Beveik pusė šalies gyventojų šventiniam stalui žada išleisti nuo 50 iki 100 eurų, o kas šeštas Lietuvos pilietis maisto produktams ir jau pagamintiems patiekalams yra pasiruošęs piniginę paploninti ir pusantro šimto eurų. Dažnas tautietis prisipažįsta, jog planuojamą biudžetą viršyja, mat į parduotuves lekia paskutinėmis dienomis ir skubant į krepšelį prisikrauna daugiau produktų. Anot prekybininkų per Kūčias ir Kalėdas tautiečiai smaguriaus už panašią sumą kaip ir pernai.
Tiesa kiek keičiasi krepšelių turinys. Nors mėsos produktai, mišrainės, žuvies gaminiai, konditerija išlieka populiariausi, vis daugiau per šventes suvartojama daržovių bei vaisių. Štai „Maxima“ šiemet parodė tris tipiškus lietuviškus šventinių stalų pavyzdžius ir tris skirtingus kainynus. Pirmasis stalas – patiekalai šešiems asmenims, pačių pasigaminti iš šviežių produktų. Antrasis – paruošti produktai, kuriuos reikia tik pašildyti, o trečiasis – patiekalai, kuriuos ant stalo galima dėti vos grįžus iš parduotuvės.
„Stalas, kurį gera šeimininkė ruošia 12 valandų kainuotų apie 60 eurų. Tas stalas, kuris paruoštas per 3 valandas, kainuotų apie 90 eurų ir tas, kuris paruoštas per valandą – apie 120 eurų“, – „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Ir pasirodo, tautiečiai savo laiką vertina ir taupo labiau nei pinigus. „Yra dalis pirkėjų, kurie labai skuba ir visiškai nenori gaminti, o nori tik išpakuoti ir sudėti ant stalo. Tai tų skubančiųjų pirkėjų daugėja“, – aiškino V. Drulienė.
O štai dovanoms tautiečiai išleis kur kas daugiau pinigų nei maistui. Kas ketvirtas gyventojas Kalėdoms žada pakloti apie 150 eurų. Ir tokių žmonių nuo pernai metų padaugėjo dešimčia procentų.
„Swedbank“ atliktas tyrimas rodo, jog vienai dovanai net 60 procentų apklaustųjų žada skirti apie 30 eurų. Taip pat, anot bankininkų, vis trumpėja laikas kuomet dovanų yra ieškoma. Ir esą, paskutinėmis dienomis apsipirkti einama ne dėl laiko stokos ar išsiblaškymo, o dėl atsipalaidavimo – tautiečiams neva nebereikia iš anksto taip veržtis diržų ir taupyti.
„Daugėja žmonių, kurie leidžia sau ir skiria vis daugiau pinigų dovanoms. Daugėja žmonių, kurie pernai metais sakė, kad skirs iki 100 eurų, o dabar perlipa ir šimtą eurų kartelę ir iki dviejų šimtų. O vaišėms skirs ir 150 eurų“, – sakė Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ir panašu, jog tautiečiai išties pasiruošę papurtyti kišenes. Beje, labiausiai pinigų lietuviai negaili mažiesiems. Vaikų dovanos sudaro bene didžiausią suaugusiųjų išlaidų dalį.
„Oi, 150 eurų tai tikrai. Gal šiek tiek ir daugiau. Labai brangios dovanos“, – sakė sutikti praeivis. „Dovanoms planuojame išleisti apie 200 eurų, o šventiniam stalui – nedaug. Gal apie 100 eurų“, – aiškino šventėms besiruošiantis žmogus.
Na, o kokių dovanų tautiečiai per Kalėdas labiausiai tikisi. Ir pastaraisiais metais čia karaliauja grynieji pinigai bei dovanų čekiai. Taip pat itin populiarūs įvairūs tekstilės gaminiai, namų dekoro detalės. Šaltuoju sezonu žmonės vertina patalynės komplektus, pledus, pagalvėlės. Žinoma viršūnėje ir valgomi siurprizai – įvairūs saldumynai, gurmaniški užkandžiai, gėrimai. Tiesa, vis rečiau po eglute dedamos knygos, mažėja ir rankų darbo dovanėlių.
„8 iš 10 žmonių dovanų ieškos prekybos centruose, tai čekiai yra gana patogu. Dar populiarėja kvepalai, SPA procedūros. Moterys jas nurodo. Vyrai renkasi ar norėtų gauti išmaniuosius įrenginius ir dovanas automobiliams“, – aiškino J. Cvilikienė.
Prekybininkai atliko ir pirkėjų elgesio analizė. Paaiškėjo, kad moterys ne tik atidžiau planuoja pirkinius, jais pasirūpina daug anksčiau, bet ir išleidžia daugiau pinigų nei vyrai. Daugiau nei 40 procentų tautiečių prisipažįsta, jog visuomet priperka daugiau daiktų nei buvo planavę.
