Kauno apygardos teismas toliau nagrinėja didelės apimties psichotropinių ekstazio tablečių kontrabandos iš Olandijos bylą.
Per vieną iš pirmųjų posėdžių Vilniaus apygardos prokuroras Gedgaudas Norkūnas kaltinamąjį aktą skaitė beveik valandą. Parodymus suspėjo duoti ir 6 iš 10 šios rezonansinės bylos kaltinamųjų. Tik šios kontrabandos įkvėpėju laikomas kaunietis Algirdas Antanynas (41 m.), pravarde Antonis, taip pat Rimvydas Purmalis (38 m.) bei Valdas Bagdonavičius (46 m.) parodymus duoti atsisakė – sakė kalbėsiantys tik tada, kai išklausysiantys visų kitų proceso dalyvių, liudininkų pasisakymų.
Beje, A. Antanynas iš dalies pripažino savo kaltę – neneigė, jog per kratą jo namuose rastas nedidelis kiekis kvaišalų priklauso jam. R. Purmalis savo kaltę taip pat pripažįsta tik iš dalies, o jam pateikti įtarimai dėl plėšimo panaudojant šaunamąjį ginklą – girdi, esantys pramanyti tyrėjų ir prokuroro. Valdas Bagdonavičius (46 m.) su jam inkriminuojamais kaltinimais sutinka tik dėl per kratą pas jį rastų kontrabandinių cigarečių.
Išklausius kelis įtariamuosius, vėliau teismo posėdžius teko atidėti dėl ligų ir advokatų užimtumo.
Teisiamųjų turėjo būti daugiau
Kiti 6 įtariamieji savo kaltes pripažino visiškai arba didesnę jų dalį – dažniausiai nesutiko tik dėl to, kiek kvaišalų tablečių perėjo per jų rankas.
Teisiamieji pasakojo apie 2008 metų rugsėjo mėnesį iš Olandijos per Vokietijos ir Lenkijos teritorijas į Lietuvą atgabentos itin didelės koncentracijos narkotinių medžiagų turinčių 53 460 ekstazio tablečių siuntos įsigijimo ir gabenimo peripetijas. Šį kontrabandinį krovinį, gabenamą Vlado Panomerenkos, tuomet sulaikė Lazdijų pasienio kontrolės punkto Akmenių kaime pasieniečiai. Dar vieną maždaug 30 000 ekstazio tablečių kontrabandą bendrininkų grupei 2009 metų kovo pradžioje pavyko įvežti Lietuvą ir perduoti užsakovui.
Teismo posėdyje parodymus davė V. Panomerenka (46 m.), Albertas Dubietis (52 m.), Remigijus Veiveris (36 m.), Kęstutis Stočkūnas (44 m.), Saulius Plečkaitis (36 m.) ir jokios pilietybės neturintis Olandijos gyventojas Arsentijus Černenka (22 m.).
Teisiamųjų suole turėjo sėdėti ir dar vienas užsienietis – bendrininkams psichotropinių tablečių susirasti ir įsigyti padėjęs Patrikas Venslis Kotinas. Tačiau jis yra pasislėpęs nuo teisėsaugos ir ieškomas.
Taip pat kol kas slapstosi du šios bylos įtariamieji lietuviai – Aurimas Puzerėnas bei Laimis Baratinskas. Nuo 2010 metų gegužės mėnesio ieškomas L. Baratinskas (25 m.) yra 2003 metais kalėti iki gyvos galvos nuteisto garsiųjų „Kėdainių žudynių“ dalyvio Ričardo Baratinsko, pravarde Marafonas, sūnus.
Neatsipirkusi „investicija“
Tyrėjai tikisi įrodyti net kelis šios organizuotos grupės nusikalstamos veiklos epizodus. Manoma, kad viskas prasidėjo dar 2008 metų rugsėjo mėnesį, kai per susitikimus Jonavoje V. Bagdonavičius pasiūlė A. Dubiečiui investuoti savo pinigus į Lietuvos jaunimo klubuose populiarias ekstazio tabletes, kurias planavo įsigyti Amsterdame. Pradžioje kalbėta apie 20 000 tablečių, bet galop A. Dubietis sutiko finansuoti tik 10 000 vienetų ekstazio pirkimą ir tam skyrė 6000 eurų.
Tą pirkinį perparduoti turėjęs V. Bagdonavičius žadėjo už tai A. Dubiečiui sumokėti 2000 eurų ir grąžinti dalį iš jo pasiskolintų pinigų. A. Dubietis davė 800 eurų ir trečiajam šio sandėrio dalyviui – jonaviškiui V. Panomerenkai, kuris turėjo Olandijoje įsigytus kvaišalus kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvą. Šie pinigai buvo skirti V. Panomerenkos kelionei ir pragyvenimui viešbutyje, o už savo „darbą“ jis turėjo sugrįžęs į Lietuvą gauti dar 3000 litų.
Taigi 2008 metų rugsėjo 27 dieną V. Panomerenka automobiliu „Nissan Terrano“ išvyko į Amsterdamą. Ten apsistojo nurodytame viešbučio „HEM“ kambaryje.
Tuo pat metu V. Bagdonavičius susisiekė su Amsterdame gyvenančiu ir dirbančiu savo sugyventinės sūnumi A. Černenka ir paprašė surasti žmonių, galinčių parduoti didelį kiekį ekstazio tablečių – ir būtent tokių, kurios turėtų labai daug psichotropinės medžiagos piperazino ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako piperonalio.
Vietoj eurų – pistoletas į smilkinį
Tiesą sakant, mokėti už šias kvaišalų tabletes, tarpusavio pokalbiuose vadinamas „ratais“ ar „sagomis“, V. Bagdonavičius nė neketino. Suprantama, kitiems sandėrio dalyviams to nesakė... Jis susitarė su A. Antanynu, E. Bertuliu, L. Baratinsku ir A. Puzerėnu, kad šie itin savotiškai „pakontroliuotų“ sandėrį Olandijoje. Ši grupė turėjo apsimesti pirkėjais, panaudoti pinigų imitacijas, šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, šitaip ekstazio tabletes atimti ir perduoti V. Panomerenkai.
A. Antanynas nurodė E. Bertuliui, A. Puzerėnui ir L. Baratinskui vykti į Amsterdamą ir apsigyventi tame pačiame viešbutyje. Kartu su jais buvo išsiųstas ir tablečių pardavėjų taip pat ieškoti turintis R. Purmalis. Suradę tinkamą partiją siūlantį prekeivį, grupės nariai turėjo apie tai telefonu informuoti Lietuvoje likusį A. Antanyną.
Nežinodamas tikrojo plano, šiai grupei asmenų padėjo A. Černenka – suvedė su, jo žiniomis, narkotikų prekyba besiverčiančiu savo buvusiu bendramoksliu Omaru. Po trumpų derybų buvo sutarta, kad Omaras parduos 53 460 ekstazio tablečių, supakuotų į atskirus paketus po kelis tūkstančius. Jos turėjo tilpti nedideliame krepšyje.
Susitikimas buvo paskirtas nedideliame Olandijos miestelyje esančiuose Omaro namuose. Ten automobiliu nuvažiavo skubiai į Amsterdamą atskridęs V. Bagdonavičius, L. Baratinskas, R. Purmalis ir tarpininkas A. Černenka.
Kol V. Bagdonavičius stebėjo aplinką prie Omaro namo, šeimininkas „pirkėjus“ nusivedė į tualetą – mat tai vienintelė „neperšviečiama“ jo būsto vieta. Pirmiausiai Omaras panoro pamatyti pinigus už prekes ir atvykėliai iš tolo jam parodė iš anksto paruoštas eurų paketų ryšulėlius primenančias „lėles“. Iš tiesų tai buvo sukarpyti paprasti popieriaus lapeliai, tik iš apačios ir viršaus pridengti tikromis eurų šimtinėmis. Tačiau Omaras „užkibo“ ir perdavė „pirkėjams“ sportinį krepšį su ekstazio tabletėmis.
Štai tada į kvaišalų prekeivį ir buvo nukreiptas, kaip atrodė, pistoletas su ant vamzdžio užsuktu duslintuvu. A. Černenka vėliau teigė, jog jis nieko nenutuokęs apie numatomą išpuolį, todėl išsigandęs ne mažiau už savo buvusį bendramokslį – tas net nupuolė nuo unitazo, ant kurio kraštelio sėdėjo. R. Purmalis su L. Baratinsku kvaišalų pardavėją surišo, o krepšį su tabletėmis nusinešė į automobilį. Nepaliko ir „lėlių“ su netikrais eurais.
Visai grupei sugrįžus į viešbutį, krepšys su tabletėmis buvo perkrautas į V. Panomerenkos mašiną. Kadangi jis buvo sutikęs pargabenti į Lietuvą tik 10 000 „sagų“, tai čia pat už papildomo kiekio kontrabandą jam buvo sumokėtas 500 eurų avansas ir pažadėta dar tiek pat pridėti Lietuvoje.
Tačiau sėkmingai kirtęs Olandijos ir Vokietijos, paskui – Vokietijos ir Lenkijos sienas, nesustodamas pervažiavęs šių valstybių teritorijas, V. Panomerenka įkliuvo ties Lenkijos ir Lietuvos siena. Jau buvo įvažiavęs apie 110 metrų į Lietuvos teritoriją, kai Akmenių kaime Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorijoje jo „Nissan'as“ buvo sulaikytas patikrinti. Tarnybinis pasieniečių šuo neklysdamas aplojo krepšį su kvaišalais...
Arsentijus nėrė į krūmus
Netikėta nesėkmė gerokai numušė kontrabandos organizatorių ūpą. Vis dėlto netrukus jie ėmė ieškoti galimybių, kaip atsigriebti.
Pirmiausia V. Bagdonavičius susisiekė su A. Černenka ir pabandė jį įkalbėti ieškoti naujų kvaišalų perpardavinėtojų. Tas, iššsigandęs dėl savo saugumo, tuoj pasikeitė savo telefono numerį, o netrukus – ir gyvenamąją vietą. Tik pernai rudenį A. Černenka buvo sulaikytas Olandijoje ir pagal tarptautinį Europos Sąjungos orderį perduotas Lietuvai.
Tačiau jau 2009 metų vasario mėnesį V. Bagdonavičius su A. Dubiečiu susirado naują „užsienio partnerį“ – P. V. Kotiną. Trise susitikę V. Bagdonavičiaus namuose Jonavoje, jie susitarė Amsterdame avansu įsigyti dar 30 000 ekstazio tablečių, jas atsigabenti į Lietuvą ir parduoti. Pagal sumanytą planą P. V. Kotinas turėjo įgyti minėtas tabletes Olandijoje ir jas per kitus asmenis perduoti A. Dubiečio bei V. Bagdonavičiaus atsiųstiems žmonėms, o tie turėjo už sutartą sumą pargabenti tabletes į Lietuvą. Su P. V. Kotinu buvo pažadėta atsiskaityti išpardavus tą kvaišalų partiją.
Nerimo kupina naktis viešbutyje
Pasirūpinti kontrabandos atvežimu apsiėmė R. Veiverys ir K. Stočkūnas, suderėję, jog už tai abiem bus sumokėta 3000 eurų. Savo ruožtu pačią pavojingiausią reikalo dalį už 1000 eurų jiedu perleido S. Plečkaičiui. Šis kaip eilinis po Vakarų Europą pasižvalgyti nusprendęs turistas turėjo nuvykti į Amsterdamą ir parvežti krepšį su ekstazio tabletėmis.
Vienoje degalinėje, esančioje prie pat Kauno, Giraitės kaime, į mikroautobusą įsėdęs S. Plečkaitis parodė vairuotojui jam įduotą lapelį su vis to paties „HEM“ viešbučio adresu ir susitarė, kad šis jį nuveš į Olandiją, o kitą dieną grįždamas pasiims ir jį.
Sutartu laiku susitikimas su tabletes turėjusiu pristatyti tarpininku neįvyko, nes S. Plečkaitį vežęs mikroautobusas pakeliui sugedo ir ilgokai užtruko remonte. S. Plečkaitis Lietuvoje likusiems bendrams paskambino, kad vėluoja, pranešė, kuriame viešbučio kambaryje apsistojo, ir gavo nurodymą laukti. Visą naktį bendrininkai skambinėjo vienas kitam ir derino naują veiksmų planą. Kitą rytą odinis krepšys su brangiuoju kontrabandiniu kroviniu buvo atgabentas.
Tą pačią dieną, mikroautobusu vėl kirtęs keturių valstybių sienas, S. Plečkaitis išlipo Kaune, prie „Megos“ prekybos centro, ir persėdo į jį pasitikusių R. Veiverio bei K. Stočkūno automobilį. Atvežtąjį krepšį padėjo ant užpakalinės sėdynės, o sutikusieji jį pavežėjo link namų. Kelionei ir nakvynei Amsterdamo viešbutyje S. Plečkaitis buvo gavęs tik 240 eurų, todėl išlipdamas paprašė dar šiek tiek pinigų alui. R. Veiverys bei K. Stočkūnas davė jam dar bene porą šimtų litų ir atsisveikinę nuvažiavo į Jonavą. Ten iš Olandijos pargabentąjį krepšį pasiėmė A. Dubietis.
Realizaciją nutraukė kratos
Prekyba ekstazio tabletėmis šiek tiek strigo ir kovo mėnesį A. Dubietis nuo teisėsaugos pasislėpusiam asmeniui pardavė tik 3000 vienetų. Kiek vėliau V. Bagdonavičiaus nurodymu Jonavoje, Rimkų mikrorajone, pavyko parduoti dar kiek daugiau nei 7000 tablečių, o likusios balandžio pradžioje per kratą buvo rastos A. Dubiečio garaže.
Per tą pačią kratą A. Dubiečio garaže buvo rastas ir neteisėtai laikomas 7,62 mm kalibro pistoletas TT su penkiais šoviniais – esą pažįstama moteris jo buvo prašiusi pasiūlyti kokiam nors senienų supirkėjui. Tai tikrai ne tas ginklas, kuriuo 2008 metais buvo gąsdinamas Amsterdame apiplėštas kvaišalų prekeivis, bet ir už senutėlį TT teks atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Už sėkmingą tablečių pargabenimą A. Dubietis per kelis kartus R. Veiveriui ir K. Stočkūnui sumokėjo 9280 litų. Tiedu savo ruožtu 2500 litų perdavė S. Plečkaičiui, o likusius pasidalino.
Netikėtos kratos padidino ir V. Bagdonavičiui gresiančių nemalonumų dydį. Jo dviejuose garažuose pareigūnai rado apie 35 000 pakelių cigarečių „Regal“ su Latvijos banderolėmis. V. Bagdonavičius neneigia, kad įsigijo šiuos kontrabandinius rūkalus (esą iš nepažįstamų asmenų), o sutikti su visais kitais kaltinimais nenori.
Lengvai išsisukti tikisi ir A. Antanynas. Jis teigia, kad 2009 metų lapkričio viduryje per kratą jo automobilyje „VW Passat“ aptiktoje rankinėje rastą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos buvo įsigijęs dar tų pačių metų pavasarį ir laikė neketindamas platinti.
Tik faktai:
Žinomiausias tarp teisiamųjų – Daškinių gaujos veteranu laikomas Algirdas Antanynas-Antonis. Kai samdomas žudikas 2001 metais nušovė jų vadeivą Remigijų Daškevičių, A. Antanynas dalyvavo gaujos turtų dalybose ir nukentėjo nuo savo buvusių sėbrų. 2002 metų sausio 4 dieną po smarkaus ginčo Kauno centre A. Antanynas buvo pašautas į nugarą ir dėl pažeisto stuburo liko raišas. 2006-aisiais A. Antanynas buvo įtartas reketavęs automobilių pirkėjus iš Ukrainos, tačiau to įrodyti nepavyko.
Nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio Laimio Baratinsko tėvas Ričardas, pravarde Marafonas, atlieka kalėjimo iki gyvos galvos bausmę. R. Baratinskas drauge su Sauliumi Markevičiumi bei Vladu Gembutu tokias bausmes gavo už Vilmanto Čereškos, Ričardo Pilsudskio, Egidijaus Gaudzevičiaus ir Raimondo Karpavičiaus nužudymą Kėdainių apylinkėse. Dar vienas jų bendrininkas – Vytis Čėsna – yra gavęs 15 metų.
Nors šis nusikaltimas ir dar keli itin sunkūs nusikaltimai buvo išaiškinti daugiausia R. Baratinsko dėka, visų instancijų teismai neatsižvelgė į prokurorų prašymus skirti jam tik 13 metų laisvės atėmimo bausmę ir paliko galioti patį griežčiausią Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Tiems, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, Lietuvos baudžiamajame kodekse numatyta nuo 5 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
R. Rainys
