Ko iš tiesų siekia socialdemokratai, užsimoję žūtbūt įamžinti savojo Mozės – Algirdo Brazausko atminimą?
Nei juoktis, nei verkti
Po A. M. Brazausko mirties praėjo daugiau kaip mėnuo, tačiau tebeverda diskusijos, kaip reikėtų įamžinti anapilin iškeliavusio pirmojo prezidento atminimą. Socialdemokratų partija netgi subūrė specialią komisiją.
Pasipylė pasiūlymai: A. M. Brazausko vardą suteikti Kauno hidroelektrinei, gimtąjį prezidento miestą Kaišiadoris pervadinti jo vardu, prie prezidentūros įkurti visų šalies vadovų parką ir ten eksponuoti A. M. Brazausko pėdos atspaudą.
Pasimelsti už velionį praėjusią savaitę susirinkę A. M. Brazausko artimieji netgi prasitarė apie galimybę jį perlaidoti Valdovų rūmuose.
Galime sakyti, kad A. Brazauskui pasitraukus, iškart prasidėjo kažkoks egzaltuotas jo garbinimas, labai primenantis Komunistų partijos generalinių sekretorių laidotuves ir jiems skirtus nekrologus. Akivaizdu, jog tam buvo ruošiamasi. Tokį įspūdį tik sustiprino nacionalinės televizijos rodyti filmai, reportažai.
Siekia įamžinti partiją?
Apžvalgininkai tokiomis iš socialdemokratų lūpų sklindančiomis idėjomis nė kiek nesistebi – atskirti A. M. Brazauską ir socialdemokratų partiją tiesiog neįmanoma. Politologas Lauras Bielinis atkaklią socdemų laikyseną aiškina labai paprastai: „Tai yra natūrali reakcija pagerbiant lyderį, kuris sukūrė juos pačius.“ Esą nereikia stebėtis, kad partijos nariai A. M. Brazausko vardą siekia išsaugoti istorijoje.
„Brazauskas – ne tik šios partijos simbolis. Galime pasakyti, kad jis yra šios partijos politinis Mozė, išvedęs ją iš vertybių dykumos“, – vaizdžiai kalbėjo L. Bielinis.
Tačiau ar ilgamečio šalies vadovo ir buvusio premjero įamžinimas nesukels dar vieno politinės kairės ir dešinės konflikto? L. Bielinis mano, kad taip nutikti neturėtų, mat ir patys dešinieji pripažįsta, jog A. M. Brazauskas – iškili asmenybė, užimanti svarią vietą naujausiųjų laikų Lietuvos istorijoje
Sovietmečio palikimas
Politologės Mortos Vidūnaitės manynu, poreikis kuo greičiau ką nors įamžinti ir garbinti primena komunistines tradicijas, tad ar ne geriau būtų šiek tiek palaukti ir nedaryti jokių skubių sprendimų.
„Stebint viešąją erdvę galime net pamanyti, kad bandoma manipuliuoti A. M. Brazausko vardu, savotiškai jį pardavinėti“, – kalbėjo ji. Politologė pastebėjo, kad kalbos apie velionio gyvenimą, darbus kaip ir nutilo. Dabar tekalbama, kaip jį reikėtų įamžinti.
„Galbūt kai ką dar apėmusi savotiška euforija, vadovaujamasi emocijomis. Kitaip tariant, kai kuriuos A. M. Brazausko gerbėjus vis dar yra ištikęs šokas?“ – klausė M. Vidūnaitė.
