Kaip rinktis maudymosi vietą?
Pasirinkti maudymosi vietą ne taip ir sunku, reikia laikytis saugumo. Neiti maudytis tamsoje, arba ten kur nėra žmonių, žinoma, nevartoti alkoholio.
„Pirmiausia reikia eiti maudytis ten kur yra žmonių. Ypač jei jau sugalvojote šokinėti per bangas. Nes per bangas nuo kranto jūsų gali ir nepamatyti, o šalia stovintis žmogus gali pastebėti, kad jus neišnėrėte. Geriau eiti maudytis ties susiformavusių įlankėlių iškyšuliais“, – kalba Klaipėdos Universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Jūros dugnas gali pakisti per dieną, ar kelias valandas ir buvusioje seklioje vietoje gali išnirti duobė, todėl jokios tarnybos taip greitai negali nustatyti kaip pakito jūros dugnas, todėl reikia būti atsakingu ir stebėti, kur einama.
„Geriau eiti maudytis, kai netoliese yra žmonių, kad jie matytų, jog kažkas maudosi, ar kartu su kažkuo eiti, būtinai eiti blaivam, atsargiam, stebėti aplinką, kartais ir vizualiai galima pamatyti, kad kažkas ne taip. Gelbėtojai pažymi pavojingesnes vietas, tačiau visko neįmanoma pamatyti. Geriau nesimaudyti po audrų, palaukti šiek tiek, nes nuolatinės srovės tas audrų išraustas duobes per ilgesnį laiką išlygina, bet po audrų didžiausia tikimybė papulti į duobę. Stebėti krantą, nes staiga gali pasidaryti giliau. Reikia pačiam būti atsakingu, viso kranto jau tikrai niekas neapžiūrės, jokios tarnybos, nes tai nuolatos kintantis procesas. Nuolatos kinta dugnas dėl srovių, bangų ir kitų reiškinių. Vienoje vietoje duobė atsirado, kitoje dingo, tai gali pakisti per dieną, net kelių valandų laikotarpiu, esant atitinkamoms sąlygoms“, – mini P. Petrošius.
Pagal paplūdimį galima nuspėti koks bus jūros dugnas
Jei jūros paplūdimys platus, tikėtina kad vandenyje būti yra saugu, tačiau esant siauram paplūdimiui gali kilti jūros duobių pavojus.
„Maudynių pavojai priklauso nuo žmonių. Tačiau žiūrint į paplūdimį galima nuspėti koks bus jūros dugnas. Esant plačiam paplūdimiui, tikėtina, kad esant ramiai jūrai ar tik prasidėjus audrai dar duobių nebus. Jei paplūdimys nėra visiškai tiesus, jame yra mažos įlankėlės, tai ir duobės bus suformuotos tu įlankėlių viduje“, – kalba docentė L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Einant maudytis svarbu stebėti gelbėtojų paliktus ženklus, vėliavas. Bangos neturėtų būti didesnės nei puse metro.
„Pavojingos vietos dažniausiai būna pažymėtos, pastatomos vėliavos arba plūdurai. Bangavimą irgi stebi gelbėtojai, yra vėliavos. Vėliavomis žymimas bangavimas, ir ar leidžiama maudytis, ar ne. O šiaip tai, reikia pačiam atsižvelgti į bangavimą, jis neturėtų būti didesnis nei puse metro, geriau kad iš viso nebūtų bangavimo. Svarbu neiti giliai, nes duobės atsiranda greitai ir ypač po audrų jos atsiranda, dėl to kad bangų mūša suformuoja tas duobes, taip pat gali susiformuoti sūkuriai, kurie gali įtraukti“, – mini P. Petrošius.
Jei įtraukė jūros duobė geriau neplaukti prieš srovę
Jūros duobių pagausėja po audrų, todėl po jų reikėtų būti ypač atsargiam. Jei jau jus traukia srovė geriau atsipalaiduoti ir vėliau staigiai plaukt į vieną arba kitą pusę, tokiu būdu išplaukiant iš srovės.
„Sūkuriai dažniausiai patraukia, iš tikrųjų, žmogų gilyn, o kai traukiama į jūra, tai atsiranda tokios srovės, jos susiformuoja esant tam tikros formos krantui ir susidaro ta srovė nuo kranto. Lietuvoje tai labai retas atvejis. Pats nesu matęs to, bet gali būti ir taip.
„Jei jau traukia srovė, reikia pasiduoti, kai ji neša, bet aišku stresinėje situacijoje sunku blaiviai mastyti, bet geriausia yra pasiduoti srovei ar sūkuriui, kad įtrauktų žmogų, sulaikius kvapą ir pasitraukti į vieną ar kitą šoną. Nes jėga veikia vienoje vietoje, kuo giliau, tuo automatiškai mažesnė jėga veikiama, jeigu atsipalaiduosi, tai kad ir paskandins šiek tiek ta banga, bet staigiai į vieną arba kitą šoną paplaukus, ta jau srovė ar sūkurys, kažkoks tempimas automatiškai sumažėja ir didesnė tikimybė yra išsigelbėti“, – kalba jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Paulius Petrošius.