi buities prietaisias. Tarkim, nori žiūrėti televizorių, mokėk mėnesinį mokestį. Netrukus Kauno tardymo izoliatoriuje galvojama įvesti naują paslaugą: tie, kurie galės ir turės iš ko susimokėti, galės naudotis skalbyklos paslaugomis. Dabar vietoje surenkama ir skalbiama patalynė bei apatiniai rūbai, o viršutinius drabužius suimtieji skalbiasi patys – tam turi viską, ko reikia.
„Turime fondą socialiai remtiniems, kurių nelanko jokie artimieji ar giminės, – sako direktorius. – Iš jo galime pervesti į tokio vargšo sąskaitą keletą litų, kad jis galėtų nusipirkti izoliatoriaus parduotuvėje būtiniausių prekių.”
Šiuo metu suimtieji ( ta pati tvarka ir pataisos namuose) naudojasi visais buitiniais prietaisais: televizorių žiūri nuo ryto iki vakaro, turi virdulius arbatai užsivirti, leidžiama turėti kompiuterius (žaisti kompiuterinius žaidimus), klausyti radijo. Ir tai gali daryti be jokių apribojimų.
„Taupyti galime tik tiek, kad šviesiu paros metu išjungiam apšvietimą“, – paaiškina direktoriaus pavaduotojas Arvydas Venclovas. – Apie jokį taupymą su suimtaisias nė neverta šnekėti. „Tegu visi taupo, o jie – tai ne visi”, – ironizuoja direktoriaus pavaduotojas.
Padaugėjo “rašytojų” ir viską išmanančių
Per savo netrumpą tokiose įstaigose darbo stažą – A. Pranevičius Kalėjimo departamentui pavaldžiose įstaigose dirba daugiau nei 30 metų – direktorius pastebėjo, jog pasikeitė suimtųjų kategorijos. Anksčiau buvusių „šustrų”, kurie buvo autoritetai, kurių visi klausė, laikai baigėsi. Dabar atsirado būriai rašančių ir visus „užrašančių” rašytojų. „Beveik visada turime kokius du tris, – pasakoja A. Pranevičius, – kurie skundais ir laiškais užverčia visas institucijas, kokias tik įmanoma. Pernai vienas toks veikėjas parašė arti 500 laiškų, net kiekvienam Seimo nariui asmeniškai. Ir visa tai už valdiškus pinigus. Pagal įstatymą jis yra suimtas, neturi pinigų, todėl jį privalome aprūpinti vokais ir popieriumi. Mes jam bandėme paaiškinti, jog vokais ir popieriumi aprūpinti privalome tik tuomet, kai suimtasis nori kreiptis į įvairias institucijas. Asmeninius laiškus jis turi rašyti ir siųsti už savus pinigus. Vyriškis lyg ir suprato situaciją, bet vėliau vis tiek mus apskundė”.
Pareigūnai vargsta ir su dar vienu badautoju dėl neva jo pažeistų teisių. Žmogus badavo tris mėnesius . Kai smarkiai sulyso ir izoliatoriaus medikai nustatė, jog žmogus neadekvačiai elgiasi, kelia tokiu elgesiu sau grėsmę, buvo išvežtas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę. Čia jis pradėjo valgyti, pasitaisė, atsistatė sveikata ir buvo grąžintas atgal. Valdiško maisto ir toliau nevalgo, tačiau apsipirko parduotuvėje už kelis šimtus litų ir toliau “badauja”. Ir toliau rašo skundus: tardymo izoliatoriaus pareigūnai buvo apskųsti už tai, kam buvo nuvežtas į ligoninę – girdi, jis jokios pagalbos neprašė ir ji jam buvo suteikta per prievartą...“
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
