Klaipėdos gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė sako, kad prieglaudoje kartais susidaro eilės, pildomos anketos, o pati gyvūnų globėjų atranka trunka ilgai. Tačiau gyvūną ji leistų dovanoti tik patikimiems prieglaudos lankytojams, pavyzdžiui, žmogui, kuris jau prieš tai priglaudė augintinį.
„Bent jau aš už savo prieglaudą galiu kalbėti, tai mes nedovanojame gyvūnų, kaip dovanos. Pas mus yra anketos ir ilga atranka. Tarkim, dažnu atveju tu suvoki, kad tai yra dovana. Būna atvejų, tokių išimtinių, kur ar tai senas gyvūnas, kur faktas, kad netaps dovanėlė, kur žmogus ieško, arba būna, kur jau buvę šeimininkai iš mūsų ėmę gyvūną, žinai, kad patikimas žmogus, kad jis ieško ne kaip dovanos, o tiesiog taip ir supuola šventinis laikotarpis. Gyvūnai šventes pas mus sutinka“,– sakė ji.
S. Šakinytė sako, kad žmonės per Kalėdas tokias dovanas renkasi dovanoti iš emocijos, norėdami ne tik nustebinti, bet ir išpildyti svajonę. Ypatingai tėvai, kurie vaikus lepina tokiomis dovanomis, neretai patys nenori augintinių ir tik pradėję jį auginti supranta, kad jei niekada nenorėjo, nenori ir dabar.
„Vieną dalyką patikslinsiu, kad mes niekada neduodame dovanai kitam, net jei tai yra ir ne kalėdinis laikotarpis. Visada tik su pačiu šeimininku bendraujam, jis pasirašo dokumentą, kad perima gyvūną. Iš tikrųjų, ne tai, kad jie grįžta, jie dažnai atvažiuoja pas mus iš kitur. Dažniau tai būna ne prieglaudos, dažniau tai būna daugyklos, veislynai netgi, kurie gali ramiai išleisti gyvūną ir šventiniu laikotarpiu.
Mano manymu, tai yra emocija paremtas sprendimas ir dėl to jie grįžta, nes kol yra šventės, visi labai pagerėja ir tų aukotojų padaugėja, ir lankytojų. Turbūt, tokia šventės emocija apimti pasiima, paskui, kai viskas nuslūgsta, tai nebūna iškart po švenčių, tai būna kokį vasarį, kovą, kai supranta, kad ta dovana (dažniausiai būna mažas gyvūnas) ir mato, kad ta dovana šlapinasi namie, drasko baldus, jeigu kačiukas, tai laipioja užuolaidomis.
Būna dažnai, tėveliai išprašyti, išmaldauti vaikų, padovanoja, nepagalvoja, kad jeigu jie negalėjo visą gyvenimą, tai nereikėtų turėti, nedovanoti ir tam vaikui“, – dalinosi mintimis moteris.
Prieglaudos vadovė sako, kad apima toks jausmas, kad kai kuriems atsikratyti gyvūnų prieš Naujuosius metus yra tarsi prasivalymas ir naujas, švarus lapas, į kurį žmogus gali rašyti naują istoriją jau be augintinio.
„Mes prieš Kalėdas, Naujuosius gauname labai daug gyvūnų ir tai būna dažniausiai gyvūnai, kurie iš namų. Tai yra labai keista, susidaro toks jausmas, kad visi labai jautriai sureaguoja, atrodo čia tokios šventos šventės, o tu atsikratai šeimos nario. Bet dažniausiai tai būna žmonių, kaip koks apsivalymas, nuoširdžiai, tikrai baisiai skamba, bet atrodo, kad jie eina į Naujus metus su nauju gyvenimu ir tame naujame gyvenime nebėra to gyvūno. Šiemet penki gyvūnai atvažiavo prieš Kalėdas“, – atviravo ji.
S. Šakinytė sako, kad žmonės dažniausiai perka mažyčius gyvūnus dovanų, tačiau neišvengiama šunų iš daugyklų ar net veislynų. Anot jos, labai svarbu įsitikinti, ar gyvūno tikrai nori abi šeimos pusės, mat moteris pasidalino istorija, kuri yra ne tik liūdna, bet ir kasdienybė prieglaudoms.
„Čia nėra dažnas atvejis, tarkim, daugyklos – taip, tie kurie daugina vieną po kito šuniukus. Bet iš veislynų irgi. Turiu pavyzdį, kaip tik šiuo laikotarpiu, bet aš manau, kad tai daugyklinis šuo, ta prasme, tie kurie ale veisliniai, bet jie nėra veisliniai. Tai prieš Kalėdas pardavė žmonėms visiškai, be jokio įsigilinimo, kurie nusprendė padovanoti kitiems žmonėms. Buvo sutarta su mama, šeimos viena dalimi, kad mes priimsime tą šuniuką, o su vyru ne ir vyras pasakė: „ne, mums nereikia šuns“. Jis tiesiog nepriėmė tokios dovanos, kas yra natūralu. Ir šitas šuniukas dabar yra laikinoje globoje ir ieško namų kitų. Ne šiuo metu, nes jo niekas niekam nerodo, nes čia eilės susirikiuotų Kalėdų senelių norinčių paimti.
Bet taip, dažniausiai tai yra mažyčiai gyvūnėliai, kuriuos tiesiog nusiperka tokioms šventinėms dovanoms ir tie kurie supranta gyvūną, bent jau, mano suvokimu, tie, kurie gyvūną veisia tam, kad gautų pinigų, jie turbūt ypatingai negalvoja, kas nupirks, kur paskui jis dėsis ir kaip. Ir netgi būna stiprieji tie veislynai, kurie su dokumentais veisia ir taip toliau, čia tikrai nėra vienų metų patirtis“, – sakė ji.
