Neretai šiuolaikinio verslo variklis – filosofija, jog kuo daugiau parduodama, tuo sėkmingesnė įmonė. Vartotojai kartais taip „užliūliuojami“ šios verslininkų pozicijos, kad jų galvose nuolat sukasi mintis, kaip įsigyti naują daiktą. „Suplanuotas nusidėvėjimas“ – tai prieš daugiau kaip 80 m. vienam JAV prekybininkui gimusi idėja, kad daiktų naudojimo laikas turi būti dirbtinai sutrumpintas, siekiant jog po to vėl būtų įsigyjami nauji.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog taip veikia rinka, – jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Vis dėlto pirkėjai retai susimąsto apie tai, kad neapgalvotas ir pernelyg aktyvus vartojimas ne tik lemia balasto kaupimąsi namuose, bet yra vienas iš veiksnių, spartinančių klimato kaitą. Kaip tai vyksta? Pramonė – vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų. Žalingos medžiagos koncentruojasi, keičiasi aplinkos sudėtis, o gamta jau nebeįstengia neutralizuoti žmogaus veiklos padarinių – tokia globali situacija verčia sunerimti, nes kuo intensyvesnė gamyba ir vartojimas, tuo labiau tikėtina, kad klimato sąlygos prastės. Mokslininkai jau daugybę metų akcentuoja, kad kiekvienas individas gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Viešosios įstaigos, besirūpinančios saikingu vartojimu ir aplinkos švarinimu, „Rūpi“ vadovas Aurimas Stabingis paklaustas, kas labiausiai lemia „suplanuotą vartojimą“, skatinantį klimato kaitą, pabrėžia, jog tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninių standartų sistemos. „Veikiausiai pirmiausia reiktų paklausti savęs, ar esame pakankamai reiklūs sau ir savo aplinkai. Jeigu ne, tai turbūt dėl to, jog esame išteklių periode (išteklių prieinamumas dėl technologijų pasidarė labai paprastas ir pigus), todėl daug patogiau nusipirkti naujus batus nei sutaisyti senus, jei nemąstome apie poveikį aplinkai“, – kalba A. Stabingis.
„Suplanuoto nusidėvėjimo“ kritikai pabrėžia, jog žmogus yra pajėgus kontroliuoti šį procesą nuolat būdamas sąmoningas ir apsisprendęs savo, kaip atsakingo planetos gyventojo, ir gamintojų atžvilgiu. Kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, mados industrija paremta filosofija, kad gaminiai yra tinkami vos vieną sezoną, nes atėjus kitam jie neva jau nebėra madingi. Kuo daugiau gaminių reikia pagaminti, tuo daugiau energijos suvartojama, tuo labiau teršiama aplinka. Kiekvienas žmogus turi pasirinkimo teisę – kas sezoną pirkti naujų drabužių ar stengtis įsigyti tokių, kuriuos galima būtų dėvėti ne vienerius metus.
Sutariama, kad dėl poveikio aplinkai ir klimato kaitos yra atsakingi ne tik vartotojai, bet ir gamintojai, tad mąstymo pasikeitimas reikalingas tam, kad kuo greičiau susiformuotų atsakingo vartojimo kultūra. Ekologiniu požiūriu pernelyg didelis vartotojiškumas yra žalingas planetos ekosistemai, todėl kuo daugiau gamintojų įsitrauks į tvaraus produkto kūrimą, o vartotojai – į tokių gaminių paieškas, tuo mažesnis poveikis klimato kaitai bus daromas.
