Šokėjo duonos paragavusiam Pataisos namų direktoriui Edvardui Norvaišui galvą skauda ne dėl trumpo pasirodymo televizijos šokių projekte, bet Teisingumo ministerijos verdikto. Jos sudaryta komi-sija aiškinasi, ar despotišką prižiūrėtoją ant parketo suvaidinęs E.Norvaišas nepakenkė šalies įkalinimo įstaigų įvaizdžiui. Kodėl ministerijos valdininkams nepatiko direktoriaus šokis?
Šokį įsirašė
Šokėjo duonos paragavusiam Pataisos namų direktoriui Edvardui Norvaišui galvą skauda ne dėl trumpo pasirodymo televizijos šokių projekte, bet dėl Teisingumo ministerijos verdikto. Jos sudaryta komisija aiškinasi, ar despotišką prižiūrėtoją ant parketo suvaidinęs E.Norvaišas nepakenkė šalies įkalinimo įstaigų įvaizdžiui. Esą visuomenei galėjo susidaryti įspūdis, kad Pataisos namuose su nuteistosiomis administracija elgiasi nederamai.
Teisingumo ministerija E.Norvaišo šokį ėmėsi tirti, kai jo etiškumu suabejojusi viena valdininkė kolegoms parodė laidos vaizdo įrašą. Kalėjime nufilmuotame siužete E.Norvaišas įsijautė į prižiūrėtojo vaidmenį, o jo šokių partnerė R.Glinskytė vaidino nuolankią kalinę – prižiūrėtojas už laisvę nuteistosios reikalauja šokti.
Užkliuvo „abejotinos scenos“
Viceministro Gyčio Andrulionio teigimu, ministerijos valdininkams kilo abejonių, ar E.Norvaišas tinkamai išvengė interesų konflikto, ar nesinaudojo einamomis pareigomis asmeninei naudai gauti. Komisija taip pat vertins, kaip dalyvaudamas projekte E.Norvaišas laikėsi pareigūnų etikos taisyklių ir principų ir ar savo pasirodymu nepakenkė Kalėjimų departamento pareigūno vardui.
Pasak G.Andrulionio, šokių projekte buvo parodytos „abejotinos scenos“.
„Nežinant faktų gali susidaryti įspūdis, kad direktorius šoko tikroje savo darbo vietoje ir žiūrovams parodytas bendravimas tarp jo ir nuteistosios yra tikras. Nežinantiesiems, kur iš tiesų buvo nufilmuotas pasirodymas, galėjo išlikti slogus įspūdis apie tvarką įkalinimo įstaigoje. Pasakymai, kad jei nori išeiti į laisvę, turėsi šokti, žiūrovų galėjo būti rimtai priimti. Kilo pagrįstų abejonių, ar tuo nebuvo diskredituotas pareigūno vardas“, – „Sekundei“ teigė viceministras.
Anot jo, komisija ne tik vertina E.Norvaišo pasirodymo šokių aikštelėje etiškumą, bet ir aiškinasi, ar nebuvo repetuojama tarnybos metu. Teisingumo ministerijai taip pat neprasprūdo pajuokavimai eteryje. Aštrialiežuvio laidos vedėjo Vytauto Šapranausko paklaustas, ar už jį balsuoja Pataisos namuose kalinčios moterys, E.Norvaišas atsakė: „Manau, kad taip.“
„Vertinami visi šie aspektai, tikrai ne šokio kokybė“, – pažymi G.Andrulionis.
Rankos neatrištos nė laisvalaikiu
Ministerijos nemalonę užsitraukęs Pataisos namų šokėjas komisijai įteikė rašytinį pasiaiškinimą, o ši savo išvadas teisingumo ministrui planuoja pateikti lapkričio 26-ąją. Jei būtų pripažinta, kad direktorius padarė tarnybinį nusižengimą, jam gresia nuobauda.
„Nemanau, kad gali būti prieita iki atsisveikinimo su pareigūnu, bet iš tiesų labai daug priklausys nuo to, ką nustatys komisija“, – pripažino viceministras.
Anot jo, Pataisos namų direktorius yra statutinis pareigūnas ir jam keliami didesni etikos, mandagumo, pavyzdžio rodymo principai.
„Net ir po darbo statutiniai pareigūnai turi išlaikyti truputį kitokį elgesio standartą nei civiliai. Jis gali daryti kas patinka, bet nenusižengdamas pareigūnui keliamiems reikalavimams.
Tikrai yra nemažai atvejų, kai statutinės tarnybos pareigūnai yra vertinami už tai, ką laisvalaikiu yra padarę, jei tai diskreditavo tarnybą“, – teigė G.Andrulionis.
Laidoje tik juokavo
Vos po poros pasirodymų šokių aikštelėje iš projekto iškritęs E.Norvaišas sako, jog ministerijai užkliuvusi suvaidinta situacija tebuvo projekto autorių išmonė, neatspindinti tikrosios situacijos įkalinimo įstaigoje.
„Siužetas buvo surežisuotas profesionalių choreografų. Ne mes kūrėme scenarijų. Jame visiškai nėra tiesos, tik mūsų vaidyba“, – aiškino E.Norvaišas.
Pataisos namų vadovas teigia tik pajuokavo eteryje pareiškęs, kad už jį balsuoja nuteistosios.
Jis neslepia, kad nors įkalinimo įstaigose kalintiesiems draudžiama turėti telefonus, tačiau į bausmę atliekančių moterų rankas jie patenka nelegaliais būdais.
Per metus Pataisos namuose pas nuteistąsias randama keli šimtai paslėptų ryšio priemonių. Tačiau, pasak E.Norvaišo, laisvės netekusios moterys mobiliuosius naudoja ne tam, kad balsuotų už savo favoritus pramoginiuose projektuose.
„Šou laidose viskas vyksta juokais. Jose nėra nieko rimto, nei kas pasakyta, nei kas padaryta“, – tvirtina E.Norvaišas.
Tikėjosi padėti nuteistosioms
Direktorius pripažįsta nematęs reikalo atsiklausti Teisingumo ministerijos dėl savo dalyvavimo pramoginėje laidoje. Jis atmeta bet kokius įtarimus, kad laisvalaikį galėjo supainioti su tarnyba. Šokių pradžiamokslio direktorius mokėsi po darbo – į treniruotes skubėdavo vakarais ir jose dažnai užtrukdavo kone iki vidurnakčio.
Niekada nešokęs, imtynėmis užsiiminėjęs kalėjimo direktorius tvirtina nė nesvajojęs apie pergalę. E.Norvaišas teigia ryžęsis dalyvauti projekte galvodamas apie nuteistąsias. Jo organizatoriai bausmę atliekančioms moterims buvo numatę naują pramogą – ketino įkalinimo įstaigoje rengti šokių pamokas.
„Norėjome nuteistąsias pamokyti šokti, o visuomenei parodyti, kad kalintieji irgi yra žmonės ir jų nereikia nurašyti“, – aiškino direktorius.
Baudžiamas kasmet
Pasiaiškinimai Teisingumo ministerijai Panevėžio pataisos namų direktoriui nebe naujiena. Aštuonerius metus įkalinimo įstaigai vadovaujantis E.Norvaišas pastaruosius porą metų nuolatos užsitraukia aukščiau stovinčių valdininkų nemalonę.
Pernai E.Norvaišui buvo skirtas griežtas papeikimas už tai, kad nesuderinęs su įstaigą kuruojančiomis institucijomis pasirašė brangaus tarnybinio automobilio 2009-ųjų „Volkswagen Passat CC“ nuomos sutartį.
Pataisos namų direktorius, pasibaigus nuomos sutarčiai, be leidimo jį dar kartą išsinuomojo iš tos pačios bendrovės. Už šio automobilio nuomą per dvejus metus Pataisos namai įsipareigojo sumokėti 87 tūkst. Lt, kai rinkoje toks naujas automobilis kainavo 115 tūkst. Lt.
Direktorius aiškino, kad automobilis buvo nuomotas konkurso būdu iš mažiausią kainą pasiūliusios įmonės, o sprendimą nuomotis priėmęs ne jis, bet įstaigos viešųjų pirkimų komisija.
Vadovybė E.Norvaišo nepaglostė ir 2010-aisiais, kai balandį iš Pataisos namų paspruko nuteistoji Kristina Butrimienė. Nė paros laisve nespėjusi pasidžiaugti kalinė buvo sučiupta, o Kalėjimų departamentas Pataisos namuose atliko tarnybinį tyrimą. Savo išvadose departamentas pažymėjo, kad Panevėžio pataisos namus jau yra tikrinęs ir anksčiau bei turėjęs pastabų vadovui dėl įstaigos apsaugos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
