Nakvynės namų vadovė Alma Kurmauskienė pasakoja, kad nakvynės namuose gyvenimas verda: vieni eina dirbti visuomenei naudingus darbus, kiti susiranda pastovų darbą, o negalintys dirbti – tiesiog būna namuose, kuriuose veiklos taip pat netrūksta. Gyventojai gamina maistą, skaito knygas, žiūri televizorių, tvarkosi namuose.
„Vasaros metu pas mus daug gėlių, kurias taip pat prižiūri jie patys. Turime daržovių lysves, užsiauginame agurkų, pomidorų, krapų, svogūnų. Gerų žmonių dėka turime daug knygų, kurias jie labai noriai skaito. Į nakvynės namus atvykusieji tiesiog pradeda gyventi visiems žmonėms įprastą gyvenimą“, – pasakoja A. Kurmauskienė
Šventes taip pat nakvynės namuose stengiamasi sukurti tokias, kaip visų.
„Jau artėjant šventėms pradedame ruoštis: puošiame eglutę, savanoriai karpiniais padabina namų langus, planuojame, kokie patiekalai bus ant švenčių stalo. Kasmet sulaukiame ir svečių, aplankančių nakvynės namų gyventojus su dovanėlėmis. Kūčių vakarą visi sėda prie bendro stalo, laužia kalėdaitį, kas nori ir moka – pasimeldžia. Kūčių vakaras tampa ir prisiminimų vakaru – jie visi yra turėję tėvus, šeimas ir kažkada savo namuose šventė Kalėdas. Kūčių vakaras tampa bendrystės vakaru ir tada žmonės nebesijaučia vieni ir vieniši“, – dalinasi A. Kurmauskienė.
Ji tvirtina, kad nakvynės namų gyventojai švenčių laukia tikriausiai ne mažiau, nei bet kuris mūsų.
Nakvynės namuose gyvena ir 18, ir 70 metų sulaukę asmenys
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nakvynės namuose Raseiniuose gyventi galima iki trijų metų, tačiau išimtiniais atvejais pasilikti galima ir ilgiau. Iš viso čia gali gyventi iki 25 žmonių ir kadangi šiuo metu visos vietos yra užimtos – yra ir laukiančių eilėje patekti į nakvynės namus.
Alma Kurmauskienė sako, kad istorijos, kodėl jie pateko į nakvynės namus yra skirtingos, bet kartu ir panašios – čia gyvenantys žmonės dažnai būna pasirinkę netinkamą gyvenimo būdą, turintys arba turėję priklausomybių, praradę šeimas, namus, nebeturintys artimųjų ir dėl to esantys labai vieniši.
„Mūsų namuose jie turi šiltą lovą, maisto, drabužių, todėl po ilgo laiko pajunta, kad kažkam yra svarbūs, reikalingi, išklausyti ir sulaukę visokeriopos pagalbos“, – džiaugiasi A. Kurmauskienė.
Nakvynės namų vadovė pasakoja, kad dažnam gyventojui prireikia psichologų, gydytojų pagalbos, užimtumo tarnybos konsultacijų, Socialinės paramos skyriaus pagalbos – visas šias paslaugas pasiekti padeda nakvynės namų darbuotojai, o tokia pagalba padeda jiems grįžti į normalų, savarankišką gyvenimą. Nakvynės namų gyventojų amžius svyruoja nuo 18 iki 70 metų.
„Jų visų likimai skirtingi, tačiau džiaugiamės, kad daliai gyventojų iš tiesų padedame atsistoti ant kojų“, – džiaugiasi A. Kurmauskienė.
