Kalėdos – stebuklų metas, kuris priverčia susimąstyti, ką gero padarėme per metus. Jei neprisimenate nieko ypatingo, Kalėdos – tinkamiausias laikas papildyti savo gerų darbų sąrašą.
Gerumas sielai yra tas pats, kas sveikata kūnui. Būtent šios savybės perteklius niekada niekam nepakenkė.
Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė yra viena labiausiai garsėjančių gerais darbais Lietuvos žmonių. Ji įkūrė Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą. Jis jau 12 metų sėkmingai veikia Lietuvoje ir rėmėjų paaukotas lėšas skiria kaimo mokykloms, ligoninėms ir vaikų globos namams.
Ponia A. Adamkienė savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ prisipažino, kad fondo rėmėjų netrūksta net ir per krizę, todėl pavyksta įgyvendinti visus sumanymus ir norus.
Įsijaučiantys lietuviai
„Pastebėjau, kad lietuviai yra jautrūs žmonės. Jei tik paprašai ir jie mato, kad yra būtinybė, mielai aukoja. Ir ne tik turtingesni, bet ir mažiau pasiturintys žmonės. Tie, kurie neturi galimybės paremti materialiai, padeda planuojant renginius, lankosi ligoninėse, sveikina žmones, kalbasi su jais“, – pasakojo buvusi pirmoji šalies dama.
Anot A. Adamkienės, pradėti labdaringą veiklą Lietuvoje nebuvo lengva. Žmonės nesuvokė, kas yra labdara, todėl reikėjo padėti tai suprasti. Vis dėlto dabar, nepaisant ekonominės šalies padėties, žmonės noriai remia ir padeda kitiems. Jei rėmėjams yra truputį sunkiau, jie vis tiek atsiunčia smulkių dovanėlių, kurias, pavyzdžiui, galima įdėti į kalėdinius maišelius vaikams.
A. Adamkienė džiaugėsi, kad jauni žmonės nelieka abejingi tiems, kuriems reikia paramos: jie siūlo savo pagalbą, niekada neprašo atsilyginti už darbą, nes viską daro iš geros širdies.
Šiemet A. Adamkienės įkurtas fondas neberuošia Kalėdų eglutės globojamiems vaikams, nes daugelis vaikų jau užaugo. Nuspręsta daugiau dėmesio skirti dvasinei ir kultūrinei vaiko raidai – apie 300 vaikų pamatys Keistuolių teatro pasirodymą, o po spektaklio džiaugsmo jiems suteiks Kalėdų dovanos. „Vaikai yra vaikai. Kokią nors dovanėlę gauti jiems visada malonu“, – sakė A. Adamkienė.
Socialinė atskirtis bus visada
Vertindama socialinę žmonių atskirtį, A. Adamkienė neslėpė nusivylimo, kad nepasiturinčių žmonių visais laikais yra, buvo ir neįmanoma išspręsti šio klausimo taip, kad visiems būtų gerai.
„Skirtumas, kurio neįmanoma išlyginti, visada buvo ir bus, bet man smagu, kad tie, kurie turi daugiau, atjaučia prašančiuosius pagalbos. Prisimenu atvejį, kai per gaisrą sudegė pusė Lietuvos kaimelio. Žmonės sunešė pinigų – kas po litą, kas po 10 litų, atstatė namus ir netekusieji būsto vėl turėjo pastoges. Šis faktas rodo, kad lietuviai yra širdingi ir reikalui esant padeda“, – svarstė prezidento žmona.
Paklausta, ką mano apie mūsų liaudyje populiarią nuomonę, kad lietuviai džiaugiasi, kai dega kaimynų namas, tikėjimo lietuvių gerumu nestokojanti A. Adamkienė atsakė: „Sudegus namui jie veikiausiai būtų pirmieji, kurie padėtų jį atstatyti.“
Gerumas slypi kiekviename
A. Adamkienė tikino, kad kiekviename žmoguje slypi gerumo pradas, kaip ir pykčio bei pavydo, todėl būtina nugalėti blogąsias savybes ir daryti gera: „Reikia pasižiūrėti aplink save. Tada pamatai, kam sunku, kam reikia materialios pagalbos, o kam tiesiog apsikabinimo ir paguodos. Yra daug būdų padėti – ne vien materialiai. Nuoširdžiai tikiu, kad lietuviai yra geri ir reikalui esant visuomet ištiesia ranką.“
Moteris papasakojo, kad padariusi gerą darbą jaučia malonumą ir dvasinį pasitenkinimą. Pasak A. Adamkienės, geradariai negalvoja, kad ir jiems kas nors turėtų padėti. Vis dėto kai žmogui kas nors padaro gerą darbą, jis visada nori už tai atsidėkoti.
„Esu patyrusi šį jausmą. Gyvenome pabėgėlių stovyklose. Buvo sunkus metas. Be gerų žmonių būtų buvę sunku išgyventi. Visada prisimenu, kaip man padėjo. Esu dėkinga tiems žmonėms, o dėkingumas įkvepia geriems darbams“, – dalijosi išgyvenimais pašnekovė.
Amerikiečiai padeda ne tik tautiečiams
Ponia Alma pasakojo, kad Amerikoje žmonės panašūs į lietuvius. Jie taip pat atjaučia, aukoja, bet dar yra ir neabejingi viskam, kas vyksta pasaulyje. Pasak jos, nesvarbu, kur žmones ištiks nelaimė, Peru, Indijoje, Afrikos valstybėje, tai bus žemės drebėjimas ar potvynis, amerikiečiai bus vieni pirmųjų, kurie išties pagalbos ranką.
„JAV sudaro įvairios tautos ir žmonės, gal todėl amerikiečiai jautresni už kitus. Juolab kad daugelio tėvai, seneliai ar proseneliai yra atvykę iš kitų kraštų ir matę daug vargo. Jie gerai žino, kas yra labdara“, – dėstė aktyvi visuomenės veikėja.
A. Adamkienė papasakojo, kad tiek Amerikos gyventojai, tiek valdžia yra jautrūs tokiems dalykams, todėl greitai reaguoja, siunčia pagalbą, renka aukas. „Pamenu, kai Peru buvo didelis žemės drebėjimas, prezidento Richardo Nixono žmona viena pirmųjų ten nuvyko su pinigais, maistu ir medikamentais“, – kalbėjo ji.
Dėmesys gabiems vaikams
Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo direktorė Sigutė Kačinskienė daugiau papasakojo apie pagrindines fondo kryptis: mokyklas, darbą su gabiais vaikais, pagalbą ligoninėms. Ji prisipažino, kad po to, kai televizija ėmė organizuoti daugybę projektų ir šou, per kuriuos rinko pinigus vaikų globos namams, jiems A. Adamkienės fondas nebeteikia didelės materialinės paramos.
„Gabūs vaikai yra tie, kurie yra gabūs muzikai, dainavimui, dailei, tiksliesiems mokslams ir t. t. Atvirai pasakius, kaimuose nėra jokio papildomo ugdymo, todėl atsisukame į gabų vaiką, pirmenybę teikiame socialiai remtiniems. Vaiką atsivežame į Vilnių, Palangą ar Šventąją, kur jis patenka į dalininkų arba lyderių stovyklą, tapo su žinomais dalininkais arba klausosi politologų paskaitų“, – pasakojo fondo direktorė.
S. Kačinskienės teigimu, didžiuotis tikrai yra kuo: Krašto pažinimo projektas padėjo parengti 3 tūkst. gidų, kurie laisvai pasakoja apie savo vietovę. Taip pat įgyvendinti projektai „Verslo mokykla“, „Lyderių mokykla“, dailei gabiems moksleiviams skirtas projektas „Dailininkų mokykla“, 600 vaikų buvo atvesta į sportinių šokių konkursą, atliekama mokyklų sporto salių ir stadionų renovacija, sukurtas kino filmas „Knygnešys“, kiekvienais metais išleidžiama nauja knyga ir t. t.
Fondo vadovė pabrėžė, kad dabar labiau akcentuojamas dėmesys į vaikų švietimą, kultūrinių žinių plėtojimą. Būtent todėl šiemet vaikai gėrėsis Keistuolių teatro spektakliu, o prieš tai dvejus metus klausėsi Gintaro Rinkevičiaus simfoninio orkestro gyvos muzikos, o tai jiems buvo labai įdomu.
„Visiems atrodė, kad tik duok valgyti, duok maisto, pirk sriubą ar dar ką nors, o mes pasislėpę su gabiais vaikais pradėjome dirbti. Pavyzdžiui, pernai mūsų vaikai su Artūru Noviku kartu dainavo“, – išdidžiai pasakojo ji.
Pagalbos ir rėmėjų netrūksta
S. Kačinskienė džiaugiasi, kai į pagalbą siūlosi jauni žmonės, kuriems nestinga inovatyvių idėjų. „Jaunų žmonių siūlymus visada priimu, būtent todėl ir pradėjome dirbti su gabiais vaikais. Manęs paklausė – kiek dar tu dirbsi, aukosi, veši ir veši tiems vaikams viską. Taigi nuo 2004 metų ir pradėjome gabių vaikų atranką“, – paaiškino pašnekovė.
Paklausta apie darbo specifiką, fondo direktorė prisipažino, kad pradžia buvo sunki. Žmonėms reikėjo išaiškinti, kad reikia dirbti, o ne žaisti. „Kai jie išmoko dirbti, atsirado darbo sistema – dabar jau nebesunku. Turime ištikimų rėmėjų, nesvarbu, ar metai būtų finansiškai sunkūs, ar geri, jie vis vien prisimena mus ir perveda nors ir minimumą. Dėl to labai džiaugiamės“, – sakė ji ir pridūrė, kad tarp rėmėjų esama nuolatinių aukotojų – pavienių žmonių, kurie kas mėnesį perveda po 100 litų.
Taip pat ji pabrėžė, kad fonde darbas vyksta nuolat – ne tik prieš Kalėdas. „Pas mus atėjo Zita Kelmickaitė ir sako: maniau, kad ponios čia sėdi ir tik per šventes ką nors dalija, o, pasirodo, juodą darbą dirba“, – pasakojo pašnekovė.
Pasižiūrėjus į tokias ponias supranti, kad geriems darbams nereikia progos ar priežasties, geriems darbams užtenka geros širdies ir didelio noro padėti.
