Nuo kitų metų sausio 1-osios, mažmeninės prekybos vietose, darbo dienomis ir šeštadieniais, alkoholiniai gėrimai bus parduodami nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais nuo 10 iki 15 valandos.
Laukia pasikeitimai
Viešojo maitinimo vietose nuo 20 valandos, o sekmadieniais nuo 15 valandos, bus leidžiama parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus, užtikrinant jų vartojimą vietoje.
Prekiauti alkoholiu paplūdimiuose bus draudžiama.
Kinta ir alkoholinių gėrimų vartotojų amžius. Alkoholinius gėrimus galės įsigyti tik blaivūs, ne jaunesni nei 20 metų asmenys. Tiek mažmeninės prekybos vietose, tiek ir viešojo maitinimo įstaigose. Jeigu asmuo yra jaunesnis nei 25 metai, privaloma pareikalauti asmens tapatybę įrodantį dokumentą.
Alkoholinių gėrimų prekyba galės užsiimti ne jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys. Tačiau šie asmenys negalės dalyvauti veiklose, kurios skatina alkoholio vartojimą.
Taip pat nuo kitų metu bus draudžiama alkoholio reklama. Išimtys bus taikomos tik tam tikrai informacijai, pateikiamai alkoholio pardavimo vietose ir alkoholiu prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, alkoholio verslu užsiimančių įmonių pavadinimams ir registruotiems prekių ženklams iškabose ant jų buveinių ar padalinių pastatų bei valdomo transporto ir tam tikrais kitais atvejais. Tad reklama nebus laikomas alkoholio pakuotės ženklinimas, gamintojų logotipai galės būti demonstruojami ant skėčių, peleninių, bokalų, padavėjų marškinėlių, tačiau įmonės nebegalės alkoholio reklamos skleisti socialiniuose tinkluose.
Specializuotų alkoholio parduotuvių idėja kol kas atidėta, tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo prie šio klausimo dar grįžti, kaip ir prie specialiųjų zonų masiniuose renginiuose. Nors šiuo metu Seimas nutarė, jog silpnu – iki 7,5 laipsnio – alkoholiu masiniuose renginiuose bus galima prekiauti bet kur, R. Karbauskis siekia, jog tai vyktų tik specialiose zonose.
„Prie šio klausimo grįšime, kad būtų zonos, kuriose žmonės gali vartoti alkoholinius gėrimus, ir tai netrukdytų žmonėms, kurie nenori su vaikais vaikščioti tarp tokių žmonių, kurie vartoja alkoholį. Tai tą reikalinga padaryti“, – po balsavimo dėl alkoholio vartojimo draudimų priėmimo Seime žurnalistams pareiškė R. Karbauskis.
Į kariuomenę galima, išgerti alaus - ne
Nuostata dėl alkoholinių gėrimų vartotojų amžiaus piktina jaunus žmones. Esą žeidžia tai, kad į jauną žmogų nežiūrima kaip į brandžią asmenybę, galinčią priimti sprendimus.
„Į kariuomenę eiti galime, balsuoti galime, bet, liaudiškai tariant, nueiti į barą ir išgerti alaus su draugais jau ne,“ – piktinosi Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mantydas Šemeta.
Anot jo, taip susidaro situacija, jog kažkurioje vietoje jauni žmonės yra brandūs, kažkurioje jau ne. Be to, kova su alkoholio vartojimu didinant amžių – nėra geriausias sprendimas.
„Problema yra ne su jaunąja karta, nes tyrimai parodo, kad Lietuvos jaunimas nėra prasigėręs, jis kaip tik geria vos ne mažiausiai Europos Sąjungoje. Problema su vidutinio amžiaus vyrais, gyvenančiais mažesniuose miesteliuose, kai neturi veiklų, darbo ir neturi ką veikti“, – mano M. Šemeta.
„Yra ne vienas statistinis tyrimas, kur apklausiami 14-16 metų moksleiviai, ir buvo vienas klausimas, ar jiems yra sunkumų įsigyti alkoholinių gėrimų. Trečdalis žmonių pasakė, kad nėra jokių problemų. Tai gaunasi taip, kad dabartiniai nepilnamečiai, kurie šiaip negali nusipirkti alkoholio, iš tikrųjų jie gali nusipirkti iš esmės be jokių sunkumų. Tai valstybė bando apribojimus taikyti kažkokius, nors realiai nesugeba užtikrinti, kad jie veiktų normaliai“, – kalbėjo M. Šemeta.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigia, jog taip siekiama, kad alkoholį žmonės pradėtų vartoti kuo vėlesniame amžiuje. Esą šiuo metu statistika rodo, kad tai dažnai pradedama daryti dar paauglystėje. Todėl yra svarbu kaip įmanoma apriboti vartojimą.
Amžiaus su nepasitikėjimu nesieja
„Alkoholizmo problemą turime spręsti ne absurdiškais draudimais, o skatinant jaunų žmonių užimtumą ir laisvalaikį. Seime priimtas įstatymas nepagrįstai suvaržė jaunų žmonių laisves. Nustatytas draudimas demonstruoja Seimo nepagarbą ir nepasitikėjimą pilnametystės sulaukusiais jaunuoliais. Stebėtina, kad žmonės, galintys su ginklu rankoje ginti tėvynę, kurti šeimą, dirbti ir mokėti mokesčius, parduotuvėje negalės įsigyti alaus. Aš siūliau pasitikėti jaunų žmonių atsakomybe“, - įsitikinusi liberalė Aušrinė Armonaitė.
Tuo tarpu Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad alkoholio pardavimo laiko ribojimas - teisingas sprendimas, drausti reklamą – taip pat teisinga. Tačiau, jo vertinimu, įstatymo pataisos - akivaizdus lazdos perlenkimas. „Alkoholis nėra joks gėris ir alkoholizmas tuo labiau. Tačiau visuotiniais draudimais ir nepasitikėjimu jaunąja karta neišspręsime priklausomybių, smurto ir savižudybių problemos tarp jaunimo,“ - teigė M. Majauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, sprendimą dėl alkoholio vartotojų amžiaus prašo nesieti su nepasitikėjimu.
„Suprantu, kad tai yra ypač karštas diskusinis klausimas. Norėčiau paprašyti visų nesieti šios priemonės su nepasitikėjimu žmonėmis. Kalbame apie biologinę brandą. Buvo paminėta, kad žmonės, kurie vėliau pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, mažiau tampa priklausomais. Šita priemonė yra tikrai palaikoma tarptautinių organizacijų. Jeigu Lietuva imsis šito sprendimo, tik laiko klausimas, kada tokios šalys kaip Lenkija, Estija, Latvija imsis svarstyti tas pačias priemones,” - svarstė A. Veryga.
Naujieji pokyčiai greitų rezultatų neduos
Medicinos mokslų daktaras, gydytojas klinikinis toksikologas, gydytojas psichoterapeutas, psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas mano, jog valdžios užmojai pasiteisins tik tuo atveju, jeigu naujieji apribojimai bus stabilūs ir išlaikyti.
„Pokyčių nereikėtų tikėtis po metų ar dvejų. Aš asmeniškai palaikau, kad tam tikri stabdžiai turėtų būti įvesti, tačiau tai situacijos šalyje nepakeis dramatiškai. Efekto nebus po metų ar dvejų, bet po 5-10 metų, kai tie, kurie geria arba susitvarkys, arba išmirs, o jų nebepapildys naujoji karta. Bet tai galima tik jei šie apribojimai bus išlaikyti, stabilūs ir daug metų,“ - portalui tv3.lt sakė T. V. Kajokas.
Nors kiekvienas judėjimas link sugriežtintos prekybos alkoholiu yra likęs saugoti, tačiau veikia jis tik mažą dalį visuomenės.
„Kai kurie įstatymai yra sukuriami daliai žmonių. Tiems, kurie kitaip nesugeba laikytus įstatymų. Juk dalis negeria, neperka, jie geba kontroliuoti, tad jiems tokie įstatymai nereikalingi. Apribojimai taikomi tiems, kurie impulsyvaus būdo, kurie darosi nekontroliuojami, tad primetus nepatogias taisykles, nors jie tuo ir piktinasi, yra priverčiami daryti ilgesnes pertraukas: negali gerti visą parą, o ši sukurta priverstinė pertrauka yra labai svarbi, kad smegenys atsistatytų,“ - kalbėjo T. V. Kajokas.
Geriausia priemonė - pavyzdys
Gydytojas sako, jog visi geriantieji skiriasi ne tik amžiumi, lytimi, išsilavinimu, vieta bendruomenėje, tačiau ir paveldimumu.
„Tai reiškia, kad priklausomybės atsiradimą lemia ne vien socialinės aplinkybės. Daugelis studijų įrodė, kad egzistuoja paveldimo pobūdžio intrarūšiniai skirtumai, kurie dalį išgeriančių padaro daug pažeidžiamesnius. Vieni geria, nes jie greitai pažeidžiami. Antri geria, nes yra pernelyg nerimastingi. Treti – norėdami suvaldyti nuotaikas, ketvirtiems tai neatskiriamas gyvensenos bruožas, tapatybės dalis. Verta pridurti, kad gana dažnai alkoholis tampa kitų psichikos sutrikimų vaistų priedanga“, - pasakojo T. V. Kajokas.
Geriausias būdas pasveikti nuo priklausomybės alkoholiui – tai įkvepiantis pavyzdys.
„Nėra geresnio efekto nei pavyzdys, kad kas nors šalia sugebėjo nustoti gerti. Aš negydau žmogaus, kuris to nenori – tai iš esmės yra beviltiška. Tas, kuris nenori gydytis, tai daro ne dėl to, kad nenori liautis, o dėl to, kad nemoka kiti su juo kalbėtis. Žymiai efektyviau išmokyti artimuosius, aplinką, bendradarbius, gydytojus kalbėtis su tokiu žmogumi. Jeigu jam sako – žinai, mes pavargome su tavimi gyventi, nes tu geri, tai jis pasiūlys pačiam ir pasigydyti. Tačiau jei paklausi, gal tu pavargai taip gyventi, nes tu pasikeitei? Žmogus, išgirdęs tai, sutinka, sako, pavargau ir gal norėčiau tos programos“, - aiškino gydytojas klinikinis toksikologas.
