Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau, aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą, rašo „Respublika“.
Kalbai gresia pavojus
„Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba – ant išnykimo ribos. Versle daug netaisyklingų vardinių pavadinimų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) sunkiai tvarkosi su verslo rykliais“, - vakar Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo narė Dalia Teišerskytė. Anot jos, politikai lietuvių kalbai turi skirti daugiau dėmesio, nes „jei ji bus sukrypusi, pasiligojusi – tokia bus ir Lietuva, juo labiau kad lietuvių kalba yra mažos šalies didi kalba“.
D.Teišerskytė pažymėjo, kad dabar vaikai lengviau išmoksta anglų kalbą nei gimtąją ir vis mažiau suvokia žodžių atspalvius, daugiaprasmiškumą, sunkiau mokosi gramatikos, vartoja daug barbarizmų, svetimybių. Jos įsitikinimu, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų imtis didesnės atsakomybės ir įvesti stipresnį gimtosios kalbos mokymą, o ne jau nuo antros klasės vaikus mokyti užsienio kalbos.
Naujos gairės
Spaudos konferencijoje dalyvavusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė pažymėjo, kad iki šiol pagrindinis dokumentas, reglamentavęs kalbos politiką, buvo valstybinės kalbos politikos 2003-2008 m. gairės. Šiuo metu yra parengtos naujos 2009-2013 metų valstybinės kalbos politikos gairės, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas trijų dalykų sanglaudai: kalbai, visuomenei ir mokyklai.
Projektą ketinama teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Gaires tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje.
Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė iškėlė ypač svarbią problemą – lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų, lenkų bei rusų mokyklose. Pasak jos, valstybė siūlo, kad tokios bendruomenės, be savo kalbos, dar rinktųsi ir lietuvių kalbą, taip pat daugiau dalykų dėstytų šia kalba.
„Tai stiprintų lietuvių kalbą ir gimtąją kalbą“, - sakė R.Žakaitienė.
Daugiakalbystės modelis
Tuo tarpu konferencijoje dalyvavę lingvistai prognozuoja, kad daugiakalbystės modelis Europoje – ateitis, o dabartinė dvikalbystės situacija Šveicarijoje ir Švedijoje – puikus tai iliustruojantis pavyzdys.
„Mokės ir anglų kalbą, ir savo išlaikys. Kalbos išlikimas – jau ne grėsmė, o realybė“, - sakė Europos Tarybos Kalbų komiteto ekspertas Eike Thurmannas.
Kalbininkai pripažįsta, kad pasaulyje anglų kalba yra kalba „žudikė“, naikinanti kitų tautų kalbas.
Pasak Manheimo (Vokietija) universiteto profesoriaus Gerhardo Stickelio, pastebimas teritorinis daugiakalbiškumas ir socialinis daugiakalbiškumas, kai šeimoje kalbama keliomis kalbomis.
„Švietime valstybinė kalba užleidžia vietą anglų kalbai. Daugelį metų anglų kalba buvo laikoma pirmąja kalba žudike. Institucijos bijo, kad anglų kalba bus įvesta kaip mokymo kalba. (...) Manau, žiniasklaida daro didesnę įtaką nei kalbos mokymas mokykloje. Mokiniai išmoksta kalbą ne mokykloje, o internete“, - sakė G.Stickelis.
Tai, kad svetima kalba vis labiau išstumia gimtąją, patvirtino ir Latvijos valstybinės kalbos komisijos viršininkas prof. dr. Andrejus Veisbergas. Pasak jo, Latvijoje, priešingai nei kitose šalyse, įsivyrauja rusų kalba.
„Mažos lietuvių, latvių, estų kalbos globaliame pasaulyje neturi tokios svarbos kaip anglų kalba, sunkiai konkuruoja. Mes atviresni kitai kalbai nei lietuvių. Problema Latvijoje - konkurencija su rusų kalba. Ji skverbiasi į televiziją, daro labai didelę įtaką. Tai yra politinis klausimas, į kurį reikia atsižvelgti“, - sakė A.Veisbergas.
Pasak E.Thurmanno, Europos Taryba ir Kalbų komisija labai rūpinasi, kad būtų išlaikyta kalbų įvairovė, stengiasi, kad jos neišmirtų, o tų, kuriomis mažiau kalbama, būtų mokoma.
„Rezultatai rodo, kad kalbos politika yra efektyvi ir sustiprina lietuvių kalbos statusą. Lietuvos modeliai efektyviai veikia ir užtikrina, kad kiekviena bendruomenė gali būti mokoma savo kalba. Tai yra geras pavyzdys. Sveikinu jus su tuo“, - Lietuvos gimtosios kalbos politiką apibendrino vyriausioji tyrimų specialistė Bristolio (Didžioji Britanija) universitete Gabrielle Hogan-Brun.
