Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof. Liutauras Labanauskas, pristatydamas praėjusių metų gydymo įstaigų pasiektus medikų darbo užmokesčio vidurkius, įžvelgė problemą, kad nors Vyriausybė įsipareigojimus vykdė ir skyrė pinigų, tačiau jie tikslo nepasiekia. Viena to priežasčių – neva administracija pasiimanti dalį pinigų.
Vidurkį pasiekė tik pusė gydytojų algų
„Norisi pasidžiaugti, kad algų didėjimas buvo ir 55 proc. (maždaug 6100) šalies gydytojų pasiekė suplanuotą vidurkį. Deja, apie 28 proc. (apie 3120) yra tarp 80–100 proc., likę 17 proc. (apie 1900) yra tik kelio viduryje – jų atlyginimo vidurkis svyravo nuo 50 iki 80 proc.“, – skaičius pateikė jis.
L. Labanausko teigimu, vertinant bendras tendencijas kyla klausimas, kodėl vienos įstaigos atidavė atlyginimams skirtas lėšas, ką, anot jo, rodo ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) ataskaitos, o kai kurios įstaigos to nepadarė.
Jis pridūrė, kad įstatymai reglamentuoja, kad kitur tokios lėšos negalėtų būti panaudotos, tad arba jos buvo panaudotos, arba guli sąskaitose ir neaišku, ko laukia.
„Imant didžiąsias universitetines ligonines, pavyzdžiui, Kauno klinikas kaip pavyzdinę ligoninę, čia pasiektas 367 eurų gydytojų atlyginimo vidurkis ir visais kėlimo etapais atiduoti praktiškai visi pinigai.
Tačiau mus šiek tiek suglumino situacija Santaros klinikose, nes nors ir pasiektas vidurkis, praeitais metais atiduota tik 80 proc. lėšų. Tai reiškia, kad 20 proc. lėšų nebuvo panaudota atlyginimų kėlimui.
Įdomiausia, kad Nacionalinis vėžio institutas panaudojo tik 42 proc. atlyginimams skirtų lėšų, tad šiemet kiek besistengtų, įstaiga vidurkio nepasieks“, – vardijo jis.
Anot LGS vadovo, situacija respublikinėse, regioninėse ligoninėse yra nevienoda, bet yra ir tokių faktų, kuriuos reikėtų nagrinėti atskirai, kai gautos lėšos nebuvo panaudotos atlyginimų kėlimui.
„Miestų, ypač didžiųjų, poliklinikos šiuo klausimu atrodo kaip ir neblogai, daug jų pasiekė vidurkį. Bet dalis irgi nepanaudojo visų lėšų. Dalis rajoninių ligoninių dalinai pasiekia numatytus skaičius, bet didžioji dalis neskyrė lėšų, kurios buvo išduotos“, – kalbėjo LGS vadovas.
Jis pabrėžė, kad nors šie duomenys yra 2019 m., tendencijos rodančios, kad jei praėjusiais metais pilnai nebuvo skirtos lėšos, tai klausimas, ar šiemet pasiseks pasiekti rezultatą.
Augo vadovų užmokestis
L. Labanausko teigimu, viena priežasčių, kodėl gydytojams nėra didinami atlyginimai taip, kaip planuota, – lėšų perskirstymo problemos.
„Nežiūrint to, kad susitarime buvo kalbama apie sveikatos priežiūrą teikiančius specialistus, buvo labai daug gydymo įstaigų, kur lėšos naudojamos buvo administracijai. Čia sublizgėjusi yra Molėtų ligoninė, kuri turi minusinį procentą algų gydytojams kėlimą, bet 16 proc. daugiau skyrė administracijos darbo užmokesčiui.
Kupiškio ligoninėje net 45 proc. skirti administracijai. Stebina tokie dalykai, bet Kupiškio ligoninės vadovas šią klaidą, matyt, jau suprato atsistatydindamas, bet žmonėms tai pinigų jau negrąžins. Taigi keistas toks požiūris į pinigus, kurie buvo skirti darbuotojams ir kažkodėl vietoj to pakilo išlaidos administracijai“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Jo teigimu, jau turimi ir šių metų duomenys, kad dabar pinigai yra skiriami administracijos darbo užmokesčio kėlimui, o ne gydytojams.
„Todėl manome, kad reikėtų įpareigoti gydymo įstaigas iki birželio 12 d. pateikti savo darbo užmokesčio kėlimo vidurkius“, – aiškino LGS vadovas.
Jis pridūrė, kad dalis gydymo įstaigų – net tų, kurie vadovauja gydytojų vadovų sąjungai, nepakėlė atlyginimo už balandžio mėnesį, kaip buvo liepta.
„Jei ir gegužį taip elgsis, jau bus dviejų mėnesių nuostolis“, – sakė jis.
Parlamentaro Raimundo Martinėlio paprašytas patikslinti, ar įstaigos minėtas lėšas uždirbo pilna apimtimi, nes jas reikėjo pagrįsti paslaugomis, L. Labanauskas teigė, kad į tai buvo atsižvelgta:
„Kada buvo skaičiuojamos sumos ir rašoma sutartis, tuo metu buvo vertinama įstaigų finansinė padėtis. Taip ir buvo padaryta, kad tos sumos gautųsi ir įstaigos jų neuždirbti negalėjo.“
Rodikliai neįgyvendinami
Į LGS vadovo pasisakymus itin audringai reagavęs Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas tvirtino, kad svarbiausia priežastis, kodėl, kiek žadėta, nepadidinti atlyginimai, slypi kitur.
„Manęs labai nenustebino profesoriaus, ministerijos atstovo L. Labanausko pranešimas, bet jo įvardijamos priežastys yra labai nereikšmingos ir nelabai pakeistų situaciją.
Sakoma, kad ne visos lėšos buvo panaudotos. Noriu pasakyti, kad didžioji dauguma rajonų ligoninių 100 proc. panaudojo ir dar pridėjo jų. Tai, kad lėšos buvo panaudotos plytelėms, paskoloms gesinti, tas giesmes seniai girdime. Gal kokia viena įstaiga ir panaudojo, bet neįsivaizduoju, kad daug kur tas būtų“, – kalbėjo jis.
Taip pat R. Rastauskas klausė, kas turėta omenyje kalbant, kad padidintas atlyginimas ne tik sveikatos priežiūros specialistams – ar įtraukti ir slaugytojų padėjėjai, rentgeno darbuotojai, laborantai ir t.t.
„Bet kuriuo atveju nebuvo įvardyta pagrindinė priežastis, kodėl yra tokie skirtumai. Taip yra dėl to, kad atlyginimų fondai yra didinami nevienodai. Jeigu dabar girdime ir ministerijos, kad vidutiniškai atlyginimai pakelti 18 proc., tai mūsų ligoninės fondas padidėjo tik 11,5 proc.“ – sakė jis.
Pasvalio ligoninės vadovas sakė atsimenantis, kai praeitais metais algos buvo keltos 15 proc., ministras vėlgi teigė, kad jos padidėjo 15 proc., nors realiai ligoninėje buvo pakeltos tik 10 proc.
„Ministro klausiau, kaip iš 10 padaryti 15? Tai sakė, kad čia ne tiek svarbu procentas, kiek tai, kad visas lėšas atiduotumėt darbuotojams. Tai atiduodam. Bet toliau girdime kalbas, kad jei negauname 18 proc., o tada vadovai kalti ir panaudoja kažkur kitur. Tai noriu pasakyti, kad jei mums skyrė 11 proc., mes panaudojome 12, nes dar pridėjome savo lėšų“, – posėdžio metu kalbėjo R. Rastauskas.
Jis pridūrė, kad pasiekti deklaruojamą vidutinio užmokesčio rodiklį rajono ligoninėms yra absoliučiai neįmanoma, nes daugiau nei 50 proc. ligoninių metinis balansas būna minusinis. Kartu jis prašė LGS vadovo neklaidinti komiteto narių.
L. Labanauskas gi atkirto, kad dalis rajoninių – Visagino, Kuršėnų, Vilkaviškio, Raseinių, Kelmės – ligoninių sugebėjo pasiekti vidurkius.
„Svarbiausia, kad šiandien diskutuojame ne apie vieną rajoninę ligoninę ar Santaros klinikas, o bendrą šalies vidurkį. Ir sakome, kad už praeitus metus nebuvo atiduoti visi pinigai ir tai rodo, kad nebus pasiektas pakėlimas“, – sakė jis.
Vadovai sako sau algų patys didinti negalintys
Savo ruožtu Respublinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus pastebėjo, kad ypač jautrūs atlyginimų, paslaugų įkainių didinimo klausimai turėtų būti aptariami ir ištransliuojami vieningai.
„Dabar gi truputį gėda besiklausant emocingos ir medikams nelabai priimtinos retorikos. Norėčiau pabrėžti, kad nė vienas iš vadovų sąmoningai nesistengia pabloginti darbuotojų padėties.
Juo labiau pats vadovas sau pasikelti atlyginimo negali, tą paprastai daro steigėjas. Administracija nėra ta dalis žmonių, kurie „suvalgo“ lėšų dalį, šalia sveikatos priežiūros darbuotojų yra ir virėjai, slaugytojų padėjėjai, laboratorijų darbuotojai ir kt. ir juos priskirti prie administracijos nėra etiška“, – kalbėjo D. Steponkus.
Kalbėdamas apie nuo balandžio turėjusius augti atlyginimus Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas pastebėjo, kad kaip neretai nutinka, visi geri dalykai daromi atbuline data.
„Mes realiai tik gegužės pradžioje gavome tas sutartis ir galėjome tik prognozuoti. Be to, manipuliacija 9 proc. ir 18 proc. nėra visiškai teisinga, nes 18 proc. yra didinamas bendras mokos fondas, o balas, net ne įkainiai, bet balas už paslaugas didėja vidutiniškai 9 proc. Kartu dar yra grėsmės, kad nesuteiksime paslaugų tiek, kiek galėjome suteikti iki karantino.
Tas lėšas užsidirbti bus sunku. Taip pat yra padidėjusios išlaidos asmens apsaugos priemonėms ir jos nesumažės. Mes gavome jų iš valstybės rezervo fondo, bet priemones didžioji dalis įstaigų perkasi pačios. Taip pat dar yra cikliškumas“, – pabrėžė jis.
Kartu D. Steponkus pridūrė, kad nerimą vadovams kelia ir tiesiogiai infekcijos židiniuose dirbančių medikų priedai, kuriems lėšos dar nėra gautos:
„Šioje vietoje buvo daug lūkesčių suteikta, deja, tie lūkesčiai kol kas dar nekompensuoti. Dėl to yra sudėtinga vadovams. Didžioji jų dalis išmokėjo šituos priedus darbuotojams, bet yra sudėtinga atsakyti į klausimą, ar tie pinigai pasieks gydymo įstaigas, ar ne.“
Ligonių kasa tegali patarti
VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė posėdžio metu patvirtino, kad istoriškai tikrai matoma, kad darbuotojų atlyginimų didinimui skirtos lėšos naudojamos ir administracijos darbuotojų, ir kito personalo, neteikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, padidinimui. Ji priminė, kad be kita ko didėjo ir minėtųjų darbuotojų minimali alga, o vadovų atlyginimai kito, nes nuo 2019 m. keitėsi jų užmokesčio apskaičiavimo tvarka.
„Visa tai yra įstaigų vadovų sprendimai ir atsakomybė, mes tegalime padėti analizuoti situaciją ir pateikti ją jums ir padėti priimti sprendimus, kaip ir vadovams, bet neturime galimybių juos paveikti“, – pridūrė VLK vadovas Gintaras Kacevičius.
