Ambicingi planai iki 2030 metų uždaryti paskutinę globos ar slaugos namų įstaigą atkeliavo susipažinus su kitų Europos šalių praktika. Tai reiškia, kad per 17 metų Lietuvoje nebeliks našlaičių ar kitaip likimo nuskriaustų žmonių, kuriems teko, tenka ir dar teks atsidurti tokiose įstaigose.
Tačiau vienas dalykas yra gražiai pakalbėti, o visai kas kitas – realiai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojus kalbamės su globos namų „Senevita“ direktoriumi Petru Jurgilu.
- Vos prasidėjus 2013-siems užvirė karšta diskusija, koks bus įvairių globos įstaigų likimas. Kodėl kilo toks šurmulys? – Balsas.lt paklausė P. Jurgilo.
- Galima pasakyti tiesiai šviesiai – pasižiūri specialistai, kaip padaryta užsienyje ir deklaruoja, kad Lietuvoje lygiai taip pat viskas veiks. Kalbama, kad globotinius reikės perkelti į bendruomenę.
Bet mūsų bendruomenė nepasiruošusi. Todėl bręsta konfliktas. Niekas nesako, kad nėra susiformavusios bendruomenės, tačiau žmonės tiesiog dar nepasiruošę.
Yra keletas pavyzdžių, kai bendruomenės centre susirenka keli senyvo amžiaus žmonės. Jie pavalgo, pabendrauja vienas su kitu ir išeina. Bet artimiausius 10-20 metų tikėtis, kad tokio bendravimo lygio ir santykių pasiekti pavyks šalies mąstu - nereikėtų.
- Kokių konkrečių veiksmų norima imtis?
- Tendencijos tokios, kad norima apriboti globos namų dydžius. Užsiminta, kad vienoje įstaigoje turėtų būti ne daugiau kaip 50 vietų. Toks sprendimas reikštų, kad didesnės globos namų įstaigos turėtų griauti perteklinius pastatus, nes laikyti juos tuščius būtų beprasmiška.
Formuojama norma, kad būtų kuriamos globos įstaigos, kuriose galėtų gyventi iki 50 žmonių. Tačiau Vilniuje niekas nestatys mažesnės nei 200 vietų globos įstaigos. Neturime tokių finansinių galimybių, kad galėtume sau tai leisti. Iki šiol vienas svarbiausių – ekonomiškumo aspektas.
Verta paminėti, kad Vilniaus mieste per dvejus metus buvo sukurta 200 papildomų vietų priimti likimo nuskriaustus žmones. Nors savivaldybė nepajudino nė piršto dėl to. Valstybė nekuria globos įstaigų, todėl iniciatyvos imasi privačios struktūros.
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje gimstamumas mažėja, todėl natūralu, kad ir neįgalių vaikų bus mažiau. Socialinės paslaugos vaikams tapo perteklinės, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms tokių paslaugų trūksta. Socialinės apsaugos sistema nesugeba adekvačiai reaguoti į situaciją. Norint ateityje išvengti problemų, reikia kiekvienais metais (Vilniaus mieste) sukurti po 50-70 vietų vyresnio amžiaus žmonėms.
- Koks šiuo metu veikiančių globos įstaigų likimas?
- Globos namai neišvengiamai bus uždaryti, bet ne iš karto, o palaipsniui. Per keletą metų to padaryti neįmanoma. Sutinku, kad žmonės turi būti bendruomenėje. Vaikai su negalia nėra išimtis. Bet prie šito einama dešimtmečiais. Vokietijoje tam prireikė 40 metų, o kiek užtrūks Lietuvoje – sunku prognozuoti.
