Tai numatyta ketvirtadienį abiejų šalių prezidentų – Gitano Nausėdos ir Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) – pasirašytoje deklaracijoje.
Joje taip pat žadama spartinti NATO gynybos planų „parengtį, įgyvendinimą ir veiksmingumą“, išreiškiama parama Ukrainos ir Moldovos euroatlantinei integracijai.
„Kreipdamiesi į visą tarptautinę bendraminčių bendruomenę, raginame stiprinti pastangas, kad Ukrainai būtų suteikta tinkama pagalba atstatant svarbią infrastruktūrą“, – rašoma dokumente.
Po deklaracijos surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda akcentavo, jog Lietuva ir Lenkija „vienu balsu skelbia, kad Ukraina ir Moldova yra laisvų Europos šalių šeimos narės“.
Užpernai kandidatės statusą suteikus Ukrainai ir Moldovai, šių metų vasarą ES šalys pradėjo derybas dėl minėtų valstybių stojimo į Bendriją.
„Lietuvos ir Lenkijos strateginis bendradarbiavimas šiandien įgyja ypatingą svarbą, kai Rusija tęsia neišprovokuotą, nepateisinamą, barbarišką plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą. Šiandien kartu su Lenkijos prezidentu dar kartą kreipiamės į visą tarptautinę panašiai mąstančių šalių bendruomenę ragindami dėti daugiau pastangų, kad Ukrainai būtų suteikta tinkama parama apsiginti“, – sakė G. Nausėda.
Deklaracijoje taip pat minimas bendradarbiavimas mokslo, studijų ir kultūros srityse, abipusių investicijų plėtra, parama regioninio junglumo stiprinimui.
„Mes tvirtai remiame visus regioninius formatus, kuriuose dalyvauja abi mūsų šalys ir patvirtiname savo įsipareigojimus būti atsparumo ir saugumo, bendradarbiavimo bei pažangos erdve mūsų regione“, – konferencijoje sakė Lietuvos vadovas.
„Vienu balsu kalbėdami mūsų regionų ir visai Europai svarbiausiais klausimais, esame daug geriau girdimi, esame pavyzdys kitiems mūsų sąjungininkams ir partneriams“, – teigė jis.
Prezidentas taip pat akcentavo susitikimo Liublino pilyje simbolizmą ir abiejų šalių unijos palikimo svarbą.
„Šiandien bendra Lenkijos ir Lietuvos prezidentų deklaracija mes išreiškiame pagarbą tuometinių Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) vadovų išminčiai ir toliaregiškumui“, – sakė G. Nausėda.
„Būtent čia, Liublino pilyje, prieš 455 metus, po ilgų abiejų šalių delegacijų diskusijų ir atkaklių derybų, buvo sukurta lygiateisių Lenkijos ir Lietuvos valstybių sąjunga“, – pridūrė prezidentas.
Šiemet minima Liublino unijos 455-oji sukaktis, taip pat sukanka 510 metų Oršos mūšiui, kuriame jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė sutriuškino Maskvos pajėgas.
Anksčiau ketvirtadienį šia proga G. Nausėda su A. Duda Liubline aplankė Lietuvos aikštę, Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos brigados štabą.
Liublino unija sudaryta 1569 metų liepos 1-ąją, ja LDK ir Lenkijos Karalystė sujungtos į Abiejų Tautų Respubliką.
Abiejų šalių lyderiai dalyvavo ir Gynybos pramonės forume, į kurį atvyko daugiau kaip 70 gynybos pramonės įmonių ir organizacijų iš abiejų šalių.
Be kita ko, susitikimo metu pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai tarp Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos bei Lenkijos gynybos pramonės įmonių asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lenkijos konfederacijos „Lewiatan“, Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos ir Lenkijos gynybos pramonės įmonių asociacijos, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ ir Lenkijos „Defence24“.
